Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-62-6811-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-62-6811-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62 – 6811/ 2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 24 d. surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 0.20 val., Jauniūnų k., Joniškio rajone, vairavo automobilį „Audi 100“ būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pripažino D. B. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo bei skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad asmens kaltę įrodo liudytojų (policijos pareigūnų) S. R. ir R. Ž. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Patikros sertifikato Nr. 0662113 kopija, alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19049 naudojimo žurnalo 15 lapo kopija. Liudytojas S. R. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio 24 d., apie vidurnaktį, jis kartu su kolega R. Ž. atvažiavo į Jauniūnų kaimą, kur vyko šventė, pastatė tarnybinį automobilį keliuke prie pagrindinio kelio. Netrukus atvažiavo automobilis „Audi 100“, kuris sustojo priešais ant kelio ir išjungė šviesas. S. R., norėdamas perspėti minėto automobilio vairuotoją, kad tamsiu paros metu draudžiama stovėti važiuojamoje dalyje be šviesų, priėjo prie automobilio vairuotojo durelių, kurias pravėrus, iš karto pajuto alkoholio kvapą. Vairuotojas D. B., išlipęs iš automobilio, susvyravo, todėl S. R. pakvietė šį į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą. D. B. buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį, pastarasis pripažino šią aplinkybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas, jis neginčijo alkotesterio rodmenų, pats jis parašė paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole. S. R. pažymėjo, kad D. B. neminėjo, jog jis būtų naudojęs burnos gaiviklį. Liudytojas R. Ž. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko su alkotesterio rodmenimis pasirašydamas alkotesterio šaknelėje, alkotesterio naudojimo žurnale ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nurodė, kad nors D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis sutiko su alkotesterio parodymais ir pripažino vairavęs neblaivus, kadangi buvo pasimetęs, išsigandęs policijos pareigūnų, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu būtų naudoję fizinį smurtą ar psichologinį spaudimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. anksčiau buvo baustas administracine tvarka du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pilnamečiui sveikam asmeniui negalėjo būti sukelta tokia emocinė būsena, dėl kurios jis nebūtų galėjęs suprasti bei kontroliuoti savo veiksmų. Teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta versija, jog jis naudojo burnos gaiviklį, vertintina kaip gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis nieko nesakė policijos pareigūnams apie šią aplinkybę. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo baustas administracine tvarka).

II.

Nesutikdamas su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo vykdymą sustabdyti, be to, nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jis nepadarė inkriminuojamo pažeidimo. Tvirtina, kad 2010 m. birželio 24 d. jis nevartojo alkoholio, o tik naudojo burnos gaiviklį siekdamas panaikinti nemalonų burnos kvapą. Teigia, kad policijos pareigūnai jam nurodė, kokius paaiškinimus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atlikti eksperimentą siekiant nustatyti alkotesteriu jo neblaivumą, kai jis yra panaudojęs burnos gaiviklį. Teigia, jog teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų (policijos pareigūnų) S. R. ir R. Ž. parodymus, kadangi jie yra prieštaringi, be to, minėti liudytojai apklausti ne tame pačiame posėdyje. Nurodo, kad policijos pareigūnas, alkotesteriu tikrindamas jo neblaivumą, nesilaikė alkotesterio instrukcijos reikalavimų. Teigia, kad iš alkotesterio naudojimo žurnalo lapo kopijos nėra aišku, kokių asmenų neblaivumas buvo tikrinamas prieš jį, kada buvo atlikti tikrinimai ir kokie gauti tikrinimų rezultatai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos medžiagos jo pateiktą straipsnį, skelbtą „Lietuvos ryto“ internetiniame puslapyje apie alkotesterį „Lion alcolmeter 500“. Tvirtina, kad teismas, konstatuodamas, jog jis galėjo suprasti savo veiksmus rašydamas paaiškinimą ir pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokole, viršijo savo kompetenciją. Nurodo, kad jam specialioji teisė atimta pažeidžiant ATPK 269 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. B. neblaivumas buvo tikrinimas laikantis nustatytos tvarkos, pats apeliantas pripažino, jog vartojo alkoholį daugiau nei prieš 15 minučių. Teigia, kad liudytojai S. R. ir R. Ž. teismo posėdyje patvirtino, jog nuo apelianto sklido alkoholio kvapas, pastarasis neminėjo, jog naudojo burnos gaiviklį. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas įpareigojo Institucijos atstovą atnešti alkotesterį „Lion alcolmeter 500“, neatitinka tikrovės. Teigia, kad D. B. ne pirmą kartą nustatomas neblaivumas vairuojant transporto priemonę, todėl ši aplinkybė neturėjo sukelti jam emocinio šoko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

D. B. abejonės dėl nustatyto jo neblaivumo atmestinos kaip nepagrįstos. Tiek tarnybiniame pranešime užfiksuota, tiek liudytojai (policijos pareigūnai) S. R. ir R. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad nuo automobilio „Audi 100“ vairuotojo D. B. sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, apeliantas pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus, jis neminėjo, jog naudojo burnos gaiviklį (b. l. 3, 24, 39). Liudytojas R. Ž. taip pat nurodė, kad nuo apelianto sustabdymo iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo 10 – 15 minučių, visą tą laiką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo šalia jų (b. l. 40). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai S. R. ir R. Ž. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus. Jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Administraciniame teisės pažeidimo protokole apeliantas taip pat pripažino, jog jis vairavo transporto priemonę išgėręs alaus (b. l. 2). Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ šaknelėje užfiksuota, kad 2010 m. birželio 24 d., 0.19 val., D. B. nustatytas 1,97 promilių (įvertinus paklaidą) girtumas (b. l. 5, 26). Patikros sertifikato Nr. 0662113 kopija patvirtina, kad apeliantui neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 26). Iš alkotesterio naudojimo žurnalo lapo kopijos matyti, kad 2010 m. birželio 24 d. tik D. B. buvo nustatytas neblaivumas (b. l. 27). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad apelianto neblaivumas buvo nustatytas laikantis nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. B. versiją, jog jis naudojo burnos gaiviklį, kadangi jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas reglamentuoja, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros, nesutinka su medicininės apžiūros <...> rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju D. B. nepasinaudojo šia teise. Taigi, esant nepaneigtiems policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio rezultatams bei nenustačius matavimo priemonės netinkamumo ar jos panaudojimo pažeidimo, darytina išvada, kad D. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Dėl D. B. teiginio, jog jis prisipažino vairavęs automobilį neblaivus dėl išgąsčio ir policijos pareigūnų nurodymo, pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ir detaliai pasisakė dėl apelianto emocinės būsenos, teisėjų kolegija palaiko tokią argumentaciją ir jos nebekartoja. Be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dėl D. B. minimų neva neteisėtų pareigūnų veiksmų būtų paduotas skundas tarnybinio pavaldumo ar kitokia tvarka. Administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas taip pat neminėjo apie jokį darytą spaudimą pripažinti savo kaltę (b. l. 2).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti D. B. prašymus atlikti eksperimentą ir pridėti prie bylos straipsnį apie alkotesterį „Lion alcolmeter 500“, kadangi jie nėra susiję su kokiomis nors bylai reikšmingomis aplinkybėmis.

Dėl teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo pasakytina, kad ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taikydamas šią nuostatą konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N11-741/2005; 2006 m. vasario 3 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-215/2006; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N143-1617/2008). D. B. pripažintas kaltu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d.), todėl nagrinėjamu atveju taikytina ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis ir ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimo netaikytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius