Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovėms UAB „VYDMANTAI WIND PARK“, Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovo vykdomą ūkinę veiklą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir ją nutraukti. Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 20004-08-26 priimtą sprendimą Nr. T2-304 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav. Tvirtinimo“ dalyje dėl Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime 157000 m² ploto žemės paskirties sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) suformuotose žemės sklypuose žemės sklype Nr. 1(sklypo plotas 1375 m² ) ir žemės sklype Nr. 2 (sklypo plotas 1375 m²) numatomų dviejų vėjo elektrinių statybos. Atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovą per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos išmontuoti (savo lėšomis) dvi vėjo elektrines-pastatytas Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) 157000 m² ploto žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotuose žemės sklypuose: žemės sklypas Nr. 1(sklypo plotos 1375 m²) ir žemės sklype Nr. 2 (sklypo plotas 1375 m²). Prašė taikyti CK 1.138 str. numatytas teisių gynimo būdus ir negatorinį ieškinį bei šių priemonių derinį. Ieškovas nurodė, kad jis yra 3,3566 ha žemės sklypo, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., savininkas. Nuosavybės teisę į žemės sklypą jis gijo 2013-07-30 dovanojimo sutartimi. 2004-08-26 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T 2-305 buvo patvirtintas detalusis planas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., kuriuo buvo nustatytos vėjo elektrinių jėgainių išdėstymas. Šiuo detaliuoju planu buvo nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir apsaugos zonos, kurios patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą. Teritorijų planavimo dokumentu nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir apsaugos zonos yra privalomos ieškovui ir tokiu būdu yra ribojamos jo nuosavybės teisės. Šios nustatytos zonos yra suprojektuotos neteisėtai, nesilaikant galiojusių reikalavimų. Atsakovas, vykdydamas ūkinę veiklą, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes tos zonos nustatytos negavus ieškovo sutikimo, pažeidžiant CK 4.39 str. Ieškovo teisė pažeista tuo, kad jis negali įgyvendinti Statybos įstatymo 3 str. numatytos teisės būti statytoju, jis negali pakeisti tikslinės žemės paskirties. Taip pat yra apribota ieškovo nuosavybės teisė, nes atsakovas, būdamas sanitarinių apsaugos zonų ir apsaugos zonų žemės naudotoju naudojasi ieškovo žemės sklypu. Ieškovo nuosavybės yra pažeidžiamos, be jo sutikimo pastatytos vėjo elektrinės, suvaržyta galimybė statyti statinius savo sklype, netrukdomai vaikščioti po savo sklypą ir šitie pažeidimai yra tęstiniai. Ieškovas taikiai bandė išspręsti kilusį ginčą, tačiau atsakovas tai atsisakė padaryti, todėl jis priverstas kreiptis teisminės gynybos. Ieškovas nurodo, kad pareiškus negatorinį ieškinį, senaties termino nėra.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad yra praleistas senaties terminas, ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį Kretingos rajono apylinkės teisme 2015 m. spalio 30 d. Pagal LR CK 1.125 str. 1 d. ir LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1d. ieškovas praleido tiek vieno mėnesio terminą apskųsti administracinį teisės aktą, tiek ir bendrąjį 10 metų senaties terminą. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad senaties terminas nėra taikomas negatoriam ieškiniui, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką netaikomas senaties terminas reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai ieškinio senatis yra netaikoma dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio, ir kai ieškinio senatis taikoma bendra tvarka ir negatoriniams reikalavimams pagal CK 4.98 str. yra taikomas bendras ieškinio senaties terminas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas sanitarinės apsaugos zonos naudotoju, tokiu būdu naudoja ieškovo sklypą ir taip ieškovas negali juo naudotis, kadangi priešingai – vadovaujantis 2004-08-19 LR SAM ministro įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklių 4.12 p., atsakovas nėra SAZ naudotojas. Todėl pripažino, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovas visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl senaties termino taikymo byloje ir nurodo, kad teismas neanalizavo aplinkybės, kad tiek ankstesnė kaimyninio sklypo savininkė J. A., tiek ieškovas apie ginčijamą sprendimą – 2004-09-04 Kretingos rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. T 2-304, sužinojo 2009-10-13, kai buvo atsiųstas raštas Nr. (6.23)-D3-4361. Be to ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovė tokio reikalavimo atsiliepimu į ieškinį nekėlė (LRCK 1.126 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jo ieškinys buvo atmestas išimtinai dėl praleisto ieškinio senaties termino, ir įrodinėja, kad teismas neteisėtai taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl ūkinės veiklos pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo bei dviejų vėjo elektrinių išmontavimo. Ieškovas nurodo, kad prašymas pripažinti negaliojančiu ginčijamą Sprendimą detaliojo plano dalies atžvilgiu yra išvestinis reikalavimas nuo pagrindinio reikalavimo tenkinti negatorinį ieškinį. Atsakovės daromi pažeidimai ieškovo atžvilgiu yra tęstiniai, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti