Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-15 nutarimą Nr. (101) 11.12-78, kuriuo jam paskirta 1750 Lt bauda.

Minėtu nutarimu E. B. nubaustas pagal ATPK 158-1 str. 5 dalį už tai, kad jis sodų bendrijoje „Žiburys“, sklype 49, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė gelžbetoninę tvoros dalį – atraminę sieną, kurios aukštis ties įvažiavimu į gatvę sudaro 162 cm, kai numatytas projekte tvoros aukštis gali būti 110 cm. Be to, atliko sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbus, įrengė pagrindus, pakeldamas kelio paviršiaus aukštį, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto, o tik sodų bendrijos „Žiburys“ pritarimą sutvarkyti gatvę.

Kadangi Pragiedrulių 1-oji gatvė yra su dideliu nuolydžiu į Šatrijos Raganos gatvę, o E. B. ir E. S. sklypo teritorija ties sodininkų bendrijos gatvėmis pagal patvirtintą vertikalųjį planą, statybos leidimas GN/251/06-0170 yra lygi, tvarkant bendrojo naudojimo kelią buvo neišvengiama būtinybė statyti nedidelę dalį atraminės sienos - vieną kampinę atraminės sienos dalį - 3,62 procento arba 0,03 dalis visos atraminės sienos, kuriai išimti atskirą net ir supaprastintą statybos leidimą nėra racionalu bei tikslinga.

Taip pat E. B. pažymėjo, kad ATPK 158-1 d. norma yra banketinė, nei protokolas, nei nutarimas nekonkretūs. Protokole bei nutarime nėra nurodyta, kurių Statybos įstatymo straipsnių dispoziciją atitinka nustatyti pažeidimai, nėra individualizuota už kokias veikas taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 158-1 str. 5 dalį. Nutarime ir protokole taip pat nurodoma, kad E. B. taip pat pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini statiniai)" 12.4.1, 12.4.2, 12.4.3 punktus. Tačiau nenurodoma, kokie Statybų įstatymo reikalavimai (atitinkamai straipsniai ar jų dalys) nukreipia ir reikalauja laikytis nurodytų STR nuostatų, t.y. nėra nurodyta kokio įstatymo blanketinė norma nukreipia į tam tikrą elgesio taisyklę, kurios asmuo turėtų vadovautis atlikdamas darbus. Nutarime nėra atskleista administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 158-1 str.5 dalyje, esmė ir tuo pažeista viena iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių - teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuo atveju, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo galima suprasti, už kokias veikas siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Be to, Statybos valstybinės priežiūros institucijos darbuotojai nevertino bei neišnagrinėjo visų aplinkybių iš esmės, neatsakė ir nereagavo, kaip buvo įpareigoti teismo nutartimi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tik formaliai surašė naują 2008-04-14 d. administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr.(101)l 1.12-77, kuris iš esmės yra identiškas surašytam 2007-10-18 protokolui Nr. (101)11.12-251. Protokole nėra nurodyta kiek kelio paviršius pakeltas, nepateikti matavimai koks aukštis buvo iki tvarkant kelią ir kaip aukštis kito sutvarkius kelią. Protokole yra nurodytas aukštis ties įvažiavimu į gatvę 162 cm, tačiau nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu buvo nustatytas šis aukštis bei šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė būtina nustatyti neginčijamais įrodymais, nes yra keliami skirtingi reikalavimai darbams atlikti. Protokole nurodžiusi, kad buvo atlikti kelio rekonstrukcijos darbai, kelią pakeliant, institucija nepateikė duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu daro šias išvadas. Pragiedrulių sodų 1-ojoje gatvėje ties sklypu Nr.49 kelio rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami. Rangos sutarties su UAB „Luidas" pagrindu buvo atlikti tik darbai sutvarkant esamą šio kelio dangą, papildant bei sutankinant smėlio skaldos mišiniu, ko pasėkoje atliktam kelio taisymui suderintas projektas ir statybos leidimas nėra privalomas. Prieš atliekant kelio sutankinimo darbus buvo gautas sodininkų bendrijos „Žiburys" Valdybos pritarimas ir leidimas tvarkyti Pragiedrulių sodų 1-ąją gatvę.

