Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 12.32 val., Juodasis kelias 35, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, į jį atsitrenkė bei apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip V. G. pažeidė KET 9, 14, 126, 220 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. į pirmą teismo posėdį, paskirtą 2016 m. lapkričio 9 d., neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Paskyrus bylos nagrinėjimą 20166 m. lapkričio 23 d., V. G. į teismo posėdį taip pat neatvyko, duomenų apie šaukimo įteikimą nėra, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad jis apie posėdžio datą ir laiką žino, tačiau guli ligoninėje ir negali atvykti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, žinodamas apie jam iškeltą bylą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismas, vadovaudamasis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, bylą nagrinėjo asmeniui nedalyvaujant, nes nagrinėjant šios kategorijos bylas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas. V. G. asmenybė buvo nustatyta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, pateikus asmens tapatybės kortelę.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. G. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. jis iš savo kaimynės V. G. pasiskolino automobilį Opel Vectra nuvažiuoti į parduotuvę „Iki“, esančią Juodajame kelyje. Tai buvo maždaug apie 13.00 val. Jis buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimo neturi. Išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės jis nepastebėjo, kad kliudė kitą stovėjusį automobilį. Smūgis buvo toks silpnas, kad jis tiesiog jo nepajuto. Kai atvažiavo atgal pas kaimynę, tai pamatė, kad galinis automobilio žibintas nestipriai sudaužytas (b.l. 15).

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis pastatė savo automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodasis kelias 35, Vilniuje ir nubėgo iki vaistinės. Grįždamas prie automobilio pastebėjo, kad aikštelėje automobilis Opel keistai manevruoja, važiuoja tai pirmyn, tai atgal. Jam kilo įtarimas, kad reikia apžiūrėti savo automobilį. Apžiūrėjęs savo automobilį rado jį apgadintą. Jis priėjo prie manevruojančio automobilio ir paklausė vairuotojo, ar jis išvažiuoja. Vairuotojas tik palingavo galva ir jis suprato, kad jis išvažiuoja. Nukentėjusiajam kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis bandė telefonu daryti vaizdo įrašą, bet išjungė aparatą, nes suprato, kad lauks policijos pareigūnų. Automobilis Opel išvažiavo iš aikštelės bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po įvykio jis su Opel vairuotoju daugiau nebendravo, draudimo kompanija atlygino jam žalą.

Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugsėjo 14 d. A. G. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 12.26 val. jis pastatė savo automobilį VW Caravelle, v/n (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodasis kelias 35, Vilniuje. Tuo metu šalia priparkuotas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo atbuline eiga ir trenkėsi į jo automobilio šoną. Kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, apgadindamas jo automobilio dvejas šonines dureles ir tarpą tarp jų (b.l. 11);

Liudytoja V. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji pažįsta V. G., nes gyvena su juo viename rajone. Nagrinėjamo įvykio dieną V. G. paprašė jos paskolinti automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Jam grįžus iš parduotuvės, ji pamatė, kad jos automobilio žibintas yra sudaužytas. V. G. neatsakė jai į klausimą, kaip buvo sudaužytas žibintas. Automobilį liudytoja jam skolino pirmą kartą ir tuo metu ji nežinojo, kad V. G. neturi vairuotojo pažymėjimo. Apie tai, kad V. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji sužinojo vėliau.

Duodama paaiškinimus 2016 m. spalio 11 d. V. G. nurodė, kad ji š.m. rugsėjo 14 d. paskolino savo automobilį geram kaimynui V. G. nuvažiuoti į parduotuvę „Iki“, esančią Juodajame kelyje, nežinodama, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai jis grįžo, ji pastebėjo, kad galinis kairės pusės žibintas yra išdaužtas (b.l. 13, 14).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. G. prisipažino, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo pasiskolinęs iš savo kaimynės V. G. automobilį Opel, kuriuo važiavo iki parduotuvės „Iki“, esančios Juodasis kelias 35, Vilniuje. Teigia, jog išvažiuodamas iš automobilio stovėjimo aikštelės jokio susidūrimo nepajuto.

Be V. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., 12.45 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Juodasis kelias 35, Vilniuje, aikštelėje automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kitą automobilį. Pranešėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas kalbėjo nerišliai, yra neblaivus. Tą pačią dieną 12.32 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad link Vilniaus pusės važiuoja automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bus be galinio žibinto), kuris apgadino pranešėjo automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l. 7, 8);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno E. G. 2016 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 12.32 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Juodasis kelias 35, PC „Iki“ aikštelėje laukia apgadintas automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi automobilio vairuotojas A. G., kuris paaiškino, jo išeidamas iš vaistinės pastebėjo, kad iš stovėjimo vietos keistai bando išvažiuoti automobilis Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Opel vairuotojas maždaug apie 35 metų amžiaus vyras, matėsi, jog yra neblaivus ir pasišalino Juoduoju keliu link miesto. Apie 12.45 val. VPK budėtojas pranešė, kad skambino Opel vairuotojas ir pranešė apie įvykį, laukia (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu kaltininko nerado, automobilio taip pat nebuvo. Automobiliui VW Caravelle buvo apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, apgadinimų aukštis nuo 0,57 iki 0,9 m. Prie medžiagos pridedamos Opel automobilio žibinto šukės (b.l. 6);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 9);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai išdaužtas galinis kairys žibintas; automobiliui VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės statramstis (b.l. 10);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. G. vardu (b.l. 12);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. 2016 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tyrimo eigoje telefonu susisiekus su eismo įvykio liudytoju Viktor, pastarasis patikino matęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas VW automobilis, jį apgadinęs automobilis Opel iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Viktor apibūdino eismo įvykio aplinkybes, tačiau raštu duoti paaiškinimų negalėjo. Teigė, kad gyvena Vokietijoje ir artimiausiu metu grįžti nesiruošia. Jo apklausti galimybių nėra (b.l. 17);

