Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-16 · Administracinė byla Nr. I-9274-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
I-9274-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02981-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9274-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02981-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovų atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. S. padavė teismui skundą (b. l. 1–3), prašydama priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-05-31 neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-05-31 dirbo Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Veiklos organizavimo poskyrio specialistės (karjeros valstybės tarnautoja, A lygis 7 kategorija, pareigose ir turėjo III, vėliau II kvalifikacinę klasę. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė VTĮ 25 str. 1 priedo pakeitimo įstatymą (įsigaliojusiu 2009-08-01), kuriuo buvo pakeistas VTĮ 25 str. 3 d., sumažinant priedus už kvalifikacines klases: priedas už III kvalifikacinę klasę – nuo 15 iki 10 procentų pareiginės algos dydžio, už II kvalifikacinę klasę – 30 iki 20 procentų pareiginės algos dydžio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažino, kad VTĮ pakeitimai dėl tarnautojų algų sumažinimo prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, Konstitucinis Teismas pripažino, kad priedai už III bei II kvalifikacinę klasę sumažinti neteisėtai, todėl pareiškėja yra įgijusi teisę į dėl Konstitucijai prieštaravusių VTĮ nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 11–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas gali būti taikomas tik teisiniams santykiams susiklosčiusiems po jo oficialaus paskelbimo (2013-10-01), todėl pareiškėja neturi teisės remtis nurodytame nutarime išdėstytomis nuostatomis ir reikalauti kompensuoti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Konstitucinis Teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad valstybė turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą ir per protingą laikotarpį teisingai, tiek, tiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, juos kompensuoti. Teisinė atsakomybė už šios pareigos nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) turėtų tekti Lietuvos valstybei, o ne Vilniaus AVPK. Atsakovas neturi teisės perimti įstatymų leidėjo įgaliojimų ir spręsti dėl pareiškėjai priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo sąlygų, būdo, laikotarpio, nes tokį sprendimą privalo priimti įstatymų leidėjas. Pareiškėjos prašoma priteisti neišmokėta darbo užmokesčio dalis buvo neišmokėta ne dėl Vilniaus AVPK kaltės, nes atsakovas privalėjo vykdyti galiojančius įstatymus.

Atsakovės nuomone, pareiškėja yra praleidusi Darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d. nustatytą bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjai galėtų būti priteista darbo užmokesčio dalis ne daugiau kaip už trejus metus nuo kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjai 2009–2011 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų VTĮ 25 str. nuostatų taikymo.

Bylos duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu darbo užmokestis pareiškėjai buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis, inter alia, nuo 2009-08-01 įsigaliojusiomis VTĮ 25 str. 3 d. nuostatomis, nustatančiomis, kad priedas už III kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už II kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už I kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu (leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013-10-01), inter alia, pripažino, kad VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštaravo Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nustatyta, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusių VTĮ 25 str. 3 d. nuostatų taikymo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai buvo neišmokėta 974,07 Eur (3363,28 Lt) darbo užmokesčio dalis, kurią pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus AVPK.

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d., reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK prašo teismą taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Nustatyta, kad skundą teismui pareiškėja padavė 2015-05-27 (b. l. 8), t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-05-31 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareikšti.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas, nes paduotas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, kuriuo įgyvendinami Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimai ir nustatomi dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo tvarka ir terminai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai išaiškintina, kad pažeistos teisės bus apgintos taikant įstatymu nustatytą neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo mechanizmą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė