Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Renatai Šakalienei, dalyvaujant prokurorei L. L., asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – L. V., jo gynėjui advokatui V. K., teismo medicinos ekspertei gydytojai psichiatrei S. G.,

neviešame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įtariamajam L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuviui, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta ten pat, nevedusiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, neteistam,

kuriam pareikšti įtarimai dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - motiną V. V., t. y. rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, padarė V. V. poodinę kraujosruvą, apimančią dešinio apatinio voko, nosies nugarėlės ir abiejų vokų sritis, taip nežymiai sutrikdė šeimos nario - motinos V. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

L. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausus įtariamuoju parodė, kad dėl kaltės negali pasisakyti, nes nepamena (b. l 170). Psichikos ligų centro įskaitoje įrašytas, šiais metais du kartus gulėjo Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje. Ar registruotas priklausomybių ligų centro įskaitoje, nežino. 2020 m. rugpjūčio mėn. gale, tikslios datos nepamena, buvo dienos pradžia, tikslaus laiko nepamena, buvo pas tėvus V. ir V. V., gyvenančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Jis nelabai suprato, kad ten yra jo tėvai. Jis galvojo, kad psichologė R. P. yra jo mama. Su ja jis nėra bendravęs, tačiau daug straipsnių apie ją skaitęs internete. Išėjo iš tėvų, vaikščiojo po Panevėžio apylinkes, buvo nuėjęs iki Velžio gyvenvietės, Trakiškio kaimo, norėjo eiti į Vilnių. (Duomenys neskelbtini) nuėjo pas savo draugą K. Č.. K. pradėjo priekaištauti, kad jis gyvena su tėvais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Namuose buvo ir K. tėtis. K. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją ir jį pristatė į (duomenys neskelbtini). Iki įvykio jis panašiai apie 4 paras jautėsi blogai, juto nuotaikų svyravimą. Tomis dienomis tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vaistų jokių nevartojo, nes jam nebuvo paskyręs psichiatras. Kad būtų sudavęs smūgius į veido sritį savo motinai V. V., nepamena. Įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad su tėčiu namuose valgė žuvį ir kalbėjo apie opiumą (b. l. 170-171).

Teismo posėdžio metu L. V. parodė, kad toks įvykis buvo, tačiau jo neatsimena. Nebuvo neblaivus. Kelias naktis buvo nemiegojęs, jam buvo „pavažiavęs stogas“. Nepamena, kad mamai sudavė du smūgius. Atsimena tik, kai mušė tėvą. Norėjo keliauti aplink pasaulį, ir mušdamasis išsiveržė pro duris. Tėvą mušė tą pačią dieną. Tėvas gyvena kartu. Aplink pasaulį būtų keliavęs pėsčiomis. Jam tuo metu taip atrodė. Anksčiau yra sirgęs ir gydėsi vieną kartą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje. Yra šeimoje buvę konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Buvo toks laikotarpis, kai alkoholį vartodavo kiekvieną dieną. Nuo įvykio alkoholio nebevartoja. Gal ir galėtų pasigydyti. Šiuo metu vaizdinių nėra. Baimės nėra jau apie du mėnesius. Vaistus vartoja. Mano, kad vaistai padeda. Nežino, ar reikėtų gydymo ligoninėje. Dabar baimės nebėra. Kartais mato juodą taškelį, kuriame keičiasi raidės, veidai. Jausmo, kad kažkas nori jam padaryti kažką blogo, kad klausosi pokalbių, persekioja, nebėra. Darbe sutarė su visais. Bendradarbiai nežinojo, kad serga. Darbe bendradarbiai neužgauliojo. Išėjo iš darbo nuo gruodžio mėnesio. Nepatiko darbas, nes buvo mažas atlyginimas. Patiktų darbas su dokumentais, tačiau neturi išsilavinimo. Supranta pagrindines kompiuterio funkcijas. Gauna pašalpą iš Užimtumo tarnybos. Galėtų dirbti pas ūkininką. Ligoninėje prabuvo mėnesį, tada paprašė, kad dar leistų pasigydyti ir prabuvo dar mėnesį. Jautė, kad jam reikalinga medicininė pagalba, kad reikia kreiptis į gydytojus. Gyvena su mama ir su tėčiu. Santykiai geri, susitaikė. Įsiklausė į tėvų patarimus. Bendrauja su abiem tėvais. Dabar jokių problemų nėra. Jei reikėtų lankytis pas psichiatrą, problemų nebūtų. Atsikėlęs ryte, kartais eina pabėgioti, pasimankštinti, pasivaikščioti. Dienos rėžimo neturi. Maistą namuose gamina tėvai. Iki įvykio, metus laiko, gyveno atskirai nuo tėvų. Jei būtų paskirtas įpareigojimas lankytis pas gydytojus, įpareigojimą vykdytų. Alkoholio nevartoja. Vaistus vartoja. Vaistai jam daro teigiamą poveikį.

