- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- II-128-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00024-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. S.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Laima Kunčinaitė
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Laimos Kunčinaitės - Dargužienės skundą dėl 2023 m. vasario 8 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-390-2023 (ROIK: 23197302302), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Laima Kunčinaitė – Dargužienė 2023 m. vasario 28 d. Institucijai pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-390-2023 (ROIK: 23197302302), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4110-0700-0059, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimo planinį patikrinimą vietoje ir surašė 2022 m. liepos 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-280-(14.48.78.). Institucija, įvertinusi 2022 m. 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo metu surinktus duomenis nustatė, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4110-0700-0059, juosianti tvora rytinėje pusėje, įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 9 kv. m valstybinės žemės ploto. 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo metu nurodytas 9 kv. m valstybinės žemės plotas, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, Registro Nr. 44/2766254, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio yra privačios nuosavybės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-5764-4374, plotas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 7 d. gautas Pareiškėjo atstovės advokatės skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi nesutinka su jam pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios. Pareiškėjas nesuprato ir nežinojo, kad jo tvora nežymiai patenka į kitą žemės sklypą. Pareiškėjui priklausantį žemės sklypą juosianti tvora buvo tveriama dar 2007 - 2008 metais namo statybų metu ir vadovaujantis 2006 metais atliktų kadastrinių matavimų duomenimis bei faktiškai vietoje pažymėtomis ribomis (įkaltais riboženkliais). Pažymima, jog tveriant tvorą vadovautasi licencijuotų matininkų įkaltais riboženkliais ir jokių savavališkų veiksmų neatlikta. Institucijos matavimai atlikti po 16 metų, skaičiuojant nuo Pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų dienos, iš esmės pasikeitus technologijoms bei jų tikslumui niekaip negali pagrįsti Pareiškėjo tyčios. Tvirtinama, kad plika akimi neįmanoma pastebėti tvoros nuokrypio ir logikos dėsniams prieštarautų pozicija, kad Pareiškėjas, tverdamas tvorą, tyčia norėjo užimti būtent 9 kv. m valstybinės žemės. Institucijos atlikti matavimai patvirtina, kad tvoros nuokrypis pagal dabartinius matavimus yra ne per visą jos ilgį, o tik jos nedidelėje dalyje. Šios aplinkybės patvirtina, jog Pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios ir ketinimo užimti sklypą ir/ar pažeisti kieno nors interesus, o nežymus nuokrypis galimai susidarė dėl nevisiškai tiksliai matininkų įkaltų riboženklių. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko jokių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo tyčinius veiksmus, t. y. veikimą teisei priešingu būdu. Atitinkamai nėra ir negali būti jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Pareiškėjas sąmoningai ir savavališkai užėmė bei naudoja žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Pareiškėjo skunde taip pat pažymima, kad iš Skundžiamo nutarimo nėra aišku, ką pažeidė Pareiškėjas - ar Pareiškėjas įspėtas už valstybinės žemės užėmimą, ar už privačios žemės užėmimą. Nutarimas yra neišsamus, todėl Pareiškėjas negali pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu žemė priklauso privatiems asmenims ir jokios pretenzijos Pareiškėjui nėra keliamos. Teigiama, jog pareiškėjo tvora pastatyta jau 15 metų, žemės sklypas formuotas nuosavybės teisių atkūrimui ir tam buvo atliekami visi reikalingi matavimai dar gerokai prieš 2021 m. lapkričio mėnesį, kai buvo gautas pranešimas Institucijoje, tačiau Institucija jokių veiksmų nesiėmė, nelaikė, jog Pareiškėjas pažeidžia ANK 110 straipsnį. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuobauda Pareiškėjui skirta 2023 m. vasario 8 d., tai yra praėjus daugiau nei 2 metams skaičiuojant nuo dienos, kai Institucija galėjo ir turėjo sužinoti apie galimą pažeidimą. Dėl šios priežasties, daro išvadą, kad Nutarimas priimtas praleidus terminą. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog šiuo atveju jis negali būti pripažintas kaltu dėl pažeidimo, nes nesurinkta neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (b. l. 2-20).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokatė parodė, kad skundą palaiko ir prašo nutarimą panaikinti bei administracinę teiseną nutraukti. Prašė prie bylos prijungti papildomus dokumentus dėl tvoros komercinio pasiūlymo, kuris atstovės advokatės nuomone pagrindžia tai, jog tvora pastatyta dar 2007 metais (b. l. 140-142). Akcentavo, jog daugiau nei 16 metų klausimų dėl tvoros niekam nekilo. Pažymėjo, jog galimai įvyko klaida įkalant riboženklius dėl ko ir atsirado nežymus nuokrypis, kuris nėra matomas plika akimi. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Pareiškėjas 9 m² įsiterpia į privataus asmens žemės sklypą, todėl šis klausimas turėtų būti sprendžiamas susitarimo būdu civilinio proceso tvarka, jei asmenims nepavyksta susitarti, tačiau ne taikant Pareiškėjui administracinę atsakomybę. Be to Pareiškėjo atstovė advokatė pažymėjo, jog turi būti įrodyti Pareiškėjo sąmoningi veiksmai, kad jis norėjo užimti valstybinės žemės sklypą, remiantis kasacinio teismo praktika Institucijai tenka įrodinėjimo našta. Svarbus aspektas Pareiškėjo atstovės advokatės nuomone yra tai, jog būtina įrodyti, kad Pareiškėjas pažeidimo padarymo metu žinojo apie žemės sklypo užėmimo faktą, o ne tada, kai buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodytas nežymus nuokrypis į kitą žemės sklypą (b. l. 145-150).