taikoma LRCK 1.127 str. 5 d. norma. Tęstiniais atsakovės pažeidimais, pažeidžiama ieškovo teisė į saugią ir sveiką aplinką. Be to SAZ (sanitarinių apsaugos zonų) ir AZ (apsaugos zonų) nustatymas (be privalomo raštiško sutikimo) ieškovui priklausančiame žemės sklype pažeidė jo nuosavybės teises, nes jas apribojo neleistinu pagal LRCK 4.39 straipsnio 1 dalį būdu bei apribojo jo teisę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Įvertinus SAZ paskirties reikšmę, planavimo organizatorius detaliojo planavimo metu, kaip detaliojo plano dalį parengęs SAZ nustatymo projektą, pagal kurį nustatomos SAZ ribos, išėjo už detaliai planuojamos teritorijos ribų, neturėjo teisės žemės sklypo, kuriam buvo nustatytos SAZ, laikyti gretimybėmis. Tačiau ginčijamu aktu patvirtinus detalųjį planą, ieškovo žemės sklypui buvo nustatytas specialus teritorijos taikymo režimas ir pagal planavimo sąlygas parengtas ir patvirtintas SAZ nustatymo projektas tapo sudėtine detaliojo plano dalimi. Dėl nuosavybės teisės pažeidimo, ieškovas nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustačius SAZ ir AZ, apribota jo teisė šį sklypą naudoti pagal paskirtį (LRCK 4.37, 4.4, LR Žemės įstatymo 7 str., 9 str.). Dėl negatorinio ieškinio pareiškimo, ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl imperatyvių normų, susijusių su SAZ įtaka jo teisėms pažeidimo. 2013-05-24 nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo nurodyta, kad buvo padaryta pažeidimų rengiant ir tvirtinant detalųjį planą. Kretingos rajono savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.Atsakovė UAB „VYDMANTAI WIND PARK“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teismas neteisingai nustatė sprendimo apskundimo termino pradžią ir turėjo vadovautis LRCK 1.125 straipsniu. Atsakovė nurodo, kad LRCK 1.125 str. 2 d. numato, kad atskirų rūšių reikalavimams LRCK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Be to ieškovas skundžia Sprendimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav. detaliojo plano (toliau - Detalusis planas) patvirtinimo, t.y. administracinį aktą, todėl taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyti apskundimo terminai. ABTĮ 33 str. 1 d. numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi įvertinus tai, kad Sprendimas 2004 m. rugsėjo 4 d. buvo paskelbtas dienraštyje „Švyturys“, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Sprendimo apskundimo terminas prasidėjo 2004 m. rugsėjo 4 d. ir pasibaigė 2004 m. spalio 4 d. Atsakovė taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 1-750-162/2010, atsisakė priimti J. A. skundą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma panaikinti Sprendimo dalį. Minėtoje nutartyje administracinis teismas konstatavo, kad J. A. praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo paduoti, kadangi apie ginčijamą Sprendimą jai turėjo būti žinoma dar 2004 m. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad ieškinys yra atmetamas dėl trijų motyvų: kaip paduotas praleidus senaties terminą, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Be to atsakovė nurodo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas negali apginti jo manymu pažeistų materialinių teisių. Ieškovas savo teisių pažeidimą grindžia SAZ ir AZ nustatymu. Jos buvo nustatytos Detaliuoju planu, kurį ieškovas prašo panaikinti, todėl būtent reikalavimas dėl Sprendimo dalies panaikinimo yra pirminis, o kiti reikalavimai išvestiniai ir pertekliniai. Ieškovas negali keisti Kaimyninio sklypo paskirties ir statyti jame mažaaukščių gyvenamųjų namų, visų pirma, dėl Bendrojo plano sprendinių. Todėl jeigu Detalusis planas ir/ar juo nustatyta SAZ ir AZ būtų panaikinta, ieškovas negalėtų keisti Kaimyninio sklypo paskirties iš žemės ūkio į kitą, remiantis Bendrojo plano sprendiniais. Taip pat yra pasikeitusi ir SAZ taisyklių redakcija (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586, nuostatos nuo 2014 m. vasario 15 d. buvo pakeistos). Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad Bendrovė yra SAZ teritorijos savininkė ir naudotoja, taip pat, kad Bendrovė realiai naudoja Kaimyninį sklypą be ieškovo rašytinio sutikimo, tuo pažeisdama Žemės įstatymo 22 str. 6 d. Dėl vėjo elektrinių statybos ir bendrovės vykdomos ūkinės veiklos teisėtumo, atsakovė nurodo, kad kol Detalusis planas, Statybos leidimas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, yra galiojantys ir nėra panaikinti, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad vėjo elektrinių statyba ar vėlesnis jų naudojimas elektros energijai gaminti yra neteisėtas. Be to šioje byloje ieškinio atmetimas užtikrino Bendrovės ir į ją investavusių įmonių teisėtus lūkesčius bei tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal Investicijų sutartį.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškininės senaties taikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas taikant civilinių nuosavybių teisių gynimo būdus pripažinti atsakovės vykdomą ūkinę veiklą neteisėta ir ją nutraukti, pripažįstant negaliojančiu atsakovės vykdomai ūkinei veiklą privalomą Detalųjį planą. Pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004-08-26 priimtą Sprendimą Nr. T 2-304 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., tvirtinimo“ dalyje dėl numatomų dviejų vėjų elektrinių statybos. Tenkinus minėtus reikalavimus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, išmontuoti dvi vėjo elektrines.

