- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2-2526-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00327-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo teismo priteisti iš atsakovo V. A. 537,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas D. F. priklausantis turtas - tvora. Eismo įvykis įvyko dėl transporto A. A. A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo, V. A. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V. A.. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 537,00 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas V. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į draudėją V. A.. Atsakovas dėl šio eismo įvykio patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka, asmeniškai. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2018-03-15 raštas Dėl išmokos išmokėjimo; 2018-03-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dokumentas (ROIK: 07-17-9463442) ir 2018-01-26 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-4650-2018; 2018-01-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, ir priedas, žalos bylos Nr. 194-1644-1030392; 2017-12-24 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. 469376526; Lokalinė sąmata; 2018-03-13 Pranešimas apie žalos atlyginimą; 2018-03-14 Mokėjimo nurodymas; įgaliojimai, diplomai.
2017-12-24 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. 469376526 patvirtina, kad draudėjas V. A. laikotarpiui nuo 2017-12-24 – 2018-12-23 apdraudė transporto A. A. A. A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta D. F. tvora. Eismo įvykis įvyko dėl V. A., vairavusio transporto A. A. A. A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 537,00 Eur draudimo išmoką.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl V. A. kaltės, todėl AB „Lietuvos draudimas” išmokėjęs draudimo išmoką už D. F. tvoros sugadinimus, turi teisę reikalauti 537,00 Eur žalos atlyginimo iš vairavusio V. A.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė savo prievoles ieškovui ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 537,00 Eur išmokėtos draudimo išmokos.
CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (537,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 - 93, 142, 279, 285 - 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 537,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos (537,00) Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.