- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-23470-466/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kreditorius
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimą, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas ir antstolė Asta Stanišauskaitė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (A. B.) skundžia antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmus ir prašo nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui (vykd. b. l. 130).
Antstolė Asta Stanišauskaitė 2018 m. birželio 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko reikiamus vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, įpareigojo jį pateikti informaciją apie turimą turtą, taikė priverstinio išieškojimo priemones. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnis nustato imperatyvius vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, tačiau nagrinėjimu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti minėtame straipsnyje numatytus nutraukimo pagrindus.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10-18-S-12046 (vykd. b. l. 4) pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-4834-754/2014, kuriuo A. B. (A. B.) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir jam buvo paskirta 300 Lt bauda (vykd. b. l. 1–2). Skolininkas, sužinojęs apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, į antstolę nesikreipė, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, geruoju skolos nemokėjo, todėl antstolė periodiškai tikrino duomenis apie skolininką ir jo turtinę padėtį ir taikė priverstines skolos išieškojimo priemones. 2017 m. birželio 5 d. antstolių kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui.
Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Civilinio proceso kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminai nenustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18‑1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo užvesta vykdomoji byla, antstolei vykdyti buvo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino (2014 m. gegužės 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-4834-754/2014 buvo pateiktas 2014 m. liepos 15 d.). Skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau nesistengė padengti įsiskolinimų, nesikreipė į antstolį, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo. Antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti skolą: nuolatos periodiškai tikrino, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, viešiesiems registrams (Gyventojų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui ir kt.), taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolės atlikti veiksmai vykdomojoje byloje laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomojo dokumento gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė būtų neatlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis antstolė iš A. B. (A. B.) išieškojo 141,59 Eur (paskutinis pavedimas atliktas 2018 m. gegužės 7 d.). Pažymėtina, kad minėtas lėšas pervedė Vilniaus pataisos namai, kuriuose suinteresuotas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. B. (A. B.) būtų domėjęsis vykdomosios bylos eiga, turimu įsiskolinimu ir jo grąžinimu ar aktyviais veiksmais siekęs padengti turimą įsiskolinimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas nėra baigti ir vykdymo veiksmai užsitęsė būtent dėl paties skolininko, o ne antstolės, veiksmų, todėl senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir jį taikyti bei nutraukti vykdomąją bylą nėra pagrindo.
Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad vykdomasis dokumentas antstolei buvo pateiktas vykdyti laikantis įstatymų nustatytų terminų, o antstolė ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų, taip pat periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o vykdomąją bylą nutraukti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 straipsniai).
Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas papildomai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.