Dėl ieškinio senaties.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl senaties termino taikymo byloje ir nurodo, kad teismas neanalizavo aplinkybės, kad tiek ankstesnė kaimyninio sklypo savininkė J. A., tiek ieškovas apie ginčijamą sprendimą – 2004-09-04 Kretingos rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. T 2-304, sužinojo 2009-10-13, kai buvo atsiųstas raštas Nr. (6.23)-D3-4361. Be to ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovė tokio reikalavimo atsiliepimu į ieškinį nekėlė (LRCK 1.126 str. 2 d.). Su šia apelianto pozicija sutikti negalima. Ieškovas teismo prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004-08-26 Sprendimą Nr. T 2-304 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., tvirtinimo“ dalyje dėl numatomų dviejų vėjų elektrinių statybos. Norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Pagal nurodytus požymius Kretingos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas laikytinas norminiu teisės aktu, nes: 1) jis skirtas rūšiniais požymiais apibrėžtų asmenų ratui (Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams) 2) jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti 3) jis veiks individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje, t.y. bus privalomas rengiant detaliuosius planus ir kt. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu.Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo dalies, kuria numatomas dviejų vėjo elektrinių statyba. Kaip minėta anksčiau toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; kt.).Šioje byloje taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.Apeliantas nurodo, kad apie 2004-08-26 Sprendimą Nr. T 2-304 sužinojo tik 2009-01-13, kai buvo gautas raštas Nr. (6.23)-D3-4361, adresuotas J. A.. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčijamas administracinis aktas buvo paskelbtas 2004-09-04 laikraštyje „Švyturys“, jame nurodyta, kad Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo viešo paskelbimo spaudoje. Įvertinus tai, kad teritorijų planavimas yra viešas (skelbiama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, konsultuojamai, viešai svarstoma, skelbiama apie priimtą teritorijų planavimo dokumentą ir kt.), todėl darytina išvada, kad pareiškėjai dar 2004 metais buvo žinoma apie skundžiamas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą. Be to vertintina ir ta aplinkybė, kad Kretingos rajono savivaldybė išdavė Statybos leidimą Nr. 127 2005-09-08, taigi pagal Energetikos inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad statyba pradėta 2005 m. lapkričio mėnesį, taigi jau nuo 2005 m. rudens J. A. galėjo matyti vykstančius statybos darbus gretimuose sklypuose bei domėtis esama situacija, tačiau to nepadarė. Taigi teigti, kad tik 2009-01-13 J. A. sužinojo apie nustatytą kaimyniniam sklypui sanitarinę zoną, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi darytina išvada, kad J. A. apie ginčijamą administracinį teisės aktą sužinojo būtent 2004-09-04, kai šis aktas buvo paskelbtas viešai laikraštyje „Švyturys“. Tai patvirtina ir įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-08-03 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 1-750-162/2010, kuriuo buvo atsisakyta priimti J. A. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį. Vadovaujantis LRCK 4.48 straipsnio 2 dalimi, ieškovas įgyja tiek pat teisių į perduotą turtą, kiek turėjo buvęs turto savininkas, todėl darytina išvada, todėl ieškovas laikomas praleidusiu terminą ginčyti Sprendimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apskundimo terminas baigėsi 2004-10-03 praleidus administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus terminus. Pažymėtina, kad nėra ieškovo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovės vykdomą ūkinę veiklą neteisėta ir ją nutraukti.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jo ieškinys buvo atmestas išimtinai dėl praleisto ieškinio senaties termino, ir įrodinėja, kad teismas neteisėtai taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl ūkinės veiklos pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo bei dviejų vėjo elektrinių išmontavimo.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas tiek motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys atmestas ne tik dėl senaties termino, bet ir dėl to, kad jis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankami motyvuotai atmetė ieškovo ieškinį.Ieškovas nurodo, kad prašymas pripažinti negaliojančiu ginčijamą Sprendimą detaliojo plano dalies atžvilgiu yra išvestinis reikalavimas nuo pagrindinio reikalavimo tenkinti negatorinį ieškinį dėl atsakovės tęstinių pažeidimų ieškovo nuosavybės teisių į žemę atžvilgiu. Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su SAZ ir AZ nustatymu jam priklausančiame kaimyniniame sklype, o ne su vėjo elektrinių statyba ar atsakovės vykdoma ūkine veikla, todėl kaimyniniam sklypui nustačius SAZ ir AZ, ieškovas negali naudoti sklypo pagal paskirtį ir tai pažeidžia jo nuosavybės teisę. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto , tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo argumentą, jog atsakovė nuolat pažeidžia jo teisę naudotis žemės sklypu pagal paskirtį yra atmestinas, kadangi ieškovo minimas Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau - SAZ Taisyklės), 46 p., kuriame anksčiau buvo įtvirtintas draudimas SAZ teritorijoje statyti tam tikros paskirties statinius, įkaitant gyvenamosios, sodų ir specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, yra pakeistas nuo 2014-02-15. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas pateikė negatorinį ieškinį 2015 m., taikytina būtent ši minėto Įsakymo redakcija. Šiuo metu galiojanti SAZ Taisyklių 46 p. redakcija numato, kad ūkinės veiklos objektų SAZ tvarkymo režimas nustatytas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 4 d. numato, kad ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms. Taigi ieškovo teisė statyti ūkininko ūkio sodybą nėra pažeidžiama. Dėl atsakovės naudojimosi ieškovui priklausančiu kaimyniniu žemės sklypu, patenkančiu į SAZ, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal SAZ Taisyklių 4.12. p. SAZ naudotojas yra SAZ teritorijos savininkas, taip pat asmuo, vykdantis veiklą SAZ. Pagal minėtą apibrėžimą objekto, kuriam yra nustatyta SAZ, savininkas, jeigu jis nėra SAZ teritorijos savininkas arba faktiškai jos nenaudoja, nelaikomas SAZ naudotoju. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklauso vėjo elektrinės, kurioms nustatyta SAZ, patenkanti į kaimyninį sklypą, priklausantį ieškovui, tačiau atsakovė nėra minėto kaimyninio sklypo savininkė, nevykdo kaimyniniame sklype jokios veiklos ir nesinaudoja šiuo sklypu jokiu kitu būdu. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad kliūčių ieškovui naudoti kaimyninį sklypą, priklausantį jam nuosavybės teise, pagal paskirtį nėra.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančių pateiktų įrodymų, matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrąjį planą patenka į žemės ūkio paskirties teritoriją ir statyba šioje teritorijoje negalima ir galima vykdyti tik žemės ūkio veiklą. Taigi kaimyninis sklypas, priklausantis jam nuosavybės teise, patenka į žemės ūkio paskirties teritoriją, o planavimo tikslai (pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, todėl ieškovas negali keisti kaimyninio sklypo paskirties ir statyti jame mažaaukščių gyvenamųjų namų dėl Bendrojo plano sprendinių. Net jei Detalusis planas ir/ar juo nustatyta SAZ ir AZ būtų panaikinta, ieškovas negalėtų keisti kaimyninio sklypo paskirties iš žemės ūkio į kitą, remiantis Bendrojo plano sprendiniais.Remiantis jau anksčiau minėtais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais - 2004 m. rugpjūčio 26 d. buvo patvirtintu Detaliuoju planu, kuris nėra panaikintas ir yra galiojantis; 2005 m. rugsėjo 8 d. išduotu statybos leidimu Nr. 127 vėjo elektrinių parko statybai, įskaitant dvi vėjo elektrines Žemės sklypuose Nr. 1 ir 2; dokumentai, kad 2006 m. gruodžio 20 d. vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose Nr. 1 ir 2 buvo užbaigta ir buvo išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, darytina išvada, kad kompetentingų institucijų specialistai patikrino pastatytas vėjo elektrines ir pripažino, kad jos pastatytos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos ir atitinka esminius statinio reikalavimus. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad jau nuo 2007 m. sausio 22 d. ir 2007 m. sausio 24 d. Žemės sklypuose Nr. 1 ir 2 pastatytos vėjo elektrinės bei nuosavybės teisės į jas buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėmėme nepakankamai motyvuotą sprendimą byloje, tačiau priimtas sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „VYDMANTAI WIND PARK“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2 142,66 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 2 142,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės, tačiau jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas mažinti. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas 1,3 koeficientas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 002,30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

priteisti atsakovei UAB „VYDMANTAI WIND PARK“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 002,30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme.