Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu ir sveikatos departamento vaiko teisiu apsaugos skyriaus vyr. specialistei Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 11 klasiu išsilavinimo, nevedes, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasiu išsilavinimo, nevedes, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamieji V. V. ir M. V. 2011 m. sausio 10 d., apie 14.00 val., veikdami kartu, turedami tiksla pagrobti svetima turta, budami (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje, esancioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kompiuterineje klaseje, M. V. nuo darbo stalo paemus G. Š. padeta mobiliojo ryšio telefona „NOKIA 5230 BLACK“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertes su SIM kortele „LABAS“, 5 Lt vertes, priklausanti pastarajai, po ko abu kartu iš klases išejo, tokiu budu pagrobdami G. Š. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „NOKIA 5230 BLACK“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertes su SIM kortele „LABAS“, 5 Lt vertes, tuo padare nukentejusiajai G. Š. 605 Lt turtine žala.

Teisiamajame posedyje kaltinamasis V. V. savo kalte del padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parode, kad ta diena kartu su M. V., budamas (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje, atejo i informatikos pamoka. Kabinete ieškojo, kur atsisesti, pamate laisvas vietas ir atsisedo. Pamate ant stalo mobilaus ryšio telefona. Paklause klasiokes, ar telefonas ne jos. Ši atsake, kad telefonas ne jos. Tuomet jis, V. V., paklause M. V.: „Ar imam?“. M. V. jam palinksejo, kad nežino. Jis, V. V. pasake, kad, jei po pamokos kažkas pasiges telefono, tai jie atiduos, jei niekas nepasiges telefono, tada jie ji pasiims. Jis, V. V. papraše M. V., kad tas sužiuretu, kieno tai telefonas, gal kieno nors iš klasiokiu, bet tas skaite SMS, nieko nesuprato, pasake, gal kokios dvyliktokes. Baigesi pamoka. M. V. paeme telefona ir jie abu nuejo pas ji, V. V.. Pradejo žiureti nuotraukas telefone, pamate, kad telefonas iš paralelines klases G. Jie maste, ar atiduoti telefona. Bijojo, kad jeigu telefona atiduos kita diena, juos apkaltins vagyste. Nutare telefona parduoti. Jis, V. V., paskambino E. A., tas atvyko ta pati vakara, paeme telefona, pasake, kad parduos. E. A. po to išvyko su telefonu, veliau atveže pinigus – 150 Lt. Jis, V. V., dave E. A. 10 Lt už tai, kad tas pardave telefona, o po 70 Lt pasidalino su M. V.. Tas telefonas buvo naujas, kainavo maždaug apie 600 Lt. Telefono modelio šiuo metu jis neprisimena. Kai viskas išaiškejo, atlygino nukentejusiajai žala per puse su M. V., t.y. viso 605 Lt. Atsiprašo nukentejusiosios. Gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posedyje kaltinamasis M. V. savo kalte del padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parode, kad 2011 m. sausio 10 d., apie 14.00 val., su V. V. jie užejo i informatikos kabineta, pamate telefona. V. V. paklause klasiokes, ar tai jos telefonas. Toji pasake, kad ne jos. Tada V. V. jo, M. V., paklause: „Ar imam?“ Jis, M. V. palinksejo galva, kad nežino. Paskui jie nutare telefona paimti, bet jeigu kas nors ateitu iki pamokos galo ir jo pasigestu, atidave butu. Pasibaigus pamokai, pasieme telefona ir išejo i V. V. namu laiptine. Ten pažiurejo nuotraukas telefone ir pamate, kad tai jo, M. V., klasiokes G. telefonas. Tada galvojo, ka daryti. Išsigando, kad nukentejusioji gali kreiptis i policija, apkaltinti juos vagyste ir nusprende telefona parduoti. Išsiskirste po namus, telefona jis, M. V., pasieme sau. Vakare jie susitiko, perdave telefona E. A., kuris ji pardave. Po to V. V. jam, M. V., atidave pinigus. E. A. jie nesake, kieno tai telefonas. Telefono markes jis neprisimena. Telefone buvo SIM kortele. Žala nukentejusiajai jie atlygino, sumokejo 600 Lt., t.y. visa žala. Po ivykio jam teko bendrauti su nukentejusiaja, su ja susitaike, atsipraše už abu. Labai gailisi del to, kas nutiko.

Teisiamajame posedyje nukentejusioji G. Š. parode, jog ta diena ji pamiršo telefona informatikos klaseje. Grižusi po pamokos telefono neberado. Telefona jai buvo padovanojusi senele, kainavo apie 600 Lt. Telefone buvo „labas“ kortele. Kaltinamieji jai atlygino 600 Lt – visa žala. Buvo susitikusi su M. V., šis atsipraše jos už abu klatinamuosius ir sake, kad gailisi. M. V. mama atsipraše už abu. Ji atleido kaltininkams. Prašo nutraukti byla, nes atleido kaltinamiesiems.

Teisiamajame posedyje liudytojas E. A. parode, jog jam paskambino V. V. ir pasiule, kad jis parduotu telefona. Jis, E. A., telefona pardave už 200 Lt. Tai buvo „Nokia“ telefonas. V. V. jis pažista, nes anksciau gyveno Fabijoniškese.

Teisiamajame posedyje kaltinamojo V. V. atstove pagal istatyma A. V. paaiškino, kad jos sunus geras, padeda namuose, neturi jokiu su juo problemu. Dar turi dukteri, kuriai 9 metai. Sunui karta buvo kelta byla del muštyniu, toje byloje susitaike su nukentejusiuoju iki teismo.

