- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1377-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01473-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Suinteresuotas asmuo
- F. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens F. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2823-262/2019, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Suinteresuotas asmuo F. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-5439-275/2015 pripažino BUAB „Unigela“ bankrotą tyčiniu. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyti bendrovės 2009 m. balanso duomenys apie 2 916 826 Lt (844 771,20 Eur) bendrovės įsipareigojimus. Nagrinėjant civilines bylas (Nr. e2-2181-852/2019, Nr. e2-2016-577/2018) ir patikrinus BUAB „Unigela“ balansą už 2009 m., paaiškėjo aplinkybė, kad teismo sprendime, kuriuo bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo įrašyti bendrovės balanse realiai neegzistuojantys duomenys apie bendrovės įsipareigojimus. Iš tiesų pagal 2009 m. balansą bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudarė 4 677 719 Lt (1 354 761,06 Eur), o tai reiškia, kad nuo 2009 m. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo jos įsipareigojimų kreditoriams suma nors ir nežymiai, bet sumažėjo nuo 1 354 761,06 Eur iki 1 344 944,82 Eur. Šiurkščios skaičiavimo klaidos, kuri suinteresuotam asmeniui, kaip bendrovės akcininkui, sukėlė itin sunkias teisines pasekmes, neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Minėti skaičiavimai iš esmės keičia bendrovės bankroto bylos pagrindą ir iš esmės eliminuoja bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016.
4. Teismas nurodė, kad nėra sąlygų suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis, nes jos, ne tik galėjo, bet ir buvo žinomos bylos nagrinėjimo bei sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016 priėmimo metu. F. S., elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, turėjo pastebėti 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties netikslumus ir juos nurodyti apeliaciniame skunde.
5. Teismas konstatavo, kad, net jeigu teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje būtų nurodęs teisingus 2009 m. balanso duomenis, nebūtų priimtas kitoks sprendimas, nes bet kokiu atveju būtų konstatuota, kad bendrovės finansinė padėtis kelerius metus iš eilės buvo bloga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo F. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Suinteresuotas asmuo ginčija būtent tyčinio bankroto faktinius pagrindus. Šiuo atveju, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, reikšminga tai, kad tiek bendrovės bankroto administratorius, tiek dviejų instancijų teismai ignoravo aplinkybę, jog bankroto byloje, teismams sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų, buvo supainiotos dvi buhalterinių duomenų eilutės – bendrovės nuosavo kapitalo dydis buvo nurodytas kaip finansinių įsipareigojimų dydis, kas nulėmė tai, jog bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas formaliai, kaip jį taikė pirmos instancijos teismas. Turi būti įsigilinama į bylos kontekstą bei esminius teisinius padarinius sukeliančias nustatytas faktines aplinkybes.
6.3. Duomenis teismui prašomoje atnaujinti bankroto byloje teikė BUAB „Unigela“ bankroto administratorė UAB „Audata“, kuriai yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo standartai. Bankroto administratorė, remdamasis tais pačiais klaidinančias duomenimis ir jų pagrindu priimta 2015 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi dėl tyčinio bendrovės bankroto, inicijavo dar vieną civilinę bylą (Nr. e2-2016-577/2018), pareikšdama ieškinį suinteresuotam asmeniui ir kitiems „Unigela“ vadovams dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoti asmenys A. N. ir A. N. atsiliepimu į suinteresuotos asmens F. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakęs atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl BUAB „Unigela“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018.