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji išlydėjo sūnų į koridorių. Sūnus nulėkė į penktą aukštą, jo laukė, nes norėjo atiduoti lauktuves. Jis grįžęs, gal nesuvokdamas, pradėjo ją mušti. Jis sudavė į vieną veido pusę, bet vėliau mėlynė buvo ir kitoje pusėje. Jis sudavė du smūgius su ranka. Ji nebuvo nugriuvusi ar praradusi sąmonę. Mušdamas jis nieko nesakė. Konfliktas įvyko, nes tėvas padavė jam jo batus, tačiau jis pasiėmė tėvo šlepetes, tėvas pasakė jas atiduoti, bet tai L. nepatiko ir jis išlėkė. Apie kelionę aplink pasaulį jis nieko nekalbėjo. Jis buvo neišgėręs. L. pasakojo, kad gėrė alaus ir rūkė kaljaną. Jis yra geras, tačiau mažai kalba. Gyvena kartu su juo. Dabar jis elgiasi gerai. Gyvena viename kambaryje, tėvas virtuvėje. Turi kompiuterį, televizoriaus neturi, viską pasižiūri per kompiuterį. Nuo įvykio nėra susipykę. Nenori, kad sūnus gydytųsi (duomenys neskelbtini). Kai sūnus jai sudavė, ji nesupyko, jam atleido. Supranta, kad jis sudavė nežinodamas ką daro. Jam būna ligos paūmėjimai, panašiai kas dvi savaites. Tai pirmas kartas, kai jis taip pasielgė. Pasireiškus paūmėjimams, jis nusišnekėdavo. Buvo sunkus gimdymas, nuo gimimo vaikščiojo pas psichiatrus. Iki įvykio jis gyveno atskirai. Būdavo, kad pas jį nuvažiavus, jis tėvų neįsileisdavo. Ar iki įvykio jis vartojo vaistus, negali pasakyti. Jam būna tai blogiau, tai geriau. Paūmėjimai tokie patys, t. y. nusišnekėjimai. Jis smurto niekada nevartodavo, tik nusišnekėdavo. Vaistus jis vartoja pats. Jei ji sūnui vaistų nepaduotų, jis išgertų, jis jaučia pareigą.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio mėnesį sūnus atėjo apie 23.30 val. Matė, kad jam blogai. Nežino, iš kur jis atėjo. Paklausė jo, kas jam yra. Po penkių minučių sūnus pasakė, kad išeina. Jis išėjo. Grįžo po kokių 40 minučių. Jis sunkiai kalbėjo. Alkoholio kvapo nejautė. Sūnus pasakė, kad nori permiegoti. Jis atsigulė. Pernakvojo. Kitą dieną jam prasidėjo priepuolis apie 11.30 val. Jis pradėjo kalbėti apie tarybines šventes. Pamatė, kad jam blogai su sveikata. Jis pasakė, kad jį palydėtų iki nuomojamo buto. Sūnus pasiėmė jo šlepetes. Jam pasakė, kad neleis imti jo šlepečių. Sūnus paėmė ir sudaužė į žemę kavos puodelį. Prasidėjo triukšmas. Stengėsi išvengti jo mojavimų rankomis. Pamatė, kad blogai, norėjo jį užlaikyti, nuėjo pas kaimynus iškviesti policijos. Išgirdo triukšmą. Tai jis su jo žmona barėsi. Juos buvo užrakinęs, kad sūnus nepabėgtų iš kambario. Išėjęs iš kaimynų, koridoriuje pamatė žmoną, ji pasakė, kad L. ją užgavo. Kitą dieną žmonai akyse išryškėjo kraujosruvos, mėlynės. Žmona sakė, kad L. ją užgavo. L. išėjo. Anksčiau smurto nebuvo, tačiau jis daužė puodelius, yra nutraukęs užuolaidas. Kai jis vartoja vaistus, apsiramina. Prievartinio gydymo jam nereikia, užtenka vaistų. Šiuo metu jis ramus. Po įvykio sūnus gydėsi ligoninėje apie keturis mėnesius. Jokių problemų nebuvo, jis norėjo būti ligoninėje. Laisvalaikiu eidavo į bažnyčią. Reguliariai vartojo vaistus. Dabar jokių problemų nekyla. Buvo susiradęs nerimtus draugus, jis nutraukė jų draugystę.

Ekspertė S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ekspertizės išvadą palaiko. Ekspertizės metu, po pokalbio su L., po psichologinio tyrimo, įvertinę visą medicininę dokumentaciją, mano, kad po įvykio L. V. ambulatoriškai vaistus vartoja nereguliariai, nesilankė pas psichiatrus. Inkriminuojamos veikos metu buvo blogoje psichologinėje būklėje, nesuprato savo veiksmų, nes jam atrodė, jog jo mama yra visai kita mama, t. y. psichologė, kuri yra koncentracijos stovykloje uždaryta ir jis jos ieškojo. V. V. yra ne jo mama, gal, todėl jis ir sudavė. Jo elgesys buvo sprendžiamas kliedesių, haliucinacijų. Po inkriminuojamos veikos jis pateko į stacionarą. Stacionarinio gydymo metu psichinėje būsenoje aprašyti kliedesiai, jie įtakojo jo elgesį. Nors jis gavo gydymą, tačiau jį išleidus jo psichinė būsena nebuvo gera, jis negyveno namuose, nakvojo nakvynės namuose iš tos baimės, nes jam rodėsi, kad tai ne jo mama. Po to jis pats vėl atėjo į ligoninę ir buvo pakartotinai gydytas. Nors ir gavo ilgą gydymą dviejų stacionarinių gydymų metu, tačiau ekspertizės metu išklausė kliedesius, haliucinacijas. Norint užtikrinti, kad jo elgesys ilgą laiką būtų geras, svarbu, kad jis nejaustų pablogėjimų, kad galėtų socialiai adaptuotis, galėtų pradėti dirbti, jam reikalingas ilgas stacionarinis gydymas, t. y. šešių mėnesių dėl pavojingumo. Negali planuoti, kas bus rytoj, kas bus po mėnesio. Svarbu planuoti, kaip jis vartoja vaistus. Šiandien L., jo tėvai nurodė, kad jis yra ramus. Taip būna dažnai laukiant teismo posėdžio, nutarties. Po to jie atsipalaiduoja. Sakyti, kad galima taikyti tik priverstinį ambulatorinį gydymą, negali. Ekspertizės metu nesvarstė. Vertino visą laikotarpį, kiek L. serga ir matė, kad yra didelė tikimybė, kad jis gali nutraukti vaistų vartojimą. Čia dėl jo paties. Atsižvelgiant į karantininę situaciją, prievartinis ambulatorinis gydymas nevyksta, nes psichiatrai konsultuoja nuotoliniu būdu. Turi tokią patirtį, jog būklė pablogėja, nes konsultacijos vyko nuotoliniu būdu. Prievartinis stacionarinis gydymas yra pasikeitęs. Nėra blogos sąlygos. Yra įrengtos sporto salės, vyksta įvairios terapijos, kartais net įgyjamos specialybės. Jį uždarytų, kad jis jaustųsi saugiai ir galėtų po gydymo adaptuotis socialiai. Nežino asmenų, kurie norėtų būti gydomi (duomenys neskelbtini). Nekalba apie tą ligoninę, to ko nežino. Lankėsi ten ir žino sąlygas. Socialiniai ryšiai nebus nutraukti, galimas lankymas, galimas telefoninis bendravimas. Kai L. gyveno nuomojamame bute, jo santykiai su tėvais buvo ribojami. Jie dabar gyvena vieno kambario bute, skiriasi kartos, požiūriai. Išklausius L., jo tėvus, neišgirdo nieko, kas rodytų, jog jo sveikatos būklė yra sunki. Paskyrus ambulatorinį stebėjimą ir gydytojui pastebėjus sveikatos būklės pablogėjimą, psichiatras turi teisę peržiūrėti.

