Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei S. M.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., A. M. M. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, institucija teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose srityse, galima jį pripažinti tose srityse neveiksniu. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių ir laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu tam tikrose srityse. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų G. A. 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis).

Taigi, asmens veiksnumui nustatyti ir CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ar visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam ir kt.), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti labai svarbu įvertinti ir realias grėsmes, kad psichikos liga sergantis/psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Byloje esančioje 2024 m. kovo 4 d. išvadoje Nr. 373 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. M. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų nei turtinių santykių, nei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nuo 2021 m. liepos 13 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis (2021 m. liepos 16 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1899).

VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono PSPC Psichikos sveikatos centro socialinis darbuotoja E. S. 2024 m. kovo 4 d. išvadoje Nr. 373 nurodė, jog A. M. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šešiose turtinių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina aukščiau nurodytą A. M. M. sveiktos būklę (2024 m. balandžio 19 d. Medicinos dokumentų išrašas, 2024 m. balandžio 16 d. Medicinos dokumentų išrašas, 2021 m. rugpjūčio 3 d. Medicinos dokumentų išrašas, Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2024 m. kovo 1 d. Medicinos dokumentų išrašas, Ambulatorinė sveikatos istorija) ir rodo, kad pacientė kontaktui neprieinam, orientacija laike, erdvėje ir savyje sutrikusi, egzistuoja ryškus kognityvinių funkcijų deficitas, ženkliai sutrikusios visos psichinės veiklos funkcijos.

CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada.

A. M. M. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti teismas nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimus ar A. M. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (neveiksnumas, ribotas veiksnumas) turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose pareiškėjos procesiniame dokumente. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame 2024 m. birželio 10 d. – birželio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2024, užfiksuota, kad A. M. M. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Išklausius į teismo posėdį atvykusių proceso dalyvių paaiškinimus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuotina, kad A. M. M. pripažintina neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. birželio 10 d. – birželio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2024 (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, kadangi šalys nuo jų mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) globos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. politinių teisių įgyvendinimas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.