Pareiškėjas teismo posėdžio 2023 m. balandžio 24 d. metu papildomai paaiškino, jog apie tai, kad jam priklausanti tvora įsiterpia į kitą žemės sklypą jis sužinojo gavęs šaukimą į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Patvirtino, jog pasirašė 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, tačiau nurodė, kad matininkas, atlikęs matavimus nepaaiškino, kad tvora įsiterpia į kitą žemės sklypą, jis atliko kadastrinius žemės matavimo darbus ir davė žemės sklypo savininkams pasirašyti žemės sklypo plane, o ar buvo parodyta, kur įkalti riboženkliai - Pareiškėjas negalėjo atsiminti. Taip pat paaiškino, kad buvo susitikęs su J. N. ir ji patikino, kad neturi jokių pretenzijų Pareiškėjui. Aptariama tvora buvo tveriama 2007-2008 metais pagal matininkų įkaltus riboženklius. Tvirtino, kad tuo metu tverdamas tvorą siekė ją pastatyti ant sklypo ribos ir įsiterpti į kitą žemės sklypą tikslo nebuvo. Kiek kartų Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai atsakyti negali (b. l. 156-163).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. 41/4598) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, t. y. G. S., L. S. bei G. G. ir A. G. nuo 2007 m. vasario 15 d. Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo plotas - 0,1515 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Minėtame išraše taip pat nurodyta, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. žemės sklypu, tvarka. Institucija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal J. N. 2021 m. lapkričio 16 d. prašymą (reg. Nr. 48FP-8888) 2022 m. liepos 7 d. atliko neplaninį žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (pagrindas: NŽT Vilniaus rajono skyriaus patarėjo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 48ŽNS-114-(14.48.145E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“). Institucijos 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48SD-7887-(14.48.136E.) „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ informavo pareiškėją apie 2022 m. liepos 7 d. nuo 13.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Institucijos skyriaus specialistai 2022 m. liepos 7 d. 13.00 vai. patikrino vietovėje žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė 2022 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-280-(14.48.78.) (toliau - aktas Nr. 280). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4110-0700-0059, naudojamas pagal paskirtį, teritorijoje užfiksuotas gyvenamasis namas, ūkiniai statiniai. Žemės sklypą juosianti tvora rytinėje pusėje įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 9 m² valstybinės žemės ploto. Institucijai nurodo, jog įvertinus patikrinimo rezultatus Pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. 10.00 val. buvo pakviestas atvykti į Instituciją dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Institucijoje dalyvaujant Pareiškėjui viešame posėdyje žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir surašytas Skundžiamas nutarimas. Institucija nurodo, kad šiuo atveju, tvora, kuri uždaru kontūru aptveria žemės sklypą, įsiterpia į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio J. N. prašymo padavimo ir patikrinimo vietoje atlikimo momentu projektinis numeris buvo 2851, ir užima 9 m² minėto žemės sklypo ploto. Pažymima, kad užimtu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotu (9 m2), aptvertu tvora išimtinai savo reikmėms naudojasi tik pareiškėjas, jokie tretieji asmenys patekti į tvora užtvertą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją negali. Institucija teigia, kad pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 m² plotu. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 48SK-263-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0700:59 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal UAB „Topokada“ matininko V. Balčiūno parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2105135. Šioje byloje yra 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas dalyvavo šio žemės sklypo savininkai, taip pat ir pareiškėjas, kuris, be kita ko, yra pasirašęs minėtame akte. Taip pat pagal 2021 m. gruodžio 20 d. atliktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą - parodymą parengtas žemės sklypo planas Ml:500, kuriame tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 6 parodyta tvora, kuri aiškiai užeina už žemės sklypo, unikalus Nr. 4110-0700-0059, ribų. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane Ml:500 pareiškėjas yra pasirašęs. Institucija daro prielaidą, kad pareiškėjas dar iki 2022 m. liepos 7 d. atlikto patikrinimo žinojo, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosianti tvora užeina už minėto žemės sklypo ribų.