Prokurorė L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyti duomenys pasitvirtino, tačiau ne visa apimtimi, o iš dalies. Pasitvirtino tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad veika kvalifikuota teisingai. Duomenų, kad L. V. padarė šią nusikalstamą veika, surinkta pakankamai. Nepilnai sutiktų su duomenimis, nurodytais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos akte. Nustatyta diagnozė L. V. teisinga. Sutinka, kad L. V. įstatymų uždraustos veikos padarymo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jo būklė panaši. Sutinka, kad darydamas pačią veiką, jis visiškai negalėjo suvokti pavojingos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo visiškai nepakaltinamas veikos padarymo metu. Kaip ir turi neabejotiną pagrindą taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę. Nesutiktų, kad yra siūloma taikyti priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – prievartinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, nes išklausius tai, kaip dabar jaučiasi ir elgiasi L. V., ekspertė svarių argumentų, kodėl ir toliau palaiko savo išvadą, nenurodė. Tokie motyvai, kad negali būti konsultuojamas nuotoliniu būdu, nėra svarūs argumentai. Prašo pripažinus, kad L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes vaistai šiam asmeniui daro teigiamą poveikį ir jo pavojingumas visuomenei vartojant vaistus nėra toks didelis, kad jam būtų reikalinga taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinė. Įvykio vieta yra Panevėžio miesto vakarinėje dalyje. Įvykio vietoje matomas penkių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Į įvykio vietą patenkame pro nuo vakarinės namo pusės esančias trečias šarvuotas, kodines duris. Patekus į daugiabučio laiptinę lipame į trečią aukštą, betoniniais laiptais. Trečiame aukšte tiesiai matomos medinės durys ant kurių užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Palipus laiptais aukščiau, tarp trečio ir ketvirto aukšto, esančiame koridoriuje, matomas nuverstas baltos spalvos stovas, išversti keturi vazonai su gėlėmis. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 7-12).