Nukentėjusysis A. Š. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nuo 1994 m. nuosavybės teise valdo sodo sklypą sodų bendrijoje „Žiburys" sklypo Nr. 43 naujas adresas ((duomenys neskelbtini)). Anksčiau šį sklypą nuo kolektyvinio sodo suformavimo valdė jo tėvas S. Š.. Pragiedrulių sodų 1-ąja gatve daugiau kaip 40 metų atvykdavo į savo sodo sklypą. 49 sklype prie Pragiedrulių sodų 1-osios gatvės esančią namo dalį ir garažą pastatė ant labai aukštų pamatų. Privežė labai daug žemių, tuo uždengdami aukštus pamatus, kuo pakeitė sklypo reljefą. Visa tai galima matyti pagal šalia sklypo einančią Šatrijos Raganos gatvę. Tą sodo dalį, kuri buvo žemesnė, pakėlė į viršų, ir todėl šio sklypo žemės gruntas pakilo virš šalia esančios Pragiedrulių sodų 1-osios gatvės (vienoje vietoje net apie 1,60 metro). Tam, kad suvežtos žemės nekristų į Pragiedrulių sodų 1-ają gatvę, sklypas Nr. 49 buvo atskirtas nuo kelio aukšta tvora (dalis šios tvoros buvo pastatyta ant kelio, taip sumažinant kelio plotį beveik 0,5 metro). Tvorą sudaro dvi dalys: gelžbetoninė atraminė siena (jos aukštis įvairiose vietose skiriasi virš žemės paviršiaus prie įvažiavimo į Šatrijos Raganos gatvę buvo 1.62 cm., dabar šis aukštis virš žemės paviršiaus gali būti mažesnis, nes UAB „Luidas" užpylė kelią žvyro mišiniu taip slepiant atraminės sienos aukštį), ant šios atraminės sienos pastatyta medinė tvora, kurios aukštis apie 1.8 ar 2 metrus. 2007 m. vasaros viduryje pirmą kartą ant Pragiedrulių sodų 1-osios gatvės buvo išpiltas smėlio žvyro mišinys, ant kelio sumestos statybinės atliekos, t.y. betono, cementiniai luitai ir užpiltos atvežtu smėlio žvyro mišiniu. Nuolat didinant kelio aukštį iki vasaros kelias, buvęs žemiau nukentėjusiojo sklypo, pakilo virš jo sklypo.

Kelio aukštingumo didinimo darbus vykdė UAB „Luidas" darbuotojai ir technika. Šiuo metu kelio aukštis, lyginant su buvusiu 2007 m. pavasarį, ties suformuotu įvažiavimu į 49 sklypą padidintas daugiau kaip 1 m. Nuo kelio ant A. Š. sklypo krenta žvyras, kelias tapo nelygus, dalis kelio dangos, esančios prie 49 sklypo yra aukštesnė, tuo tarpu prie A. Š. sklypo kelio dalis jau kelio rekonstrukcijos darbų metu buvo padaryta žemesnė, o dėl slenkančio žvyro dar žemėja. Iškritus krituliams arba 49 sklypo naudotojams plaunant garažą, nutekamas vanduo teka į žemiau esantį sklypą, neša purvą nuo kelio į sklypą, plauna iš sklypo žemes.

Pažymėjo, kad E. B. yra pateikęs Departamentui raštą, kuriuo pripažįsta vykdęs kelio darbus. Kaltę pripažino 2007-10-18 protokole, surašytame E. B. ir E. S.. Nurodė, kad sodininkų bendrijos keliai kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nukentėjusiojo prieštaravimui kelio aukštingumo didinimas bei kiti darbai ant sodo kelio pažeidė Civilinio kodekso nuostatas. Rėmėsi Civilinio kodekso 4.98 str. ir 4.99 str., kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o taip pat, kad savininkui suteikiama teisė reikalauti, kad kaimyniniame žemės sklype būtų susilaikoma nuo veiksmų, kai tai pažeidžia savininko teisėtus interesus. Savavališka kelio statyba A. Š. buvo padaryta žala.

Pažymėjo, kad jis pats, o ne kelio rekonstrukcijos darbų vykdytojai 2007-08-11 kreipėsi į sodų bendrijos „Žiburys" pirmininką prašydamas nesuteikti leidimo Pragiedrulių sodų 1 - osios g. bet kokiems kelio remonto darbams, kurių pasėkoje būtų padidinamas kelio aukštis. Sodų bendrijos „Žiburys" valdyba išnagrinėjusi jo prašymą surašė 2007-09-06 posėdžio protokolą kuriame nurodyta, kad valdyba nutarė sklypo Nr. 48 savininkui E. B. sutvarkyti gatvę, kad nedarytų žalos kaimyninių sklypų naudotojams. Šis dokumentas nėra leidimas vykdyti statybos darbus, kokius vykdė UAB „Luidas". Tačiau tokia rekomendacija buvo pateikta 48 sklypo savininkui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra ir nebuvo 48 sklypo savininkas.

Statybos įstatymas reikalauja tokius darbus vykdyti turint statybos leidimą. Tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotame 2006-09-07 sprendime administracinėje byloje Nr. A5 - 1265/2006. Byloje vykdyti statybos darbai (ant kelio sudėti statybiniai blokai, kelio užpylimas žvyru, skalda, keičiant kelio aukštį) turi būti vertinami kaip kelio rekonstrukcija. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas statybos leidimas. Statybos techninio reglamento Nr. STR 1.01.07:2002 (patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184) 1 priedo 2 lentelė (inžinieriniai statiniai) nustato, kad net II grupės atraminės sienutės didžiausias aukštis arba gylys gali būti iki 1,5 metro. Pagal minėto statybos techninio reglamento 12.4.3 p. tokiai sienai reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, tačiau šiuo atveju atraminės sienos aukštis vien virš žemės buvo 1,62 m., t.y. tai net nėra nesudėtingas statinys. Kadangi gelžbetoninė atraminė tvora viršija 1,5 metro, jai pastatyti reikalingas statybos leidimas. Ant šio statinio pastatyta dar medinė tvora ir bendras aukštis bet kuriuo atveju viršija 3 metrus. Tokiems statiniams reikalingas ne tik raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, bet ir statybos leidimas. Tokie statiniai sodininkų bendrijose apskritai negalimi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-15 nutarimu Nr. (101) 11.12-78 E. B. buvo paskirta 1750 Lt bauda pagal ATPK 158-1 str. 5 dalį už tai, kad jis sodų bendrijoje „Žiburys“, sklype 49, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė gelžbetoninę tvoros dalį – atraminę sieną, kurios aukštis ties įvažiavimu į gatvę sudaro 162 cm, kai numatytas projekte tvoros aukštis gali būti 110 cm. Be to, atliko sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbus, įrengė pagrindus, pakeldamas kelio paviršiaus aukštį, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto, o tik sodų bendrijos „Žiburys“ pritarimą sutvarkyti gatvę.

ATPK 158 str. 1 d. numato atsakomybę už statinio statybą mieste ar saugomoje teritorijoje, pažeidžiant kitus, nei nurodyta Statybos įstatyme statinio projekto sprendimus. Už tai numatyta bauda nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyta, kad E. B. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.1, 12.4.2 ir 12.4.3 punktus. Minėto reglamento 12 straipsnyje numatytos išimtys iš Statybos įstatymo, kurios taikomos nesudėtingiems statiniams. Protokole nurodomuose punktuose numatyta, kad statant II grupės nesudėtingus statinius, išskyrus statinius statomus saugomose teritorijose ir statinius kultūros paveldo teritorijoje, statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; statant tokius statinius rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; vietoje statybos leidimo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo sutikimas.

Protokole bei nutarime nurodyti du padaryti pažeidimai aukštesnės nei numatyta projekte atraminės sienos pastatymas bei sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbai, kelio paviršiaus aukščio pakėlimas, atlikti neturint suderinto projekto.

Teismas laikosi nuomonės, kad būtina panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl to, kad reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir spręsti klausimą dėl tinkamo veikos kvalifikavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.).

Teismas 2 kartus buvo pareikalavęs pateikti visą su administraciniu teisės pažeidimu susijusią medžiagą (b.l. 42, 53). Institucija į pirmą raštą atsakė, tačiau jokios medžiagos, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas nepateikė. Visų pirma byloje liko neišaiškintas klausimas dėl kokio pobūdžio statinių statymo reikalavimų nesilaikymo reikalinga bausti pažeidėją. Nuobauda paskirta pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kitus nei numatyti Statybos įstatyme pažeidimus. Nutarime, kuriuo paskirta nuobauda, nurodyta, kad buvo pažeistos nesudėtingų statinių statymo taisyklės. Tačiau nėra aišku kokiais parametrais rėmėsi Institucija, kai nustatė, jog atraminė siena bei kelias sodų bendrijoje priskiriami nesudėtingiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai priedų 1 ir 2 lentelėje išvardintas sąrašas statinių, kurie laikytini nesudėtingais. Šiose lentelėse apie bet kokios rūšies kelio įrengimą iš viso nekalbama, o atraminė sienelė laikoma nesudėtingu statiniu tik tada, kai jos aukštis siekia ne daugiau nei 1,5 metro. Kaip matyti iš Institucijos protokolo atraminės sienelės aukštis yra 1,62 m. Nukentėjusiojo atstovai primygtinai teigia, kad statiniams reikalingas statybos leidimas, t.y. kad jie negali būti laikomi nesudėtingais. Nesudėtingų statinių atskyrimas turi didelę reikšmę dėl to, kad priklausomai nuo statinio pobūdžio skiriasi taikytina administracinė atsakomybė. ATPK 158-1 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už esminius Statybos įstatymo pažeidimus statinius statant mieste. Šioje straipsnio dalyje numatyta sankcija nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt, t.y. iš esmės skirtinga nuo pritaikytos. Teismas negali iš esmės pasunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties nagrinėdamas administracinę bylą pagal to asmens skundą.

