- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- eI2-3334-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01431-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 21R-219 (AG-193/05-2020) ir įpareigoti Komisiją pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Skunde iš esmės nurodoma, kad pareiškėja pateikė Komisijai skundą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, kaip numato Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalies norma, todėl skundas turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas pagal Komisijos kompetenciją. Nepriėmusi skundo Komisija pažeidė IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalį.
Pažymi, kad Komisija siaurinamai išaiškino IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalies normą bei plečiamai aiškino IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, teigdama, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. IAGNTĮ nenumato Komisijos teisės siaurinti savo kompetenciją. Teigia, kad Komisija viršijo savo kompetenciją ir pažeidė IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalies, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio normas.
Nurodo, kad Komisija neišnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl ginčijamu sprendimu susiaurino pareiškėjos teisės būti išklausytai teisme apimtį. Komisija net nepradėjusi ikiteisminio nagrinėjimo procedūros skundžiamu sprendimu pareiškė išankstinę nuomonę, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės negali būti ginamos. Be to, Komisija neišsireikalavo iš atsakovo visų bylos nagrinėjimui reikalingų dokumentų, tokiu būdu nepadėjo pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisių.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ 2020 m. sausio 24 d. rašte S_21 prašė nurodyti, kokiu pagrindu patalpų savininkas ir nuomininkas yra diskriminuojamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius skundžiamu 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. A51-20593/20(3.3.2.26E-BŪS) (toliau – ir Raštas) pateikė atsakymą VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“.
Nurodo, kad atsakovės raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes yra informacinio pobūdžio pranešimas dėl ateityje vykdytinos administracinio nusižengimo procedūros (apie administracinio nusižengimo vykdymo procedūros vykdymą, nepašalinus pažeidimų). Teigia, kad rašte pareiškėjai nėra suformuluota jokių privalomų elgesio taisyklių, t. y. rašto priėmimas ar jo panaikinimas pareiškėjos teisinei padėčiai neturi jokios esminės įtakos. Panaikinus raštą ir skundžiamą? sprendimą?, pareiškėjos teisiu? ir pareigu? apimtis visiškai nepasikeistu?, o pats procesas būtų? iš? esmės beprasmis. Pažymi, kad vien tai, kad nebuvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja buvo diskriminuojama ir skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai 2019 m. vasario 22 d. atliko administracinio pastato (Benediktinių vienuolyno ansamblio), esančio adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, techninės priežiūros patikrinimą, vizualiai apžiūrėjo pastatą, parengė išvadą apie pastato techninę būklę ir techninę priežiūrą, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. vasario 5 dienos raštu Nr. A51-11578/19(3.3.10.2-EM4) baro „Trinity“ savininkas UAB „Sevilex“ direktorius J. K. ir administracinių patalpų Šv. Ignoto g. 5-105 savininkas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ buvo informuoti apie aukščiau nurodytų patalpų faktinių duomenų vietoje patikrinimą. Patikrinimo metu, dalyvaujant „Trinity“ savininkui, vizualiai apžiūrėtos „Trinity“ patalpos, 2019 m. vasario 22 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-1080/19(2.1.15-UK9). Nustatyta, kad pastato administracinių patalpų, esančių adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje (440,33 kv. m, pažymėta skaičiais nuo 1-239 iki 1-248 ir nuo 2-219 iki 2-231) yra Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, nustatyta maitinimo paslaugų (restorano) veikla.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2019 m. kovo 21 dienos raštu Nr. A51-25682/19(3.3.10.2-EM4) „Dėl administracinių patalpų Šv. Ignoto g. 5 naudojimo paskirties“ įspėjo patalpų savininką atstovaujančią VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ ir patalpų nuomininką UAB „Sevilex“, kad patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu įpareigojo patalpų, esančių adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininką UAB „Sevilex“ užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį. Apie įpareigojimų įvykdymą iki 2019 m. balandžio 30 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo informuota apie pažeidimų pašalinimą, todėl 2020 m. sausio 28 dieną buvo atliktas pakartotinis faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje (2020 m. sausio 28 dienos aktas Nr. A32-384/20(2.1.15-BŪS)), siekiant nustatyti, ar pažeidimas pašalintas. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta: administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administracinės paskirties patalpose (pažymėtose skaičiais nuo 1-239 iki 1-248 ir nuo 2-219 iki 2-231, 440,33 kv. m) tebevykdoma nedelsiant suvartoti skirto maisto paruošimo, maitinimo paslaugų teikimo vartotojams, lankytojams veikla, kas neatitinka patalpų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties (administracinės), t. y. patalpos tebenaudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.
VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ 2020 m. sausio 24 d. raštu S_21 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Rašte nurodė, kad Pastate, kurių pagrindinė paskirtis – administracinė, nepakeitus šių patalpų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima verstis šia Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodyta veikla – paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85). Taip pat nurodė, kad atsakovas 2020 m. sausio 20 d. rašte nemotyvuotai nesutiko su šia teisėtai ir pagrįstai motyvuota pareiškėjos (patalpų savininkės) ir nuomininko nuomone, ir prašė nurodyti, kokiu pagrindu patalpų savininką ir nuomininką diskriminuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 dienos nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5-1 punkte nustatyto reguliavimo atžvilgiu, ir kodėl, remdamiesi šia diskriminacija, organizuoja pakartotinį patikrinimą vietoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2020 m. vasario 13 d. skundžiamu raštu Nr. A51-20593/20(3.3.2.26E-BŪS) atsakė į pareiškėjos 2020 m. sausio 24 d. raštą. Rašte nurodė, kad nėra pagrindo remtis Aprašo 5-1 punkto 9 papunktyje numatyta išimtimi dėl ekonominės veiklos – paruoštų valgių ir patiekalų gamybos (C-10.85), kadangi pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešai skelbiamus duomenis, UAB „Sevilex“ 2015 m. birželio 30 d. išduotas leidimas, suteikiantis teisę patalpose Šv. Ignoto g. 5 vykdyti restoranų veiklą (56.10.0R) (produktų grupių asortimentas – alkoholiniai gėrimai: viešojo maitinimo patiekalai), o pagal Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 dienos įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus nuostatas šios veiklos yra priskiriamos skirtingoms klasifikatoriaus sekcijoms ir skyriams, todėl negali būti tapatinamos. Pareiškėja dar kartą informuota, kad jai priklausančios patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, todėl patalpų nuomininkui bus pradėta administracinė procedūra.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. A51-20593/20, pateikė skundą Komisijai. Skundu prašoma: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. vasario 13 d. raštą Dėl administracinių patalpų Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, paskirties Nr. A51-20593/20(3.3.2.26E-BŪS); 2) įpareigoti atsakovę suderinti (patvirtinti) ir išduoti reikiamus dokumentus dėl ginčo negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, paskirties pakeitimo į maitinimo paskirtį; 3) įpareigoti atsakovę nutraukti visas administracines teisenas, nepriimant sprendimo dėl ginčo negyvenamųjų patalpų naudojimo ir priežiūros.
Pareiškėja skunde teismui iš esmės nurodo, kad atsakovės raštas, kurį ji apskundė Komisijai yra individualus viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, todėl Komisija negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundo. Atsakovė su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir teigia, kad atsakovės raštas yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Pažymėtina, kad administracinių teismų (taip pat ir Komisijos) kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus, ir pan. (žr., pvz., 2011-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012; 2014-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-939/2014; ir kt.).
IAGNTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai.
IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti išimtinei administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato IAGNTĮ ir ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir/ar teisėtumo.
Pažymėtina, kad ginčo šalys turi skirtingas nuomones dėl to, ar pareiškėjai priklausančiose administracinės paskirties patalpose vykdoma veikla gali būti vertinama kaip paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85) ir pagal Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo aktualios redakcijos 5 ir 5-1 punktų nuostatas leidžiama vykdyti administracinės paskirties patalpose. Nesutiktina su Komisijos padaryta išvada, jog priėmimo stadijoje galima teigti, jog pareiškėjai atsakovės 2020 m. vasario 13 d. raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad skundžiamas raštas pažeidžia jos kaip savininkės ir faktinio patalpų naudotojo (nuomininko) teises ir teisėtus interesus, turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, jog raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad ginčijamas pirmuoju skundo reikalavimu raštas priimtas savivaldybei tiek realizuojant viešojo administravimo subjektui suteiktą statinių naudojimo priežiūros teisę pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tiek atsakant pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas į pareiškėjo 2020 m. sausio 24 d. raštą. Pagal Statybos įstatymo 49 str. 3 dalies nuostatas viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę reikalauti vienos ar kelių priemonių, numatytų 49 str. 3 d. 1-7 punktuose, įskaitant nustatyti įpareigojimus, pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir t.t.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. raštu buvo suformuluotas įpareigojimas naudoti patalpas tik pagal administracinę paskirtį bei apie įpareigojimų įvykdymą iki 2019 m. balandžio 30 d. informuoti skyrių. Patalpų naudojimas pagal atitinkamą paskirtį (tik registre tiesiogiai numatytą ar ir pagal kitą paskirtį) tiesiogiai įtakoja patalpų savininko ir/ar naudotojo teisinius interesus racionaliai disponuoti ir naudotis turima nuosavybe bei teisėto turto panaudojimo atitinkamai veiklai apimtį.
Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad tik išnagrinėjus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovės 2020 m. vasario 13 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, galima atsakyti į pareiškėjos, kaip turto savininkės, skunde keliamus klausimus, susijusius su ginčo patalpų (ne)naudojimu pagal paskirtį, išaiškinant atitinkamas nurodyto Statinio naudojimo ne pagal paskirtį aprašo nuostatas, taip pat patikrinti skundžiamą sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų aspektu, susiejant su pareiškėjui teiktu atsakymu į jo 2020 m. sausio 24 d. raštą, kuriame išdėstyti ir pareiškėjo manymu procedūriniai statinio naudojimo priežiūros pažeidimai (pakartotinis tikrinimas), bei įvertinti pagrindinių ūkio subjektams poveikio priemonių taikymo nuostatų, numatytų VAĮ 4 skirsnyje, laikymąsi. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar iš tiesų skundžiamas raštas (ne)pažeidžia pareiškėjos ir kitų įtrauktinų į administracinį procesą priėmus skundą asmenų teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą ir naikinti skundžiamą sprendimą.
Todėl pareiškėjos skundas dėl atsisakymo priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai reikalavimą dėl 2020 m. vasario 13 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo tenkintinas, šioje dalyje panaikinant Komisijos sprendimą ir grąžinant nurodyto reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėja Komisijos taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti (patvirtinti) ir išduoti reikiamus dokumentus dėl ginčo patalpų paskirties pakeitimo į maitinimo paskirtį. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su tokiu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad Komisija nepadėjo pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos procesines teises, t. y. neišaiškino pareiškėjai pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu suderinti (patvirtinti) ir išduoti reikiamus dokumentus dėl ginčo patalpų paskirties pakeitimo į maitinimo paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja neteikė įrodymų, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama suderinti (patvirtinti) ir išduoti reikiamus dokumentus dėl ginčo patalpų paskirties pakeitimo į maitinimo paskirtį, t. y. kad inicijavo ar bandė inicijuoti nurodytą administracinę procedūrą. Šis specifinis administraciniame procese naudojamas pažeistų teisių gynybos būdas (įpareigojimas viešojo administravimo subjekto atlikti t.t. veiksmus) taikomas, kuomet viešojo administravimo subjektas nevykdo pagal teisės aktus pavestų funkcijų ar nepateisinamai ilgai delsia atlikti pavestas teisės aktais pareigas (suderinti, išduoti atitinkamus leidimus, priimti atitinkamus sprendimus ir t.t.), ko šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad skundą teikiantis asmuo privalo prie skundo pateikti ir susijusius su skunde dėstomomis aplinkybėmis įrodymus, dokumentus (IAGNTĮ 7 str. 2 d. 3 p.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija pagrįstai šį savarankišką pareiškėjos skundo reikalavimą atsisakė priimti, kaip nepriskirtą Komisijos Kompetencijai, iš esmės teisingai pažymėdama, kad pareiškėja gali (turi teisę) inicijuoti tokią administracinę procedūrą. Dėl to šioje dalyje skundas atmestinas.
Pareiškėja taip pat prašė Komisijos „įpareigoti atsakovą nutraukti visas administracines teisenas“. Teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėja šį reikalavimą suformulavo kaip savarankišką materialinių teisių gynimo būdą, tačiau savo esme tai laikytina procesiniu prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Komisija teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pagal IAGNTĮ Komisijai nenumatyta kompetencija spręsti tokio pobūdžio prašymus.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Komisijos nurodytą sprendimo dalį ir šioje dalyje grąžinant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos skundą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 21R-219 (AG-193/05-2020) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos 2020 m. kovo 13 d. skundo reikalavimą dėl 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus rašto „Dėl administracinių patalpų Šv. Ignoto g. 5 naudojimo paskirties“ A. 51-20593/20 (3.3.2.26E-BŪS) panaikinimo, ir įpareigoti Komisiją šio pareiškėjos skundo reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Jovita Einikienė Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Egidija Puzinskaitė Teisėjos