Teisiamajame posedyje kaltinamojo M. V. atstove pagal istatyma J. V. paaiškino, jog jos sunus geras, paslaugus, padeda kaime mociutei. Labai blogai šeimoje ivertino toki sunaus poelgi. Nubaude sunu; neišleido i lauka, nedave pinigu kuri laika. Sunus pabuvojo areštineje, sake, kad ten slogi atmosfera. Mano, kad sunui visa tai bus didele pamoka.

Iš surinktu, ištirtu ir ivertintu irodymu visumos darytina išvada, jog kaltinamieji V. V. ir M. V. padare jiems inkriminuojama nusikalstama veika. Veike jie kartu kaip bendrininkai, pamacius telefona, jiems susiformavo tikslas ji pagrobti. Telefona pagrobe ir veliau, ji pardavus E. A., pasidalino pinigus. Abieju kaltinamuju parodymai nuoseklus, neprieštarauja tarpusavyje, ju parodymus taip pat patvirtina nukentejusiosios G. Š. parodymai, liudytojo E. A. parodymai. Kaltinamuju V. V. ir M. V. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tycia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dali.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi del jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. V. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi del jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. V. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nukentejusiajai padaryta žala (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo M. V. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nukentejusiajai padaryta žala (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teisiamajame posedyje tiek nukentejusioji, tiek kaltinamieji ir ju atstoves pagal istatyma išreiške nora susitaikyti, kaltinamieji atsipraše nukentejusiosios. Nukentejusioji G. Š. praše byla prieš kaltinamuosius nutraukti.

Spresdamas baudžiamosios atsakomybes klausima teismas atsižvelgia i tai, jog kaltinamasis V. V. yra 17 metu amžiaus, nepilnametis, moksleivis, baige 11 klasiu, charakterizuojamas iš esmes teigiamai (vidutiniškai), su mokytojais bendrauja kulturingai, yra paslaugus, mokymuisi pakankamai demesio neskiria, drausminiu nuobaudu neturi. Turi pastovia gyvenamaja vieta, gyvena su abiem tevais, i narkologine iskaita neirašytas (b.l. 49), Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje negydytas (b.l. 52), baustas administracine tvarka, neteistas. Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis susitaike su nukentejusiaja, kaip mineta, jos atsipraše. Jo nusikalstama veika baigta, tycia tiesiogine, veika nesunki, padaryta turtine žala atlyginta, veika padaryta kartu su bendrininku, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis numato galimybe atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentejusysis susitaiko. Tai salyginis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes institutas. Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnis numato galimybe atleisti nepilnameti nuo baudžiamosios atsakomybes. Atsižvelges i byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog kaltinamajam V. V. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsni.

Spresdamas baudžiamosios atsakomybes klausima teismas atsižvelgia i tai, jog kaltinamasis M. V. yra 17 metu amžiaus, nepilnametis, moksleivis, baige 11 klasiu, charakterizuojamas iš esmes teigiamai (vidutiniškai), sportuoja, su klases draugais sutaria, impulsyvaus budo, tvarkingas, mokymosi motyvacija silpna. Turi pastovia gyvenamaja vieta, gyvena su abiem tevais, Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje negydytas (b.l. 88), nebaustas administracine tvarka, neteistas. Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis susitaike su nukentejusiaja, kaip mineta, jos atsipraše. Jo nusikalstama veika baigta, tycia tiesiogine, veika nesunki, padaryta turtine žala atlyginta, veika padaryta kartu su bendrininku, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis numato galimybe atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentejusysis susitaiko. Tai salyginis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes institutas. Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnis numato galimybe atleisti nepilnameti nuo baudžiamosios atsakomybes. Atsižvelges i byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog kaltinamajam M. V. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsni.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsni teismas gali atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes esant trims butinosioms salygoms ir bent vienai alternatyviai salygai. Butinosios salygos yra šios: pirma, toks asmuo turi buti padares nusikalstama veika dar nesulaukes aštuoniolikos metu amžiaus; antra, jis turi buti padares baudžiamaji nusižengima ar neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima; trecia, jis turi buti padares nusikalstama veika pirma karta. Be to, teismas gali atleisti nepilnameti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 93 straipsni tik nustates bent viena alternatyvia salyga, kad jis: 1) atsipraše nukentejusio asmens ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padaryta turtine žala arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika arba yra kitu pagrindu manyti, kad nepilnametis laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Kaip mineta, abu kaltinamieji nepilnameciai, ju padaryta veika nesunki, abu kaltinamieji padare nusikalstama veika pirma karta (teismu informacineje sistemoje LITEKO ir bylos medžiagoje nera duomenu, jog kaltinamieji butu buve teisti ar perduoti teismui del kokiu nors nusikalstamu veiku padarymo). Kaltinamieji atsipraše nukentejusiosios, atlygino jai padaryta žala, prisipažino padare nusikalstama veika ir gailisi del jos padarymo. Teismas daro išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog abu kaltinamieji ateityje nepažeidines istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam V. V. tikslinga skirti Lietuvos Respublikos 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklejamojo poveikio priemone - elgesio apribojima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam M. V. tikslinga skirti Lietuvos Respublikos 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklejamojo poveikio priemone - elgesio apribojima.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paskirta kardomoji priemone – ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui isiteisejus (b.l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemone – ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui isiteisejus (b.l. 32).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

atleisti V. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dali ir baudžiamaja byla prieš ji nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. V. auklejamojo poveikio priemone – elgesio apribojima 6 (šešiems) menesiams (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnis), ipareigojant ji: buti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), testi moksla (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atleisti M. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dali ir baudžiamaja byla prieš ji nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, paskirti M. V. auklejamojo poveikio priemone – elgesio apribojima 6 (šešiems) menesiams (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnis), ipareigojant ji: buti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), testi moksla (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui isiteisejus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paskirta kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui isiteisejus.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma.