Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-16 · Byla Nr. 2SA-280-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
2SA-280-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18980-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
A. V. N., V. O., T. G., A. J.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-280-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18980-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 129.2; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. V. N. atskirąjį skundą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo antstolio Andriaus Bublio turto pardavimo iš varžytynių aktas, A. V. N. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, V. O. skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtu, suinteresuoti asmenys A. V. N., V. O., T. G., A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis Andrius Bublys (toliau – antstolis) teismui pateikė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2010 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. P1-3080 dėl 14 106,30 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0042/10/02583), taip pat 2010 m. liepos 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. P1-3243 dėl 141 076,30 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0042/10/03034) skolos išieškojimo iš skolininkės A. V. N. (toliau – skolininkė) išieškotojos T. G. (toliau – išieškotoja) naudai, areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) ir vykdymo procese 2010 m. spalio 25 d. pardavė šį žemės sklypą iš varžytynių. Antstolis teismo prašė tvirtinti 2010 m. spalio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0042/10/02583;0042/10/03034 (toliau – turto pardavimo iš varžytynių aktas).

Šalies argumentai

Skolininkė teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų nurodydama, jog 2010 m. birželio 19 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis su V. O., kuris sumokėjo pinigus, sutartis neįvykdyta tik dėl to, kad nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. O. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų nurodydamas, jog 2010 m. birželio 19 d. su skolininke sudarė notarinę preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuri išviešinta nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypą įsigijo už 58 000,00 Lt, taigi, ir žemės sklypo savininku tapo nuo 2010 m. birželio 21 d. Apie kitus kreditorius ir paskelbtas varžytines nieko nežinojo. Antstolis vykdomojoje byloje neįtraukė V. O. suinteresuotu asmeniu, neinformavo apie veiksmus žemės sklypo atžvilgiu. V. O. atsitiktinai gavo antstolio 2010 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių tvirtinimo, kurį skundžia.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą, skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, V. O. skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui patvirtinantis dokumentas (CPK 704 straipsnis, 725 straipsnio 8 dalis). Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pardavus turtą iš varžytynių ir surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 724 straipsnis), šis turėjo būti perduodamas teismui tvirtinti (CPK 725 straipsnis). Teismui nenustačius, taip pat suinteresuotiems asmenims nenurodžius esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėtų būti tvirtinamas, turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti tvirtinamas. V. O. nėra vykdymo proceso dalyvis, todėl įstatymas jam teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų nesuteikia. Vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys, t. y. asmenys, nesantys tiesioginiais vykdymo proceso dalyviais, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu ieškinys susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Nurodyta teise V. O. pasinaudojo kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, dėl ko nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki kol išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą, todėl V. O. skundas, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu paliktas nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, išnagrinėjęs V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo konstatavo, kad skolininkės ir V. O. sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde skolininkė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, ir atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą skolininkei nedalyvaujant, nors skolininkė prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl netikėtai pablogėjusios sveikatos būklės, pateikė šią aplinkybė patvirtinančius dokumentus, tačiau jų teismas nevertino, ir skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Teigė, jog nebuvo pagrindo tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes žemės sklypas negalėjo būti parduotas, kol nepatvirtinti kadastriniai matavimai. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras atsisakė tvirtinti 2010 m. birželio 19 d. skolininkės ir V. O. sudarytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį vien dėl to, kad vis dar nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skolininkei siuntė teismo pranešimus gyvenamosios ir darbo vietų adresais, tačiau pranešimų įteikti nepavyko, todėl teismas priėmė sprendimą įteikti skolininkei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, skolininkė, pateikdama prašymą teismui dėl tesimo posėdžio atidėjimo, žinojo apie teismo posėdžio datą ir laiką. Teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsniu, teisingai konstatavo, jog neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2010 m., skolininkė turėjo pakankamai laiko išspręsti atstovavimo byloje klausimą, tačiau bylos nagrinėjimą vilkino, siekdama išvengti įsipareigojimų kreditoriams. Priverstiniam skolininko turto realizavimui vykdymo procese ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui taikytini skirtingi teisiniai reikalavimai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. O. prašo skolininkės atskirąjį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nurodo, kad antstolis apie ginčo žemės sklypo areštą ir šio turto pardavimą iš varžytynių neinformavo nei skolininkės, nei suinteresuoto asmens V. O., kuriam atsitiktinai sužinojus apie tai, kad ginčo sklypas areštuotas ir parduodamas iš varžytynių, antstolis nesudarė galimybių dalyvauti varžytynėse, nors V. O. buvo į jas atvykęs ir užsiregistravęs.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. (Č.) prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo tvarkai taikytiną CPK 725 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d., apie teismo posėdžio, kuriame sprendžiamas skundas dėl antstolio veiksmų, vietą ir laiką turėjo būti pranešta antstoliui, išieškotojui, skolininkui, varžytynėse turtą įsigijusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, dalyvaujančio byloje asmens liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, dėl to skolininkei apie teismo posėdį pranešus tinkamai, jos nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos nebuvo privalomas pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėta byla pagal V. O. ieškinį skolininkui dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, kuriomis savo skundą dėl antstolio veiksmų grindė skolininkė, minėtoje byloje priimti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai žinomi ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtinusiam teismui, todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkė, jeigu būtų dalyvausi teismo posėdyje, galėtų pateikti kokių nors papildomų argumentų savo pozicijai pagrįsti. Turto pardavimas iš varžytynių CPK VI dalyje nustatyta tvarka laikytina specialia procesine turto realizavimo forma, kuri nenumato, jog iš varžytynių gali būti parduodami tik tokie žemės sklypai, kurių patikslinti kadastriniai matavimai yra patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakytina dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl toliau nutartyje aptariamos pirmiau nurodytoje proceso teisės normoje reikšmingais laikotarpiais galiojusios ir byloje teismo taikytos teisės normos.

