Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-896-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2S-896-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16340-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Atsakovas
V. Ž., V.
Ieškovas
L. D.-Ž.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-896-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16340-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinsko,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės L. D.-Ž.ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. D.-Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir prašė santuoką tarp L. D.-Ž. ir V. Ž. nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti N. Ž., gim. 2009-01-19, gyvenamąją vieta su ieškove L. D.-Ž., priteisti iš V. Ž. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ir 7150 Lt išlaikymo įsiskolinimą N. Ž., po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – D., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą N. Ž., gim. 2009-01-19, po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Priteisė iš atsakovo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. Ž., gim. 2009-01-19, po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-11-05 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, nėra požymių, kad atsakovo veiksmai gali sutrukdyti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį nebeįmanomu, teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančiais motyvais, nėra pateiktą įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jis ginčija tėvystę, be to turi nekilnojamojo turto ir pakankamai pajamų vaikui išlaikyti (mediciniškai nustačius tėvystę), teismas atsižvelgė tik į ieškovės interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. D.-Ž. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo argumentus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-11-05 nutarties teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme(CPK 338 str.).

LR CK 3.192 str. 1,2 d. nustatyta, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl laikinojo materialinio išlaikymo, privalo nustatyti tėvo( motinos) turtinę padėtį, t.y. visas gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kurios patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Kasacinis teismas aiškindamas teises normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., LR CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Byloje nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1251 Lt per mėnesį. Ieškovė šiuo metu viena augina nepilnametį vaiką ir jai kaip motinai, kyla pareiga užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, priežiūrą, o vaiko priežiūra reikalauja nemažai pastangų ir lėšų. Atsakovas darbo užmokesčio dydžio nenurodo, tačiau nurodo, jog turi nekilnojamojo turto, o iš UAB „Dotus“ pažymos turinio matyti, kad jis yra minėtos bendrovės vadovas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog atsakovas pajėgus teikti pirmos instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą vaikui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo perkelti didesnės vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nes šiuo atveju ieškovei ir taip tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai jį auginant ir auklėjant. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti yra reikalingas nuolat, kiekviena dieną. Įvertinus faktines aplinkybes kolegija konstantuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo vaikui laikino išlaikymo suma yra pagrįsta. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinasias apsaugos priemones ir nustatęs 400 Lt dydžio laikiną išlaikymą, CK 3.65 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.

Atsakovo V. Ž. atskirojo skundo motyvai, jog apylinkės teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d. reikalavimus netenkintini. Vadovaujantis CPK 144 str. 1d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai yra turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Vienas iš ieškovės reikalavimų – išlaikymo įsiskolinimo, kuris sudaro 7150 Lt sumą, priteisimas. Ši suma dar nėra teismo nustatyta, tačiau ši aplinkybe rodo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Tokia aplinkybė yra vienas iš pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentai, jog jis turi nekilnojamojo ir kito turto nepaneigia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos, taip pat nėra pateikti įrodymai, ar apeliantas neturi skolinių įsipareigojimų.

Atsakovo V. Ž. atskirojo skundo motyvai, jog apylinkės teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d. ir 148 str.4 d. 3 p. reikalavimus atmestini. CPK 148 str. 1d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti ar tokia grėsmė yra ir, ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą. Apelianto argumentai, jog nėra duomenų apie jo galimus nesąžiningus veiksmus galinčius apsunkinti nepalankaus teismo sprendimo vykdymą nepaneigia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos. Nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, atsakovui suteikia teisė būti išklausytam vėliau, numatyta nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarka (CPK 151 str.). Nepranešimas apie laikinumų apsaugos priemonių taikymą nedaro nutarties nepagrįstą ar neteisėtą jei dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Teismo nutartis yra reikiamai motyvuota. Taikant laikinasias apsaugos priemones teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo ( taip pat ir atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad tėvystę būtina nustatyti mediciniškai), nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinumų apsaugos priemonių taikymas yra procesinis teismo veiksmas. Nei ekonomiškumo nei efektyvumo principai pažeisti nebuvo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą konstatuoja, kad jo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., kolegija,

n utarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Danutė KutrienėNeringa Švedienė