Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. A., gim. (duomenys neskelbtini). Po K. A. mirties palikimą, pagal oficialių testamentą priėmė pareiškėja A. A.. Pareiškėjos motina A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tėvai buvo sudarę santuoką, santuokoje susilaukė sūnaus G. A., gim. (duomenys neskelbtini)ir dukters A. A., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjos tėvai: A. A. ir K. A. bendroje jungtinėje nuosavybėje, turėjo šį nekilnojamąjį turtą registruotą K. A. vardu: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

9. Po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) į notarus dėl palikimo priėmimo pareiškėja ir kiti artimieji giminaičiai, tame tarpe ir brolis G. A., ir tėvas, nesikreipė. Iki mirties abu pareiškėjos tėvai gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos A. A. mirties, pareiškėjos tėvas K. A. valdė likusį A. A. turtą, prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, šildymą, elektrą ir kt., tvarkė ir savo lėšomis darė buto remontą. Visi pareiškėjos mamos asmeniniai daiktai, visas kitas turtas, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, kurie iki mamos mirties buvo jos arba bendras turtas, liko pareiškėjos tėvui.

10. Pareiškėjos tėvas K. A. (po savo sutuoktinės) A. A. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos tėvas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2021 m. vasario 5 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad po A. A. mirties į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi duomenys nuoseklūs bei neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos A. A. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Konstatuotina, jog pareiškėjos tėvas K. A. priėmė palikimą po A. A., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, po A. A. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjos tėvas K. A. turi teisę paveldėti turtą, likusį po palikėjos mirties (CK 5.13 straipsnis).

13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Byloje susidarė 8,55 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.