Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-26 · Administracinė byla Nr. I-3483-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
I-3483-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3483-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01422-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui M. B. (M. B.),atsakovės atstovei Vaidai Matulionei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skunda atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. skunde (b. l. 1–2) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017-03-23 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2002 ir patenkinti jo prašymą.

Nurodo, jog Inspekcijos viršininko 2017-03-23 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2002 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyta tenkinti prašymą išdėstyti 698 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokestinės nepriemokos sumokėjimą 7 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Pareiškėjas iš Sprendimo supranta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 ir 19 punktų bei Inspekcijos viršininko 2014-08-08 įsakymu Nr. VA-63 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (toliau - ir Aprašas) 5 punkto reikalavimų.

Pasak pareiškėjo, iš atsakovės išvados motyvų apie jo negalėjimą sumokėti mokestinę nepriemoką, atsakovas sprendžia remdamasis formaliu motyvu, jog pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio darbo užmokestį per mėnesį gauna. Jo manymu, Inspekcija turi galimybę pasinaudoti Valstybinio socialinio draudimo duomenų baze ir šią aplinkybę nustatyti savarankiškai. Skunde paaiškina, jog papildomų dokumentų pateikimo dienai negalėjo pridėti, nes dirbti pradėjo nuo 2017-03-09.

Atsiliepimas

Atsakovė pripažino, jog pareiškėjas gauna 233,58 Eur netekto nedarbingumo pensiją. Pareiškėjas nurodo, jog, įvertinus gaunamą 127 Eur dydžio atlyginimą, jis galėtų sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu jos mokėjimas, būtų išdėstytas. Pareiškėjas laiko, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinto viešojo administravimo išsamumo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektai į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai.

Pareiškėjui akivaizdu, kad jo gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos dydis, vertinant valstybės mastu, nėra žymus, todėl ir šios nepriemokos sumokėjimo išdėstymas esminės įtakos valstybės biudžetui neturėtų, tačiau atsisakymas išdėstyti nepriemokos sumokėjimą sužlugdys jo, vienišo ir neįgalaus asmens, tolimesnį gyvenimą. Taikomos priemonės yra aiškiai neproporcingos sprendimu siekiamiems tikslams.

Atsiliepimas

Inspekcija nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 12–14) nurodė, jog 2017-01-31 buvo gautas pareiškėjo M. B. 2017-01-30 prašymas mokesčių administratoriui išdėstyti 698,00 Eur GPM mokestinę nepriemoką 7 mėnesių laikotarpiui nuo 2017-02-21, kas mėnesį mokant po 100 Eur. Atsakovė 2017-02-10 raštu pareiškėjui nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, detaliai paaiškino, kokie dokumentai reikalingi prašymo nagrinėjimui, nurodė terminą, per kurį turi būti pateikti dokumentus bei el. pašto adresą jų pateikimui, mokesčių administratoriaus kontaktinį asmenį, kilus neaiškumui, išaiškino šio rašto apskundimo tvarką. Mokesčių mokėtojas šio rašto neskundė. Pareiškėjas 2017-03-21 pateikė papildomą medžiagą, nurodė apie įsidarbinimą. Tačiau, išanalizavus mokesčių mokėtojo finansinę būklę, atsakovė 2017-03-23 priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesutiko išdėstyti 698,00 Eur mokestinės nepriemokos.

Šalies argumentai

Peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus, mokesčių administratorius nustatė, kad mokėtojo prašymas neatitinka Taisyklių 18 ir 19 punktuose bei Aprašo 5 punkte numatytų pateikiamo prašymo reikalavimų: prašymas nėra išsamus, nepateikti Fizinių asmenų anketos duomenis pagrindžiantys dokumentai (turimų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), nepateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad yra realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pažymi, kad ne kartą Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus vyriausioji specialistė J. P. su pareiškėju bendravo telefonu, jį konsultavo, teikė paaiškinimus.

Atsakovė aiškina, jog atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas gauna 233,58 Eur netekto darbingumo pensiją, neturi santaupų bankų įstaigose ir grynaisiais. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis nuo 2016 m. liepos mėnesio iš M. B. turto antstoliai vykdo išieškojimą dviejose vykdomosiose bylose dėl 2 700 Eur, mokėtojas yra neįgalus. Jo finansines galimybes vertino kaip keliančias abejones ir priėmė skolininko atžvilgiu neigiamą išvadą. Tokiai išvadai turėjo įtaką aplinkybės, kad nors pareiškėjas nuo 2017-03-09 puse etato dirba pagal darbo sutartį UAB „Consaliter“, tačiau nenurodė, kiek gaus mėnesinio darbo užmokesčio. Tam, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidedamas arba išdėstomas, yra būtina sąlyga – turi būti nustatyta, jog nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.

Inspekcija, pateikdama pareiškėjui Sprendimą, ne tik pagrindė savo teiginius, bet ir nurodė eilę teisės aktų, kurių pagrindu buvo priimtas mokesčių administratoriaus aktas, pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčių administratoriaus teiktus raštus (paaiškinimus). Mokesčių administratorius tvirtina, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų reikalavimus: jis pagrįstas teisės normomis, aiškiai suformuluotos mokesčių mokėtojo teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas tinkamai įgalioto asmens. Taigi, mokesčių administratorius neviršijo savo įgaliojimų, priimtas aktas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017-03-23 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2002 (b. l. 4) teisėtumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė 2017-01-30 prašymą (b. l. 31), kuriuo prašė išdėstyti 698 Eur nepriemoką po 100 Eur kas mėnesį.

Inspekcija 2017-02-10 raštu Nr. (23.1-08)RNA-4410 (b. l. 29–30) nurodė pareiškėjui pateikti banko sąskaitos išrašus už paskutinius tris mėnesius ir piniginių lėšų likutį prašymo pateikimo dienai, pateikti dokumentus, kurie įrodo, jog yra realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu šios nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas.

Pareiškėjas 2017-03-21 prašymu (b. l. 28) pateikė papildomą medžiagą bei informavo, jog įsidarbino 4 val. į dieną.

Inspekcija 2017-03-23 išvada Nr. (23.31-08)-326-2019 (b. l. 20–21, 27) konstatavo, jog pareiškėjui mokestinė nepriemoka susidarė pateikus metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus su 698 Eur mokėtina į biudžetą GPM suma ir laiku nesumokėjo šio mokesčio į biudžetą. Iš pateiktų duomenų ir Fizinių asmenų anketos nustatė, kad pareiškėjas santaupų neturi, yra neįgalus, gauna 233,58 Eur netekto darbingumo pensiją, nuo 2017-03-09 pusę etato dirba pagal darbo sutartį, tačiau nenurodė, kiek gaus darbo užmokesčio. Iš Antstolių informacinės sistemos nustatė, jog pareiškėjas turi dvi vykdomąsias bylas 2700 Eur sumai. Pareiškėjas šiuo metu negali sumokėti prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos, nes santaupų neturi, yra neįgalus, netekto nedarbingumo pensija yra maža, nenurodė gaunamo darbo užmokesčio, įvertinus tai, kad pareiškėjas be įsiskolinimo turi dar 2700 Eur skolą, konstatavo, jog pareiškėjas negalės sumokėti 698 Eur mokestinės nepriemokos, jeigu jos mokėjimas būtų išdėstytas.

Inspekcijos 2017-03-23 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2002 (b. l. 18–19) nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestines nepriemokos.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Teismas pažymi, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra ir antra sąlyga, įpareigojanti mokesčių mokėtoją įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Minėtų sąlygų egzistavimą turi įrodyti pareiškėjas (pvz., žr. 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011).

Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos 2017-03-23 išvada iš esmės grindžiama tuo, jog pareiškėjas turi įsiskolinimus pagal dvi vykdomąsias bylas 2 700 Eur sumai bei nenurodė ir nepateikė gaunamo darbo užmokesčio.

Pažymėtina, jog pareiškėjas informacijos apie darbo užmokestį nepateikė ne tik Inspekcijai, bet ir teismui. Be to, skunde tik abstrakčiai nurodė, jog gaunamas atlyginimas yra 127 Eur, tačiau, kaip minėta, šių teiginių nepagrindė. Taigi pareiškėjas iš esmės neįrodė, jog jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, nors tokią pareigą turėjo. Be to, pareiškėjas tvirtina, jog pradėjo dirbti 2017-03-09. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas papildomą prašymą pateikė 2017-03-21. Taigi pareiškėjui iš esmės nebuvo jokių kliūčių pateikti įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį (pavyzdžiui, darbo sutartį). Įvertinus byloje esančius dokumentus, pripažintina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo jame išdėstytais motyvais.

Pareiškėjui išaiškintina, jog Inspekcijos skundžiamas sprendimas neužkerta kelio pateikti pakartotinį prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino išdėstymo.

Proceso dalyviai skunde ir atsiliepime išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. B. (M. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė