- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2-12166-400/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06510-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Atsakovas
- G. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios G. S. įmonės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi G. S. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lausona“, ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 10 333,41 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. lapkričio 7 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-374-425/2018 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiškimą nutarė iškelti bankroto bylą G. S. įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lausona“. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nuo 1995 m. sausio 20 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovas G. S.. Nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad G. S. įmonės skola biudžetui 2017 m. gruodžio 28 d. buvo 11 106,85 Eur. Nustatyta, kad G. S. įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios G. S. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 10 333,41 Eur sumai (reikalavimai patikslinti 2018 m. spalio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi), kuriuos sudaro skola UAB „Gelvora“ (411,14 Eur) ir VSDFV Panevėžio skyriui (9 922,27 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio žalą, kurią įmonė ir kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. S. įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ir lėšų. Nepaisant to, kad G. S. įmonė realiai nebevykdė efektyvios, pajamas generuojančios veiklos, visi darbuotojai buvo atleisti iš darbo, įmonės skola biudžetui 2017 m. pabaigoje išaugo iki 11 106,85 Eur, įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditoriai patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 10 333,41 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip G. S. įmonės vadovas, būdamas jos savininkas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 233,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 1,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 234,90 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai G. S. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 333,41 Eur (dešimt tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 41 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234,90 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.