Atsiliepime Institucija taip pat nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjo teigimu, jog Skundžiamas
nutarimas nėra pakankamai išsamus bei teigia, jog iš Skundžiamo nutarimo aiškiai galima suprasti dėl kokių veiksmų (neveikimo) pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 m² ploto savavališką užėmimą. Dėl Pareiškėjo skunde keliamo senaties klausimo, paaiškina, kad Skundžiamas nutarimas surašytas vadovaujantis duomenimis gautais 2022 m. liepos 7 d. atlikus vietovėje žemės sklypo faktinio naudojimo patikrinimą ir surašius 2022 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-280-(14.48.78.), t. y. ANK 39 straipsnio nustatyti terminai, konkrečiu atveju, nėra pažeisti ir 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs. Todėl Institucija, įvertinusi patikrinimo metu gautus duomenis, pagrįstai konstatuoja, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas tinkamai taikė administracinę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo skundas teismui yra atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 124-128).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė savo atsiliepimą palaikė paaiškino, kad žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliktas gavus žemės sklypo savininko skundą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jis gali susitarti su dabartiniais žemės sklypo savininkais ir jei jie neturi pretenzijų tokiu atveju parašo Institucijai raštą nurodydami tą faktą. Tokiu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukiama nesant administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėjo, jog 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, kuriame nurodyta, kad nustatant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas dalyvavo šio žemės sklypo savininkai, taip pat ir Pareiškėjas, kuris, be kita ko, yra pasirašęs minėtame akte, todėl tai paneigia faktą, kad Pareiškėjas nežinojo apie tai, kad jo tvora įsiterpia į privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Būtent nuo šių kadastrinių matavimų Pareiškėjui tikrai buvo žinoma, kad jam priklausanti tvora įsiterpia į kitą žemės sklypą. Žemės sklypo plane žemės sklypo ribos yra aiškiai nurodytos ir Pareiškėjas pasirašė kadastrinių matavimų aktą, todėl jis turėjo žinoti savo sklypo ribas. Paaiškino, jog procedūra tokia: kviečiami savininkai, atvyksta matininkas, atliekamas kadastrinis matavimas, įkalami riboženkliai ir nustatomos sklypų ribos , po to visi dalyvaujantys pasirašo akte (b. l. 145-150).
Teismo posėdžio 2023 m. balandžio 24 d. metu liudytoja J. N. paaiškino, kad kreipėsi į Instituciją su prašymu dėl sklypo, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu dėl ribų neatitikimo, tačiau galimai teikdama prašymą nurodė netinkamą besiribojančio sklypo adresą. Patvirtino, jog buvo susitikusi su Pareiškėju ir siūlė jam pirkti sklypą. Ar 2021 m. rudenį, dar iki jos prašymo Institucijai pateikimo, atliekant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus dalyvavo Pareiškėjas – atsakyti negalėjo. Liudytoja J. N. tvirtino, jog Pareiškėjo tvora yra įsiterpusi į dabar jau jai (ir kitiems bendrasavininkams) nuosavybės teise priklausantį sklypą apie 30 centimetrų ir norėtų, kad Pareiškėjas savo tvorą pastatytų tinkamose ribose (b. l. 160-161).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas. Pagal teismų praktiką, atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-21-489/2021; 2AT-15-693/2019).
3. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nesutinka su Institucijos atsiliepime pateiktais argumentais, kad jis žinojo apie tai, jog tvora neatitinka jam priklausančio žemės sklypo ribų ir užima tam tikrą valstybinės žemės, o šiuo metu - privačios žemės plotą. Nors Institucijos atstovė teigia, kad Pareiškėjas turėjo apie šį pažeidimą sužinoti, kai 2021 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimai, nes 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo aptariamo žemės sklypo ribas dalyvavo šio žemės sklypo savininkai, taip pat ir pareiškėjas, kuris, be kita ko, yra pasirašęs minėtame akte, tačiau Pareiškėjas nurodo, kad jis net nenutuokė apie tai, kad jo tvora įsiterpia į valstybinę žemę, o tiksliau šiuo metu į kitą privatų žemės sklypą. Pareiškėjas tvirtino, kad statė tvorą 2007-2008 metais ir ji buvo statoma pagal tuo metu atliktus žemės sklypo matavimus ir matininkų įkaltus riboženklius. Apie tai, kad jo tvora 9 m² įsiterpia kitą žemės sklypą sužinojo tik iš Institucijos gavęs šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Patvirtino, jog pasirašė 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, su kitais sklypo bendrasavininkais, tačiau teigė, kad tuo metu matininkas, atlikęs matavimus, nepaaiškino, kad tvora yra įsiterpusi į kitą žemės sklypą bei negalėjo atsiminti ar matininkas parodė, kur įkalti riboženkliai. Tiek Pareiškėjo skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas tvirtino, jog tvorą statė ant savo sklypo ribos ir neturėjo tikslo įsiterpti į kitą žemės sklypą, o atsižvelgiant į nežymų nuokrypį tai galėjo nutikti dėl 2007 metais atliktų žemės sklypo matavimo netikslumų. Pažymi, kad tvora yra labai nežymiai įsiterpusi į kitą sklypą, kuris plika akimi nėra pastebimas. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad kai tik sužinojo apie pažeidimą, iš karto ėmėsi veiksmų, kalbėjosi su besiribojančio sklypo savininke J. N., kuri jam teigė, kad neturi pretenzijų jo atžvilgiu.