7.2. Priešingai nei nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje, nuo 2009 m. iki BUAB „Unigela“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės įsipareigojimai ne padidėjo, o sumažėjo nuo 1 354 761,06 Eur iki 1 344 944,82 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl išaugusių bendrovės įsipareigojimų yra padaryta žala bendrovei bei jos kreditoriams. Pateiktas į bylą UAB „Unigela“ 2009 m. balansas patvirtina, kad 2009 m. UAB „Unigela“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 4 677 719 Lt (1 354 761,06 Eur). Akivaizdu, kad teismo padaryta klaida, nurodant bendrovės finansinius rodiklius, taip pat padarytos klaidingos išvados, dėl bendrovės įsipareigojimų padidėjimo ir žalos kreditoriams, yra esminės – jos suinteresuotiems asmenims sukėlė neigiamas pasekmes. Suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo inicijuotos bylos dėl žalos atlyginimo, remiantis būtent teismo padarytomis klaidingomis išvadomis, neatitinkančiomis bylos faktinių aplinkybių. Kadangi teisės aktai nenumato kitos galimybės ištaisyti teismo padarytas klaidas, tai turi būti padaryta atnaujinus procesą byloje dėl UAB „Unigela“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nepagrįstos skundžiamos teismo nutarties išvados, kad teismo padarytos klaidos šiuo atveju neturi esminės reikšmės priimtam teismo spendimui.
7.3. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas tam pagrindą, bendrovės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje numatytos pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys dėjo pastangas, siekdami vystyti bendrovės veiklą bei gerinti jos finansinę situaciją, atsiskaityti su kreditoriais.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Ferogama“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens F. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš suinteresuoto asmens F. S. UAB „Ferogama“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad būtent pats apeliantas VĮ Registrų centrui teikė UAB „Unigela“ balansą. Aplinkybė, kad F. S., tuo metu pats būdamas UAB „Unigela“ vadovu, teikė, jo teigimu, netikslų bendrovės balansą, taip pat tai, kad visą laiką iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui jis neva nežinojo apie egzistuojančius UAB „Unigela“ balanso netikslumus, tik patvirtina jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, aplaidumą, vykdant jam pavestas pareigas, o taip pat nerūpestingą elgesį proceso, kai buvo nagrinėjama byla dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, metu.
8.2. Teismas nuosekliai ir detaliai tikrino apelianto argumentus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, net jeigu teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje ir būtų nurodęs neva teisingus 2009 m. bendrovės balanso duomenis, teismas nebūtų priėmęs kitokio procesinio sprendimo, nes bet kokiu atveju būtų konstatuota, kad bendrovės finansinė padėtis kelis metus iš eilės buvo bloga.
Šalies argumentai
8.3. Apelianto prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, turinčiomis esminės reikšmės bylai ir sudarančiomis pagrindą taikyti proceso atnaujinimo institutą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimu į suinteresuoto asmens F. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tik papildomai ištyrus bei patikrinus BUAB „Unigela“ balansą už 2009 m., paaiškėjo aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyse (dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu) buvo įrašyti BUAB „Unigela“ balanse realiai neegzistuojantys duomenys. Teismas neanalizavo ir nevertino, kokią reikšmę minėtas teismo nutartyse padarytas suklydimas turi bankroto pripažinimui tyčiniu.
9.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas, pastebėjęs pirmosios instancijos teismo nutartyse padarytus rašymo apsirikimus, galėjo prašyti teismo juos ištaisyti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, apeliantui kreipusis dėl pirmosios instancijos teismo nutartyse padarytos klaidos ištaisymo ir teismui ją pataisius, būtų pakeista nutarties, kuria BUAB „Unigela“ bankrotas pripažintas tyčiniu, esmė.
9.3. Teismas neįsigilino į situacijos specifiškumą bei visiškai nepagrįstai pasisakė dėl bendrovės nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą byloje dėl tyčinio bendrovės bankroto, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai paaiškinama tuo, kad, nors bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai ir tvarka yra įtvirtinti ĮBĮ ir bankroto pripažinimas tyčiniu galimas tik įmonei iškeltoje bankroto byloje, nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį. Todėl draudimas atnaujinti procesą dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje ir Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą principą, būtų neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į įmonės bankroto proceso tikslus ir paskirtį bei tyčinio bankroto padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nagrinėjęs suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nenukrypo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).
13. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
14. Suinteresuotas asmuo F. S. savo prašymą dėl bylos atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe – teismui (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme) sprendžiant klausimą dėl BUAB „Unigela“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo procesiniuose sprendimuose buvo įrašyti BUAB „Unigela“ balanse realiai neegzistuojantys duomenys apie bendrovės įsipareigojimus, nurodant, kad jie 2009 m. sudarė 844 771,20 Eur (2 916 826 Lt), nors tuo metu bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudarė 1 354 761,06 Eur (4 677 719 Lt). Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, minėtą aplinkybę vertinęs kaip nesudarančią pagrindo proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atliko išsamų aplinkybių, reikšmingų tinkamam šio klausimo išsprendimui, vertinimą. Toliau šioje nutartyje nurodomi apeliacinės instancijos teismo motyvai patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų teisėtumą bei pagrįstumą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens F. S. prašyme dėl bylos atnaujinimo nurodyta aplinkybė neatitinka šioje nutartyje aptartų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Visų pirma, nėra pagrindo konstatavimui, kad aplinkybė apie teismo procesiniame dokumente nurodytą neteisingą bendrovės įsipareigojimų dydį suinteresuotam asmeniui tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo BUAB „Unigela“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo F. S. laikotarpiais nuo 1997 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. sausio 10 d. ir nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. buvo bendrovės vadovas, taigi, jam jau 2009 m. pabaigoje (2009 m. balanso sudarymo metu) neabejotinai turėjo būti žinomi bendrovės 2009 m. balanso duomenys, tarp jų ir duomenys apie bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį; tuo tarpu aplinkybė apie teismo procesiniuose sprendimuose padarytą klaidą, suinteresuotam asmeniui aktyviai dalyvaujant teismo procese (teikiant atsiliepimą į pareiškimą, atskirąjį skundą), turėjo būti žinoma iš karto po teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016 priėmimo.
16. Antra, aptariama, suinteresuoto asmens nurodoma, aplinkybė nevertintina kaip turinti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai. Nors suinteresuoto asmens akcentuojama teismo padaryta klaida, nurodant bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį 2009 m., iš tiesų nustatytina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai suklysdami nurodė ne didesnį, o mažesnį, bendrovės įsipareigojimų kreditoriams 2009 m. dydį – vietoje 2009 m. bendrovės balanse nurodytos bendrovės per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos – 3 422 404 Lt (991 196,71 Eur), nurodė, kad bendrovės įsipareigojimai sudaro 2 916 826 Lt (844 771,20 Eur) – tokią sumą 2009 m. balanse sudarė nepaskirstytas pelnas (nuostoliai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didesnių, nei nurodyta teismo procesiniuose sprendimuose, kuriais BUAB „Unigela“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bendrovės įsipareigojimų kreditoriams egzistavimo aplinkybė tik patvirtina atitinkamas teismų išvadas, sudariusias pagrindą teismams spręsti BUAB „Unigela“ bankrotą buvus tyčinį. Kitaip tariant, suinteresuoto asmens, prašant atnaujinti procesą, nurodyta aplinkybė, dėl teismo klaidos nurodant bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį, niekaip nekeistų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvadų dėl ginčo išsprendimo. Tuo tarpu suinteresuotų asmenų nurodomos teisinės pasekmės, atsiradusios BUAB „Unigela“ bankrotą pripažinus tyčiniu, minėtos išvados – dėl nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės nereikšmingumo bylai, kurioje BUAB „Unigela“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, niekaip nepaneigia.
17. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Suinteresuotas asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2019 m. vasario 26 d., nors atitinkamos aplinkybės (apie teismo padarytą klaidą) jam turėjo būti žinomos dar 2015 pabaigoje arba, vėliausiai, 2016 m. kovo mėnesį, kai teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016 priimta nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tai reiškia, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas ženkliai praleidus jo pateikimo terminą, be to, ne tik nenurodant svarbių tokio, ženklaus, termino praleidimo priežasčių, tačiau net neprašant teismo praleistą terminą atnaujinti.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2952-275/2016, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.