Iš nukentėjusiosios (liudytojos) V. V. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 02.00 val., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, atvyko jos sūnus L. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pasveikinti jos su kažkokia neaiškia švente, tai Gegužės 9 – ąja, kaip jis užsiminė su kareivių diena. L. V. elgėsi gan ramiai, ne agresyviai, tik vis kalbėjo kažkokias nesąmones, taip pat užsiminė, kad jis rūkė kažkokį kaljaną ir gėrė alaus, žiūrint į jį girtumo požymių nepastebėjo. Šiek tiek jiems pabendravus jis nuėjo miegoti. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 09.00 val., jos sūnus atsikėlė, elgėsi vėl ramiai, nebuvo agresyvus, priešingai jis jiems pasirodė neįprastai ramus. Apie 12.20 val., jos sūnus L. V. susiruošė kažkur išeiti ir apsiavė jos sutuoktinio kambarines šlepetes, pamatęs jos sutuoktinis V. V., kad sūnus kažkur susiruošė išeiti taip apsiavęs, jam pasiūlė apsiauti batus, tačiau L. tas labai nepatiko ir jie susipyko. L. paklausė tėčio „ką tau gaila šlepečių“? Ji išgirdusi konfliktą taip pat atėjo į namo laiptinę ir pasakė, kad vyras duotų jam tas šlepetes, jos vyras jam atnešė kitas šlepetes, tačiau L. toks tėčio elgesys dar labiau įsiūtino ir jis įėjęs į namus iš pykčio sudaužė puodelį ir vėl išbėgo į namo laiptinę, tada ji išėjo vėl į namo laiptinę išlydėti sūnaus ir ji jam pasipainiojo pakeliui. Tada jis jai du kartus kumščiu trenkė į kairę akį, o jos vyrą bandė vytis laiptais į viršų, tačiau jis jį šiek tiek pavijo, bet kad sužalotų jį nepastebėjo, tik išvartė L. laiptinėje buvusias gėles. Po šio incidento jos vyras nuėjęs pas kaimyną paprašė, kad iškviestų policiją ir GMP, o jos sūnus L. išgirdęs, kad kaimynas kviečia policiją pabėgo, kur jis pabėgo ji nežino. Viskas veiksmas vyko namo laiptinėje, šalia jos buto durų, liudininkų mačiusiu įvykį mano, kad nebuvo, bent jau ji nematė. Mane GMP darbuotojai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, „Skubios pagalbos skyrių“, kur po apžiūros nustatė veido sumušimą, po apžiūros išleido į namus. Jos sūnus L. taip neadekvačiai elgiasi pirmą kartą, anksčiau niekada nėra sumušęs, dėl ko jis taip elgėsi ji nežino. Dėl sūnaus netinkamo elgesio pareiškimo rašyti nenori, nes mano, kad jis taip elgėsi, nes jam reikia gydytojų pagalbos (b. l. 15-16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., 10.15 val., V. V. nustatyta poodinė kraujosruva, apimanti dešinio apatinio voko, nosies nugarėlės ir abiejų vokų sritis. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu V. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo V. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 30).

