Tauragės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) baustos administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, gyvenančios Šilutės r., Saugų sen., Petrelių k.,, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-19, 01 val. 23 min. Šilutės r., Saugų sen., Petrelių k., D. K. skambino pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str.

Administraciniame teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad D. K. savo iškvietimu padarė Tauragės apskrities VPK 13,36 € turtinę žalą, kurią prašoma priteisti iš D. K..

D. K. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta, prašymas bylos nagrinėjimą atidėti negautas, todėl byla nagrinėtina, jai nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Motyvuojamoji dalis

D. K. kaltė įrodyta iš byloje surinktos medžiagos, pačios pažeidėjos parodymų, pareigūnų tarnybinių pranešimų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skiriant administracinę nuobaudą D. K. atsižvelgtina į jos padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į jos asmenybę, D. K. pažeidimą padarė būdama anksčiau ne vieną kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nėra sumokėjus, todėl darytina išvada, kad pažeidėjai skiriamos baudos nedaro poveikio, tuo nėra pasiekiamas kodekse numatytas uždavinys – užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi įstatymų (ATPK 1 str.). Esant tokioms aplinkybėms D. K. skirtinas administracinis areštas.

Dėl žalos atlyginimo

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK 37 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau teismas su tokia Institucijos argumentacija ne visai sutinka.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į D. K. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl D. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš D. K. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Neginčytina, kad D. K. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 30² str., 287 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

D. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str., skirti penkiolikos (15) parų administracinį areštą, jo terminą skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Įpareigoti D. K. per du mėnesius atlyginti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui padarytą 3,70 € turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT27 7044 0600 0782 3535, (SEB, AB).

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.