Kitas dalykas, kad protokole nėra tinkamai išdėstytos taisyklės, kurias E. B. pažeidė pastatydamas atraminę sieną bei tvarkydamas kelią. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.1, 12.4.2 ir 12.4.3 punktus. Kalbant apie atraminę sienelę nutarime nurodyta, kad jos statymui reikalingas supaprastintas projektas ir įgalioto savivaldybės tarnautojo derinimas. Tačiau toliau nurodoma, kad projekte nurodytas tvoros aukštis 1,10 m. Kadangi prie protokolo nepridėti ir teismui nepateikti jokie dokumentai taip ir lieka neaišku yra projektas ar nėra. Nei viename iš nutarime nurodytų statybos techninio reglamento punktų, kuriuos galimai pažeidė E. B., nenumatytos kelio tvarkymo taisyklės. Aiškinantis 12.4.1 punkto taikymo sritį galima būtų suprasti, kad punktas gali būti taikomas įrengiant įvažiavimą į sklypą, kai kelias, į kurį daromas įvažiavimas, valdomas savininko. Tačiau aprašyta pažeidimo sudėtis – kelio paviršiaus pakėlimas rodo, kad E. B. nėra baudžiamas už įvažiavimo į sklypą Nr. 49 sujungimą su gatve. Taigi, konstatuotina, kad nei protokole, nei nutarime nėra nurodytos teisės normos, kurias E. B. galėjo pažeisti tvarkydamas kelią. Kadangi statybų vykdymo tvarka yra labai sudėtinga – Statybų įstatymas didelės apimties, daug statybos reglamentų, kitų poįstatyminių aktų, todėl teisės normos nurodymas yra itin svarbus. Ši problema nebūtų tokia aktuali paprastose situacijose, kai teisės normos atitinka susiformavusias elgesio taisykles arba yra plačiai žinomos – smulki vagystė, greičio viršijimas. Tam tikrais atvejais santykį reguliuoja vos kelios normos. Tačiau šiuo atveju, tai vertintina kaip esminis apkaltinto asmens teisių pažeidimas, apribojantis teisę į gynybą, nes asmuo nežino kuo yra kaltinamas.

Trečioji problema yra ta, kad teismui ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nėra jokių duomenų, pagal kuriuos buvo nustatytos protokole išdėstytos aplinkybės. ATPK 260 str. numatantis administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį įpareigoja protokolą surašiusį asmenį nurodyti žinias, būtinas bylai išspręsti. Tokios žinios yra įrodymai, kurie buvo surinkti surašant protokolą ar gali būti renkami teisme peržiūrint priimtą nutarimą. Protokole neįrašytas nei vienas įrodymas. Iš paminėto matyti, kad Institucija nei jokiu dokumentu nepagrindė protokole įrašytų žinių, dėl ko negalima patikrinti Institucijos atliktų veiksmų teisingumo. Nusprendus taikyti administracinę atsakomybę teismas turėtų surinkti visiškai visą medžiagą, kuria būtų paneigtas arba įrodytas pažeidimo padarymas. Tokia situacija būtų neteisinga. Skundo administracinėje byloje padavimo tikslas yra priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (ATPK 297 str.). Tuo tarpu pažeidimo išaiškinimas yra Institucijos pareiga. Tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo kilo ginčas dėl to kokio aukščio atraminė sienelė buvo pastatyta. Teismui nepateikti jokie duomenys, iš kurių matytųsi kokiu būdu Institucijos atstovas nustatė tvoros aukštį. Lygiai taip pat nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta kiek ir kokioje atkarpoje buvo pakeltas gatvės paviršius. Pažeidimo masto nustatymas yra svarbus individualizuojant skiriamą baudą.

Pažymėtina ir tai, kad Institucija neišsiaiškino kokiu tikslu buvo priimtas sodininkų bendrijos „Žiburys“ valdybos 2007-09-06 nutarimas (b.l. 10). Kaip matyti iš Statybos techninio reglamento STR Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.1 punkto kelio savininko sutikimas dėl nesudėtingo statinio statymo išreiškiamas raštu nustatant prijungimo sąlygas. Minėtame sodininkų bendrijos nutarime kalbama tik apie gatvės tvarkymą, nieko nekalbant apie vidaus susisiekimo komunikacijų prijungimą bei jo sąlygas. Nesurinkti jokie duomenys ir dėl to ar E. B. yra tinkamas atsakomybės subjektas ar jis gali būti laikomas statytoju ar statinio statybos valdytoju Statybos įstatyme nurodytų sąvokų prasme, nes žemės sklypo ir statybos savininkėmis yra E. B. ir E. S..

Dėl paminėto daroma išvada, kad net ir taikant ATPK 284 str. taisykles nėra įmanoma tinkamai išspręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., str.,

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-15 nutarimą Nr. (101) 11.12-78 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.