- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1988-820/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- E. P., J. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. P. ir J. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje nurodytas I. P. A. (gimimo metai (duomenys neskelbtini) ir I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Teigia, kad po testatoriaus I. P. mirties pareiškėjai paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Kadangi ūkinėje knygoje įrašyta neteisinga testatoriaus gimimo data (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjai negali įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų, teisių. Teigia, jog tiek įrašas Techniniame pase, tiek kiti dokumentai patvirtina aplinkybes, kad gyvenamojo namo savininkas I. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir testatorius I. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra tas pats asmuo. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje nurodytas I. P. A. (gimimo metai (duomenys neskelbtini)) ir I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
2. Pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pirmosios instancijos teisme pareikštas Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
3. Iš pareiškimo ir jo priedų matyti, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi jo pagrindu pareiškėjai galės įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų, teises. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloms dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo būdingi tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kuriuos lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Todėl tokio pobūdžio bylose, neišvengiamas prielaidų darymas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).
4. Pareiškėjai nurodė, jog jų miręs tėvas I. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo visą turtą vaikams, padalindamas jį testamente nurodytu būdu. Byloje nustatyta, kad palikėjas, testatorius ir pareiškėjų tėvas I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad palikėjas testamentu paliko jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po ½ dalį: pareiškėjui E. P. ir A. P.. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad pareiškėja J. K. priėmė palikimą po brolio A. P. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į paveldėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini)kaimo ūkinėje knygoje esančio I. P. ūkio žinių lapų kopijoje nurodyti duomenys apie statinių savininką (I. P., gimimo metai (duomenys neskelbtini)) nesutampa su Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenis apie palikėjo (I. P., gimimo metai (duomenys neskelbtini)).
5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kad tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą ( CPK 444 - 445 straipsniai).
6. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių į palikimą ir paveldėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neįregistruoja palikėjo nuosavybės teisių į turėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje įrašytas I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir palikėjas I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.
8. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje esančių įrašų apie I. P. matyti, jog (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini), gyveno I. P. A. ir jo sūnus I. P. I. (gim. (duomenys neskelbtini)). Turimi pastatai buvo nurodytas gyvenamasis namas, pastatytas 1970 m., ir daržinė su tvartu. Iš Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo pase pateiktų duomenų matyti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone priklausė I. P. A. ir pastatytas jis buvo 1970 m. Teismui pateiktame palikėjo I. P. (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, jog visą turtą jis palieka savo vaikams: J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš 1950 m. gruodžio 22 d. kolūkio „Spalis“ išrašo apie kolūkio narį I. P. nustatyta, kad I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis vaikus: I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš 1957 m. (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo ūkinių knygų matyti, kad I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėjo šešis vaikus: I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. P. A. sūnus I. P. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini)., todėl į testamentą jis įtrauktas nebuvo.
9. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į I. P. turėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nepatvirtina statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) suformavimo bei I. P. nuosavybės teisės į tuos statinius atsiradimo teisėtumo.
10. Iš turimų rašytinių įrodymų apie statinių savininką pareiškėjai neturi galimybės įrodyti, kad I. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), įrašytas į (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinę knygą ir palikėjas I. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra tas pats asmuo. Remiantis Civilinio proceso kodekso 177, 178 bei 445 straipsniais, pareiškėjų prašymu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.
11. Išanalizavus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje padarytas įrašas apie I. P. gimimo datą (duomenys neskelbtini) m. yra neteisingas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys iš (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1949 – 1957 m. bei 1971 - 1985 m. ūkinių knygų, išrašų iš kolūkio „Spalis“ apie kolūkio narius ir jų šeimos sudėtį, paveldėjimo teisės liudijimas apie paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje įrašytas I. P. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir palikėjas I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo (duomenys neskelbtini)kaimo 1986 – 1990 m. ūkinėje knygoje įrašytas I. P. A. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ir palikėjas I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.