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis vykdė Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2010 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. P1-3080 dėl 14 106, 30 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0042/10/02583), 2010 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. P1-3243 dėl 141 076, 30 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0042/10/03034) skolų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos T. G. naudai, nukreipdamas išieškojimą į skolininkei nuosavybės teise priklausantį 0, 0571 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo antstolio areštuotas, turto vertintojo įvertintas 122 000, 00 Lt pagal antstolio 2010 m. rugsėjo 1 d. patvarkymą Nr. 0042/10/02583 dėl ekspertizės skyrimo ir 2010 m. spalio 25 d. parduotas iš varžytinių už 107 900, 00 Lt pirkėjai A. J. (Č.). Antstolis teismo prašė patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį teismas patvirtino skundžiama nutartimi. Atskirajame skunde skolininkė teigia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta nesuteikus skolininkei procesinių garantijų – teisės būti išklausytai, be to, žemės sklypas negalėjo būti parduotas, kol nepatvirtinti jo kadastriniai matavimai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. P2-1-430/2012 nagrinėjimą, teismo posėdį skyrė 2012 m. liepos 13 d. (b. l. 149). Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų apie skolininkės gyvenamąją vietą neturi (b. l. 150). Teismo šaukimas skolininkei siųstas adresu Ozo g. 17-12, Vilnius, kurį skolininkė buvo nurodžiusi skunde dėl antstolio veiksmų (b. l. 34), grįžo neįteiktas (b. l. 165). Teismo šaukimai skolininkei siųsti N. firmos „Akcenda“ adresu Basanavičiaus g. 29A, Vilnius, ir N. intercentro „Poliglotas“ adresu Antakalnio g. 29, Vilnius, kurių savininke ji yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (b. l. 157-159), grįžo neįteikti (b. l. 164-165). Teismas nutarė posėdį skirti 2012 m. liepos 31 d., skolininkei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti viešo paskelbimo būdu (b. l. 175, 177). Skolininkei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma, nes teisme 2012 m. liepos 30 d. gautas jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos (b.l. 179) ir 2012 m. liepos 30 d. medicininė pažyma dėl skolininkės neatvykimo į teismą dėl ligos 2012 m. liepos 30 d. - 2012 m. rugpjūčio 1 d. Teismas skolininkės ligos nepripažino svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo skolininkei nedalyvaujant (b. l. 184).

Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai ieškovas ar jo atstovas dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: pirma, ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; antra, teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, aiškintina taip, kad įvertinti tokias priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras neįprastas, nepaprastas, išskirtines aplinkybes. Jų įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti skolininkės ligą svarbia priežastimi, suponuojančia būtinybę atidėti teismo posėdį, tokių aplinkybių skolininkė nenurodė ir atskirajame skunde. Skolininkės dalyvavimo svarba tinkamam bylos išnagrinėjimui taip pat nenustatyta. Jos skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriuos išanalizavo ir dėl jų pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje (b. l. 144-146), kuria atmetė ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2010 m. birželio 30 d. skolininkės ir V. O. sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nesant duomenų apie jos pratęsimą ir nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, pasibaigusia. Byla nagrinėjama nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, skolininkė, neturėdama galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, turėjo rūpintis, kad būtų tinkamai atstovaujama, nes atidedant bylos nagrinėjimą būtų pažeisti proceso operatyvumo, koncentruotumo principai ir procesinės kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Kadangi teisines pasekmes sukelia tik teismo patvirtintas turto realizavimo aktas, suma, kurią pirkėjas sumokėjo už nupirktą žemės sklypą, saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje ir negali būti panaudota skolos padengimui, o tai neatitinka išieškotojos interesų, taip pat pirkėja nėra tikra, ar įgis nuosavybę į nupirktą žemės sklypą ir kada tai įvyks, o tai pažeidžia sąžiningos pirkėjos teisėtus lūkesčius.

CKP 121 straipsnio 1 dalis numato dalyvaujančių byloje asmenų pareigą pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Nurodytų pareigų skolininkė nesilaikė. Kadangi jai darbo vietų adresais procesinių dokumentų įteikti nepavyko, jos gyvenamoji vieta buvo nežinoma, teismas pagrįstai nutarė skolininkei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 130 straipsnio 1 dalį, skolininkę tinkamai informavo apie posėdžio vietą ir laiką, ir turėjo pakankamą pagrindą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas turto pirkimo – pardavimo sutarčiai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo ir pirkėjo vaidmenį, jis privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Pagal CPK turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), o antstoliui suteikti išimtiniai įgaliojimai šiais būdais priverstinai realizuoti areštuotą skolininko turtą (CPK 691 straipsnis). Turto pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo laikydamasis įstatymų reikalavimų dėl šios specifinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos, o nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse aktas, greta rašytinių sandorių, laikomas savarankišku daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b. l. 12), jog ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, įregistruotas viešame registre, turintis unikalų numerį, t. y. galintis būti pardavimo - pardavimo varžytynėse dalyku. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka žemės sklypui yra suteiktas adresas, kadastro numeris, numatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, nustatyta žemės sklypo vertė, - nurodyti duomenys priverstinio turto realizavimui vykdymo procese yra pakankami (CPK 678, 724 straipsniai).

Civilinio proceso reguliavimo sričiai priskirtinas priverstinis turto realizavimas vykdymo procese netapatintinas su privatinės teisės reguliuojamu nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, taip pat turinčiu ypatumų, kurio dalykui inter alia taikomas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 punktas, reikalaujantis perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atlikti kadastrinius matavimus, - tokiu reguliavimu buvo iš dalies panaikinta sutarties šalių ginčų galimybė dėl žemės sklypų teisinio statuso ar faktinės būklės, taip pat dėl kadastrinių matavimų metu nustatyto preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistinas paklaidos ribas, kompensavimo. Nurodytas reikalavimas netaikytinas nekilnojamam turtui, parduodamam priverstine CPK nustatyta tvarka.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad būtų padaryti CPK 602 straipsnyje nurodyti esminiai pažeidimai parduodant turtą iš varžytynių, arba, kad būtų iš esmės pažeistos varžytynių vykdymo procedūros, teisėtai ir pagrįstai patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. Antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto realizavimą vykdymo procese, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui vykdyti vykdomuosius dokumentus, įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, laikėsi turto pardavimo iš varžytynių akto formos ir turinio reikalavimų, todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamą nutartį teismas priėmė nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimą, teisingai išsprendė bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti ar naikinti šios nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė