Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., S. D., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/01299, pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7892-838/2021 dėl 173,63 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. P. išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolis 2021-11-16 turto arešto aktu Nr. S1f-65951 areštavo skolininkei J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą sutuoktiniui S. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, parengė 2021-11-16 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kurį išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu bei pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkė nepateikė antstoliui sutikimo formos, todėl 2021-12-10 siūlymu Nr. S1f-71414 antstolis pasiūlė pareiškėjai per 1 mėnesį nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolio nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso, toliau – CK, 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal vykdomojoje byloje esančius Gyventojų registro duomenis, skolininkė J. P. ir S. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tarp skolininkės ir jos sutuoktinio būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, byloje nėra, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad suinteresuoto asmens S. D. nuolatinė išmoka, mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio S. D. nuolatinę išmoką, mokamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje, skolininkės turto dalis nustatytina būtent areštuotame turte – nustatytina, kad skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio S. D. nuolatinės išmokos, mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, jog pareiškėja prašė nustatyti, jog skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio ateityje būsiančių lėšų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis jokio kito skolininkės sutuoktinio turto nėra areštavęs, be to, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš areštuoto turto, o pareiškėjos reikalavimas dėl turto dalies nustatymo skolininkės sutuoktinio ateityje gautinose lėšose yra nekonkretus, neapibrėžtas, todėl tenkinti pareiškėjos pareiškimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės išmokos, mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, areštuotos 2021-11-16 turto arešto aktu Nr. S1f-65951.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.