Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GMS Invest“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GMS Invest“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Galutinė darbų kaina 9 250 Eur be PVM;

2.2. ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. sausio 10 d. sąskaitą- faktūrą bei atliktų darbų aktą. Atsakovė atsiskaityti turėjo iki 2018 m. sausio 25 d., tačiau galutinai neatsiskaitė. Liko neapmokėjusi 21 % PVM (1 942,50 Eur);

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad sutarties 5.1 punkte kaina nurodyta be PVM. Atsiųstoje sąmatoje PVM nenurodytas, todėl PVM įskaitytas į galutinę atsiskaitymo kainą. Ieškovė papildomą PVM sąskaitą – faktūrą pateikė vėliau (2018 m. vasario 10 d.), po galutinio atsiskaitymo. Atsakovė nepasitikėjo ieškove, todėl skubiai atliko trūkumų taisymo darbus. Sutartis buvo pasibaigusi 2017 m. gruodžio 1 d., atsakovė darbų nepriėmė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Dėl darbų trūkumų atsakovė ekspertizės nedarė, objektas šiuo metu pertvarkytas. Per garantinį terminą atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę dėl darbų trūkumų ištaisymo.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja L. U. nurodė, kad darbų stadija buvo prie pabaigos. Po jos apsilankymo, darbininkai dar buvo atvykę į butą dirbti. Tuo metu, kai ji matė darbus, darbai buvo atlikti „negražiai“, ne iki galo.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas S. D. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad žinomas jam ginčas dėl sumos ir darbų trūkumų. Po projekto parengimo kaina nebuvo žinoma. Nevertina darbų. Matė dalį trūkumų (vonios plytelių silikono siūlės, naujos sienos svetainėje nelygumas, įklijuotas gabaliukas tapetų).

9. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad darė trūkumų šalinimą. Atsakovė į jį kreipėsi apie 2018 m. sausio mėnesį. Grindys buvo nepritvirtintos, tapetai įklijuoti, nelygus kraštai, silikonas nelygus, neestetiškos durys.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas P. I. nurodė, kad jautė nemalonų kvapą (perpylimo nebuvo), klozeto prijungimas iš kitos pusės, tapetai ant šlapios sienos neklijuojami. Santechnikos darbus atliko, kai ieškovės darbuotojai dar dirbo.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja S. Š. nurodė, kad planavo pirkti butą iš atsakovės. Apsilankius, matė kaip, darbininkai užbaiginėjo darbus. Durys atrodė neestetiškai. Buto pirkimą atidėjo iki 2018 m. vasario 27 d. Darbus užbaiginėjo kiti darbininkai, po to buto vaizdas buvo daug gražesnis.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, kad su atsakove pažįstami. Darbai atrodė baisiai (2018 m. sausio mėnesį). Tapetai buvo skersai užklijuoti, durys neišlygintos, darbininkai buvo nekvalifikuoti. Vonios darbai padaryti neteisingai. Per lubas bėgo vanduo.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad jokio spaudimo dėl parodymų nedarė, tai buvo juoko formos išsireiškimas „tik sakyk tiesą“ (aplinkybė dėl teismo koridoriuje jo žodžių kitam liudytojui).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

Dėl rangos sutarties, dėl darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą, sutartinės garantijos ir teisių gynimo

14. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl ieškovės (paslaugos teikėjo) darbo rezultato ir pridėtinės vertės mokesčio.

15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

16. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

17. Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą (CK 6.698 straipsnis).

18. Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

19. Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės.

20. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Savo esme analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiuose nuostatose – CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalyse kartu su 6.338 straipsnio 5 dalimi.

21. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

22. Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Jurisprudencijoje detalizuota, tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais.

23. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios statybos rangos sutartį, kuri apėmė trijų kambarių buto remonto darbus. Ieškovė ieškinyje kėlė reikalavimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (1 942,50 Eur) priteisimo iš atsakovės. Atsakovė savo atsiliepimu ir priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir priteisti 4 392 Eur žalą atsiradusią dėl darbų defektų taisymo.

24. Atsakovė atlikusi naujus buto remonto darbus (atsakovė byloje išreiškė poziciją dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų), panaikino aplinkybę, pagal kurią galima nustatyti defekto buvimo faktą. Kilus ginčui nebuvo atlikta buto darbų statybinė ekspertizė ar surašytas darbų apžiūros aktas. Atlikti nauji buto darbai pašalino galimybę juos nustatyti ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus grindžia fotonuotraukomis ir liudytojų paaiškinimais. Iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti kokio laikotarpio ir kokioje darbų stadijoje padarytos nuotraukos. Dalis liudytojų nurodė, kad matė darbus dar einamųjų darbų stadijoje, kiti išreiškė kritiką atliktiems darbams. Ši duomenų sankaupa nėra pakankama nustatyti konkretų darbų defekto faktą. Dėl išvardintų priežasčių, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškovės prašomo pridėtinės vertės mokesčio priteisimo

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (atlikus darbus). PVMĮ 79 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad avansas taip pat turi būti įformintas PVM sąskaita faktūra, o pačių prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įformintas PVM sąskaita faktūra, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu.

26. Teismui įvertinus šalių pasirašytą 2017 m. spalio 2 d. sutartį ir pateiktą 2018 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą nustatyta, kad darbų kaina yra 9 250 Eur be PVM (statybos rangos sutarties 5.1. punktas). Iš pateikto atliktų darbų akto Nr. 20180110/1 nustatyta, kad akte įtrauktos ir prekės (plytelės, balkono plytelės, lubos). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paklausė ieškovės atstovų ar jie susigrąžino PVM. Į šį klausimą atsakyta nebuvo, dokumentų, pašalinančių abejonės dėl PVM susigrąžinimo nepateikė. Duomenų dėl avanso įforminimo PVM sąskaita faktūra taip pat nėra. Ieškovė atsakyme į atsakovės pretenziją nurodė, kad pateiks visas sąskaitas už įsigytas medžiagas, kurias panaudoja faktiniams darbams (5.3. punktas). Sistemiškai įvertinus išvardintą medžiagą, ieškovė nepašalino abejonių dėl jos prašomo materialinio reikalavimo. Nėra aiški dalis dėl PVM susigrąžinimo, neaišku kodėl į atliktų darbų aktą įtrauktos medžiagos, nėra aišku kodėl daliai paslaugų išrašyta suma už 0.00 Eur (sienų išgriovimas, langas, balkono stiklinimas, lauko durys). Ieškovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad pateiks sąskaitas už įsigytas medžiagas, bet bylos nagrinėjimo metu jų nepateikė.

27. Taigi, nors statybos rangų sutartyje nurodyta 9 250 Eur kaina be PVM, teismui sistemiškai įvertinus sutartį (kartu su sutarties aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai) ir sprendimo 26 punkte išvardintus bylos duomenis, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės prašomo materialinio reikalavimo legitimumo. Pažymėtina, kad PVM sąskaitos – faktūros gali įrodyti šalis siejančius santykius, bet ne visada gali įrodyti to santykio pobūdį. Dėl išvardintų priežasčių ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje netenkintus abiejų šalių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GMS Invest“ ieškinį atsakovei A. K. atmesti.

Atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „GMS Invest“ atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.