- 2016 m. spalio 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei rastas sudužęs galinis žibintas kairėje pusėje, nubrozdintas bagažinės dangtis (b.l. 19);

- fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai ir žibinto šukės, rastos įvykio vietoje (b.l. 18, 20, 21).

Įvertinęs abiem automobiliams nustatytų apgadinimų lokalizaciją, nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos V. G. parodymus, kurių patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog protokole nurodytu laiku V. G., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones, todėl pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei V. G. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas V. G., duodamas paaiškinimus 2016 m. spalio 11 d., nurodė, kad išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės jis nepastebėjo, kad kliudė kitą stovėjusį automobilį. Smūgis buvo toks silpnas, kad jis tiesiog jo nepajuto. Kai atvažiavo atgal pas kaimynę, tai pamatė, kad galinis automobilio žibintas nestipriai sudaužytas (b.l. 15).

Tačiau nepaisant to, kad asmuo neigia savo kaltę dėl nurodyto pažeidimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę, tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos.

V. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs nukentėjusysis A. G., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog jam pastačius savo automobilį VW Caravelle, trumpam nuėjus į vaistinę bei grįžus iš jos, pamatė aikštelėje keistai manevruojantį automobilį Opel, taip pat pamatė, kad jo (t. y. A. G.) automobilis yra apgadintas. Priėjęs prie Opel vairuotojo ir paklausęs, ar šis išvažiuoja, pastarasis tik linktelėjo galva bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusysis nedelsiant apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Nukentėjusiajam kilo įtarimų, kad Opel vairuotojas gali būti neblaivus.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie yra analogiški jo paaiškinimams, duotiems iš karto po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 11), neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. G. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teiginiai, jog jis, išvažiuodamas iš aikštelės, nepastebėjo ir nepajuto, kad kliudė kitą stovėjusį automobilį, nes smūgis buvo silpnas, o tai, kad jo vairuojamo automobilio yra išdaužytas galinis žibintas, pastebėjo tik tuomet, kai grįžo iš parduotuvės, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios atsakomybės.

Kaip matyti iš liudytojos V. G. parodymų, V. G. grįžus iš parduotuvės, ji pamatė, kad jos automobilio Opel galinis žibintas yra išdaužytas. V. G. neatsakė jai į klausimą, kaip buvo sudaužytas žibintas. Šie liudytojos parodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog V. G. žinojo, jog kliudė kitą automobilį, nes nebuvo nustebęs tuo, kad jam grįžus iš parduotuvės jo vairuojamo automobilio žibintas buvo išdaužytas ir į automobilio savininkės V. G. klausimus, kaip buvo sudaužytas žibintas, apskritai neatsakinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad nuo kontakto su kitu automobiliu išdužo net V. G. vairuojamo automobilio galinis žibintas, kurio šukės liko eismo įvykio vietoje, o nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės durys bei dešinės pusės statramstis (b.l. 10), galima daryti neabejotiną išvadą, jog smūgis buvo pakankamai stiprus ir gerai juntamas. Įvertinus aplinkybę, jog V. G. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nukentėjusiojo A. G. parodymus apie tai, kad jam pamačius keistai manevruojantį automobilį OPEL bei trumpai pabendravus su jo vairuotoju, jam kilo įtarimas, jog Opel vairuotojas galėjo būti neblaivus, taip pat policijos pareigūno E. G. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog VPK budėtojui pranešus, kad skambino Opel vairuotojas ir pranešė apie įvykį, laukia Žiedų g. 12, policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu bei neradus ten nei kaltininko, nei automobilio (b.l. 6), BIRT ataskaitų žiūryklę, kurioje nurodyta, jog pasišalinęs iš eismo įvykio pranešėjas, kuris laukia pareigūnų adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjo nerišliai ir yra neblaivus (b.l. 7), galima daryti neabejotiną išvadą, jog V. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nenorėdamas susitikti su policijos pareigūnais ir tokiu būdu išvengti jam gresiančios atsakomybės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, nuo 289 iki 579 eurų. Už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. G. – baustas administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų.

Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 289 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1158 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti V. G. galutinę administracinę nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16062342452, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.