Iš liudytojo V. V. apklausos protokolo matyti, kad L. V. yra jo sūnus. Jis kartu su sutuoktine V. V. ir sūnumi L. gyveno adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Panašiai prieš metus laiko sūnus L. išsikraustė iš jų buto išsinuomojo būstą adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad nori pagyventi vienas, būti savarankiškas. L. šeimos nesukūręs, nuomojamame būste gyveno vienas. L. serga psichikos liga, diagnozės tikslios nežino. Jis būdamas gimnazistu (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, galėjo būti 2011 metai, buvo perdozavęs vaistų, bandė žudytis, dėl ko buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). 2019 metais, tikslios datos nepamena, buvo žiemos metas, pas juos bute sūnus L. peiliu subadė stalą, sudaužė indus, grasino peiliu jam, nutraukė užuolaidas, tačiau jis sugebėjo atimti iš jo peilį, jis jo nesužalojo, dėl minėto fakto jis į policiją nesikreipė, pretenzijų sūnui L. neturi, nes jis jo nesužalojo. Po šio įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie išvietė medikus. Atvykę medikai L. išvežė į (duomenys neskelbtini). Sūnų L. galėtų apibūdinti kaip vienišių. Jis nelinkęs bendrauti su niekuo. Turi vienintelį draugą R., jis gyvena Panevėžyje, „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nežino, jam panašiai tiek pat metų kaip L., kitų jo asmens duomenų nežino. L. mėgsta skaityti knygas. 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.30 val., į namus adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus L. V.. Jis su sutuoktine V. buvo namuose, kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. L. pradėjo kalbėti apie mėnulį, apie mėnesieną, gegužės mėnesį. Jo akys buvo apsiblausę. Suprato, kad L. pakrikusi psichinė būklė. L. buvo apsiavęs šviesiais smėlinės spalvos, rudeniniais su auliukais batais, kurie buvo visi šlapi. Jis buvo be kojiniu, kojos buvo purvinos, dumblinos. Apsimovęs tamsiomis kelnėmis. L. panašiai apie 5 minutes laiko pabuvo pas juos namuose, ir nieko nesakęs išėjo iš jų namų. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 02.00 val. L. grįžo į namus. Kur jis buvo jiems nesakė. Jie L. paklojo lovą, jis batus padžiovė ant gyvatuko vonioje. Buvo sunku suprasti ką L. nori pasakyti, jis juos sveikino su kažkokia neaiškia švente, tai Gegužės 9 – ąją, kareivių, pergalės diena, elgėsi ramiai, užsiminė, kad rūkė kaljaną, gėrė alaus. L. nuėjo miegoti. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 09.00 val., L. atsikėlė, elgėsi vėl ramiai, nebuvo agresyvūs, buvo ramus, tik toliau kalbėjo nesuprantamus jam dalykus, buvo matyti, kad sūnui pakrikusi psichika. Apie 12.20 val. jo sūnus L. V. susiruošė išeiti, nesakė kur. Apsiavė jo kambarines šlepetes. Jis sūnui šlepečių nedavė, liepė apsiauti savo batus, kuriuos buvo išdžiovinęs. Iš L. elgesio suprato, kad jam nepatiko, jis pasidarė agresyvus. L. kambaryje, (jų butas vieno kambario), sudaužė kavos keramikinį puodelį, mesdamas į grindis. L. liepė eiti namo, jis nėjo, darėsi vis agresyvesnis. Bijodamas dėl savo saugumo, jis sūnų su sutuoktine V. V. užrakino bute, kad nepabėgtų, nuėjo pas kaimyną, gyvenantį 7 bute, jo asmens duomenų nežino, paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Būdamas laiptinėje išgirdo šaukiančią V., kad „muša mane, gelbėkit‘ ir tuo pačiu girdėjo daužomų iš vidaus durų garsą. Atrakinus duris, L. puolė ant jo, kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į nugaros sritį. Smūgiai nebuvo stiprūs, jis fizinio skausmo nejuto, žymių jam neliko, jis dėl to L. jokių pretenzijų neturi, į policiją pareiškimu nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertus, į ligoninę nesikreipė ir nesikreips. Jis išbėgo į laipinę ir traukdamasis nuo L., norėdamas tuo pačiu sulaikyti L. , kad spėtų atvykti policijos pareigūnai, jis lipo iš trečio iki penkto namo aukšto. L. lipo jam iš paskos. Ketvirtame aukšte jis tyčia nuvertė stovą su gėlėmis. Laiptinėje L. jį kumščiavo į įvairias kūno vietas, jam neskaudėjo, sužalojimų jam nepadarė, dėl to pretenzijų jam neturi. Matė kaip L. nubėgo laiptais žemyn ir jis jo daugiau nematė. Parėjo į namus, pamatė, kad V. kairė veido pusė paraudusi, ji buvo išsigandusi, pasimetusi. Pasakė, kad L. jai kumščiu sudavė į veidą. Kiek tiksliai smūgių ir į kurią tiksliai veido vietą sudavė smūgius V. nesakė, jis jos ir neklausinėjo. Po kelių dienų po įvykio, po V. abiem akimis išryškėjo mėlynės. Įvykio metu nuo sūnaus L. alkoholio kvapo nejuto, tačiau jis jam pasirodė kaip apsvaigęs, į šonus nesvirdinėjo (b. l. 64-65).

Iš liudytojo J. V. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d., dirbo ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Panevėžio apskr. VPK PK Mobiliojo būrio vyriaus. Ž. S.. Apie 12.30 val., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu namuose buvo vyras ir moteris, jų tikslių asmens duomenų nepamena, žino, kad jie sutuoktiniai, jų pavardė V., jų asmens duomenys yra surašyti jo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje. Kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. V. paaiškino, kad sūnus L. V. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, rankos kumščiu sudavė smūgius į kairę veido pusę ties akimi. Kurios rankos kumščiu V. nepasakė. V. buvo susijaudinusi, jai drebėjo rankos, buvo pasimetusi. Ties kaire akimi buvo matyti kraujosruva. Kitų smurto žymių ant V. kūno, veido nepastebėjo. Jos sutuoktinis V. paaiškino, kad sūnus L. savo motinai V. trenkė kumščiu į veido sritį, kiek kartų ir kurios rankos kumščiu trenkė, V. nepaaiškino. Ar jis pats matė įvykio aplinkybes, ar apie tai jam papasakojo pati V., nežino, jis V. nepaklausė. Jis tik paminėjo, kad sūnus L. V. buvo agresyvus, konfliktavo žodžiais, ir kad po įvykio jis pasišalino iš namų. V. paprašė, kad nurodytų L. V. požymius. Išsiaiškinus, apvažiavo aplink esančias gatves, L. V. nepastebėjo, jo nesulaikė (b. l. 70-71).

Iš 2020 m. gruodžio 16 – gruodžio 23 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. V. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: Šizotipinis sutrikimas, Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. L. V. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu dėl savo psichikos būklės negalėjo (negali) suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo (negali) savo veiksmų valdyti. L. V., darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką sirgo psichikos sutrikimu, kuris trukdė jam visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. L. V. šiuo metu negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jis negali dalyvauti teismo posėdyje. L. V. yra pavojingas visuomenei, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: prievartinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) stacionare (b. l. 143-148).

Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad L. V. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - motiną V. V., t. y. rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, padarė V. V. poodinę kraujosruvą, apimančią dešinio apatinio voko, nosies nugarėlės ir abiejų vokų sritis, taip nežymiai sutrikdė šeimos nario - motinos V. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad L. V. padarė šią veiką įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, ekspertės paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad L. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t. y. jis dėl lėtinio psichikos sutrikimo (šizotipinio sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo) negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Medicinos ekspertė S. G. teismo posėdžio metu patvirtino atliktos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad L. V. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Taip pat paaiškino, kad nors šiuo metu L. V. sveikatos būklė nėra pablogėjusi, tačiau negydant L. V., jo psichikos būklė tik blogėtų. L. V. reikalingas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Paskyrus ambulatorinį stebėjimą ir gydytojui pastebėjus sveikatos būklės pablogėjimą, psichiatras turėtų teisę peržiūrėti. Prokurorė L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su visais duomenimis, nurodytais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės akte. Nustatyta diagnozė L. V. teisinga. Sutinka, kad L. V. įstatymų uždraustos veikos padarymo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jo būklė panaši. Sutinka, kad darydamas pačią veiką, jis visiškai negalėjo suvokti pavojingos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo visiškai nepakaltinamas veikos padarymo metu. Nesutinka, kad yra siūloma taikyti priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Prašo pripažinus, kad L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes vaistai šiam asmeniui daro teigiamą poveikį ir jo pavojingumas visuomenei vartojant vaistus nėra toks didelis, kad jam būtų reikalinga taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismas iš dalies tvirtina ekspertų išvadą, jog L. V. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau teismo nuomone ne ekspertų siūlomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad L. V. padarė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau savo elgesiu L. V. nekelia pavojaus aplinkiniams žmonėms ir aplinkai, nes vaistai šiam asmeniui daro teigiamą poveikį ir jo pavojingumas visuomenei vartojant vaistus nėra toks didelis, kad jam būtų reikalinga taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, todėl atsižvelgiant į L. V. psichikos sutrikimo pobūdį jo dabartinę sveikatos būklę, jam skirtinas priverčiamųjų medicinos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje, taikymas, t. y. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu L. V. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 176-178), kuri šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

L. V., padariusiam visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

L. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nutarties nuorašus pateikti visiems proceso dalyviams.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.