4. Kaip jau buvo minėta, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal aktualią teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia. Nusižengimas, remiantis ANK 8 straipsniu, padaromas tyčia, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi sprendžiant dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad jis neabejotinai suvokė, jog jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą (intelektualinis momentas) ir norėjo tokio rezultato (valinis momentas).
5. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.
6. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstų abejonių nekeliančią išvadą, kad Pareiškėjas tikrai suvokė, kad jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą ir norėjo tokio rezultato – t. y. tyčia savavališkai užėmė ir naudojo svetimą žemę.
7. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tvora, kuria užimtas ginčijamas žemės sklypas, yra pastatyta prieš apytiksliai 15 metų. Byloje esančiame 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pažymėta, kad Pareiškėjo tvora rytinėje pusėje įsiterpia į gretimą žemės sklypą, tačiau minėtas įsiterpimas yra itin nedidelis ir netaisyklingos formos (siaurėjantis trikampis, (nukrypstantis nuo turinčios būti sklypo ribos), o tai patvirtina Pareiškėjo argumentus, jog taip galėjo nutikti dėl klaidos. Pareiškėjas teigė, kad tvorą tvėrė pagal 2007-2008 metais matininkų įkaltus riboženklius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų nėra aišku ar 2021 m. gruodžio 20 d. atlikus patikslintą žemės sklypo matavimą, matininkas informavo Pareiškėją apie jo tvoros įsiterpimą į kitą sklypą ir parodė, kur turi būti įkalti riboženkliai, pats Pareiškėjas šių aplinkybių neatsimena. Pareiškėjas tvirtino, jog apie tai, jog padarė pažeidimą, sužinojo tik gavęs šaukimą atvykti į instituciją dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, tai yra praėjus daugiau nei 10 metų nuo faktinio pažeidimo laiko. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nori taikiai išspręsti šią situaciją dėl, jo nuomone, įvykusios klaidos, nes tikslo užimti svetimą žemės sklypo dalį neturėjo ir neturi.
8. Sutiktina su Institucija, kad Pareiškėjui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonuspater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Institucija pažymi, kad kadangi 2021 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, kuriame pažymėtas Pareiškėjo tvoros įsiterpimas į kitą žemės sklypą ir yra Pareiškėjo parašas ir jis nuo to laiko turėjo žinoti apie svetimos žemės užėmimo faktą. Dėl ko Pareiškėjas privalėjo imtis būtinų ir pakankamų veiksmų šiam neaiškumui ir galimam pažeidimui pašalinti, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad minimame dokumente pažymėtas tvoros nuokrypis yra sunkiai pastebimas, todėl Pareiškėjas iš tiesų galėjo nesuprasti apie pažeidimą ir netinkamai pastatytą tvorą, tačiau prieš pasirašydamas dokumente, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir pasirašyti tik suprasdamas, kokį dokumentą pasirašo. Teismas pažymi, kad visgi toks Pareiškėjo nerūpestingumas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau buvo minėta, atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik esant tyčinei kaltės formai. Teismo vertinimu, Pareiškėjas tik sužinojęs apie tai, jog užima valstybinės žemės dalį, ėmėsi aktyvių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, konkrečiai susitiko su žemės sklypo savininke ir ieškojo bendro sprendimo. Taip pat iš bylos medžiagos ir paties Pareiškėjo paaiškinimų darytina išvada, kad Pareiškėjas nei anksčiau, nei jau sužinojęs apie pažeidimą, neturėjo tyčios užimti svetimą sklypą. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad nebuvo nustatyta Pareiškėjo tyčios užvaldyti svetimą žemės sklypą ir juo naudotis.
9. Tokiu būdu, kadangi Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymiai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti G. S. skundą.
Panaikinti 2023 m. vasario 8 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-390-2023 (ROIK: 23197302302) ir administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.