Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
1A-46-72-2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00043-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
G. S., A. K. K.
Nuteistasis
K. A., A. K.
Kategorijos
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1A-46-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00043-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592012 m. sausio 17 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, gynėjui advokatui D. T., nukentėjusiajam G. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 2009-12-01 nukentėjusiojo A. K. K. turto įgijimo apgaule pasinaudojant elektronine mokėjimo priemone) – 50 parų arešto bausme, pagal BK 215 str. 1 d. (dėl 2009-12-01 nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto panaudojimo) – 50 parų arešto bausme, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2010-10-18 nukentėjusiojo G. S. turto vagystės įsibrovus į jo butą) - 80 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos arešto bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str., į K. A. bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-10-22 iki 2010-10-24 (2 paros). K. A., kaltinamas pagal BK 214 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo), pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto panaudojimo, turto įgijimo apgaule), išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priteista solidariai iš A. K. ir K. A. 1250 Lt A. K. K. naudai turtinės žalos atlyginimo už nuimtas pinigines lėšas nuo banko sąskaitos 2009-12-01 ir 45 Lt G. S. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista A. K., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. gruodžio 1 d., 02.18.59 val., 02.19.55 val. ir 02.20.24 val., AB „SEB bankas“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ priklausančią mokėjimo kortelę „VSDC Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. K. vardu bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdama melagingas žinias, kad A. K. yra A. K. K., neteisėtai atliko tris finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule A. K. bei K. A. naudai įgijo svetimą, A. K. K. priklausantį turtą - 1250 litų, o 02.19.37 val. neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule A. K. ir K. A. naudai pasikėsino įgyti svetimą, A. K. K. priklausantį turtą - 300 litų, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių - nes sąskaitoje nepakako lėšų.

Taip pat, K. A. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. spalio 18 d., apie 21.00 val., atsirakindami duris A. K. rastais G. S. buto raktais, įsibrovė į patalpą - G. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą bendros 400 Lt vertės: pinigus - 140 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730“ 250 Lt vertės su „Bitė Labas“ SIM kortele 5 Lt vertės ir „TELE 2 Pildyk“ SIM kortelę 5 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., bei atmesti civilinius ieškinius. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Jis jam inkriminuotų veikų nepadarė, todėl savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Mano, kad byloje nesurinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., padarymo. Teismo nuosprendyje išdėstyta teismo išvada dėl jo kaltės grįsta išskirtinai nuteistosios A. K. parodymais. Jokių kitų esminių, objektyvių jo kaltės įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. A. K. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl turėtų būti vertintini kritiškai. Nukentėjusysis A. K. K. apklausiamas teisme nurodė, kad jį teisme pamatė tik antrą kartą. Pirmą kartą jį matė 2009-11-30, kada jis nuvežė juos į sodybą. Nukentėjusysis A. K. K. tvirtino, kad jis tą dieną nebuvo išlipęs iš automobilio ir negalėjo matyti PIN kodo. Liudytoja D. G. teisme parodė, kad prie bankomato ėjo tik du žmonės – A. K. K. ir A. K.. Nurodo, kad nukentėjusysis A. K. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš jo sąskaitos, praėjus vos minutei po to, kai jis pats ėmė grynuosius pinigus (du kartus po 100 Lt), buvo paimti 2000 Lt. Nukentėjusysis tvirtino, kad po to, kai pats paėmė 200 Lt, mokėjimo kortelę įsidėjo į savo piniginę. Kadangi tą dieną A. K. K. buvo apsvaigęs, tai negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kur prarado piniginę bei joje, pasak jo, buvusią banko mokėjimo kortelę. Nei jis, nei byloje apklaustas liudytojas P. R. nežino, iš kur pas A. K. atsirado banko mokėjimo kortelė, o pastaroji nurodė, jog jai paprašius paskolinti pinigų, A. K. K. pats jai padavė savo mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą. Šios aplinkybės nepaneigtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, todėl mano, kad kategoriškai teigti, jog banko mokėjimo kortelė buvo įgyta ir panaudota neteisėtai, nėra pakankamo pagrindo. Be to, jis jokių teisėtų ar neteisėtų finansinių operacijų nukentėjusiojo A. K. K. mokėjimo kortele neinicijavo ir neatliko. Jokių įrodymų apie jo dalyvavimą nuteistosios A. K. padarytose nusikalstamose veikose, numatytose BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., baudžiamojoje byloje nėra ir negali būti.

Nurodo, kad jo veika negali būti kvalifikuota kaip vagystė, kadangi nėra įrodyta jo kaltė. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis neturėjo ketinimo neteisėtai užvaldyti G. S. turto – 140 Lt bei mobiliojo ryšio telefono su kortelėmis ir net nieko nežinojo apie nuteistosios A. K. ketinimus. Jis nesuprato tikrųjų priežasčių, dėl ko reikėjo sugrįžti į nukentėjusiojo G. S. butą, jį atrakinti ir į jį įeiti. Jis suprato, kad A. K. sugrįžo pasiimti palikto telefono. Kada jis sužinojo apie tikrąsias šio įvykio aplinkybes, paėmė iš nuteistosios A. K. ir atidavė nukentėjusiajam G. S. telefoną bei pinigus. Iš pirmiau išdėstytų argumentų akivaizdu, kad jo veika negali būti kvalifikuota kaip vagystė, kadangi nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas K. A. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., BK 178 str. 2 d.

Apelianto skundo argumentai, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kad teismo išvada dėl jo kaltės pagrįsta išskirtinai nuteistosios A. K. nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais bei neteisingai įvertintais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, yra nepagrįsti ir atmetami. Nuteistasis skunde iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdami sau palankų vertinimą ir tokiu būdu neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančias abejonių išvadas, kad nuteistasis K. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliaciniame skunde išdėstyti jo samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginiai, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, yra paneigti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka.

Nuteistojo K. A. apeliacinio skundo argumentai, kad jis jokių teisėtų ar neteisėtų finansinių operacijų nukentėjusiojo A. K. K. mokėjimo kortele neinicijavo ir neatliko, t. y. neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., padaryme, yra nepagrįsti ir atmetami, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo K. A. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo K. A. kaltę dėl nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės 2009-12-01 neteisėto panaudojimo bei turto įgijimo apgaule pasinaudojant minėta nukentėjusiojo vardu išduota elektronine mokėjimo priemone patvirtina ne tik skundžiamu nuosprendžiu kartu su apeliantu už šias veikas, bet ir už nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo pagal BK 214 str. 1 d. nuteistos A. K. paaiškinimai, liudytojų A. P., P. R. parodymai bei kita bylos medžiaga. Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, kad 2009-11-30 apie 19 val. nuteistoji A. K. nuėjo pas A. K. K. į namus, kur jie kartu vartojo alkoholį, o vėliau, apie 23.30 val., nuteistoji paskambino nuteistajam K. A. bei pastarojo paprašė ją su nukentėjusiuoju A. K. K. nuvežti pas P. R. į S. kaimą. K. A. atvažiavus į Liepų al. paimti A. K. su nukentėjusiuoju, nuteistoji A. K. apelianto paprašė juos nuvežti prie prekybos centro „B.“ esančio „Snoro“ bankelio. Nuteistoji A. K. paprašė nukentėjusiojo paimti iš sąskaitos 100 Lt ir ėjo A. K. K. iš paskos, stebėjo jo atliekamus veiksmus ir stengėsi įsiminti PIN kodą. Pasitikrinimui nuteistoji paprašė paimti dar 100 Lt ir A. K. K. sutikus, dar kartą stebėjo atliekamą operaciją, kada šis paima 100 Lt, o po to iš nukentėjusiojo šią banko kortelę pagrobdama, taip neteisėtai ją įgijo. Tuomet nuteistasis K. A., A. K. su A. K. K., kai jie Smėlynės gatvėje esančioje naktinėje parduotuvėje nusipirko gėrimų, nuvežė pas P. R. į S. kaimą ir ten juos paliko, o 2009-12-01 po 00 val. sulaukęs nuteistosios A. K. skambučio, su taksi nuvažiavo jų paimti. Nuteistoji A. K. teisme paaiškino, kad po to, kai nukentėjusįjį A. K. K. palydėjo iki laiptinės, grįžo atgal prie to paties bankomato, prie kurio nuėjo kartu su K. A.. Ji pati iš nukentėjusiojo sąskaitos pinigų neėmė. Pinigus – daugiau kaip 1000 Lt paėmė K. A., kuriam pasakė PIN kodą, įsimintą A. K. K. pačiam paimant pinigus. K. A. žinojo iš kieno kortelės paima pinigus, nes ji pati neturi kortelės ir nemoka naudotis bankomatu. Negali tiksliai nurodyti, kokią iš nukentėjusiojo kortelės paimtų pinigų sumą sau pasiėmė K. A.. Netikėti tokiais nuteistosios A. K. paaiškinimais kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas P. R., kuris parodė, kad tuo pačiu taksi jis su abiem nuteistaisiais ir nukentėjusiuoju nuvažiavo į Liepų al., kur A. K. išlipo su nukentėjusiuoju bei pastarąjį nuvedė prie kažkokio penkiaaukščio namo. Sugrįžusi A. K. taksistui liepė važiuoti prie bankomato Marijonų gatvėje. Nuvažiavus į Marijonų gatvę prie prekybos centro „B.“ K. A. su A. K. nuėjo prie bankomato. Jis tuo metu rūkė prie taksi automobilio ir matė prie bankomato stovinčius A. K. kartu su K. A.. Jis nematė, kuris iš jų dėjo kortelę į bankomatą, spaudė kodą bei ėmė pinigus, tačiau kai grįžo, K. A. parodė pluoštą pinigų ir pasakė, kad bankomatas daugiau pinigų neduoda. Pinigai buvo kupiūromis po 200 Lt, kiek tiksliai buvo pinigų nežino, bet mano, kad galėjo būti apie 1000 Lt. K. A. dalį pinigų padavė A. K., dalį pasiliko sau ir kažkokią sumą padavė taksistui už paslaugas. Liudytojo P. R. teigimu, jis anksčiau gyveno kartu su A. K., tačiau nėra matęs, kad ji būtų turėjusi banko kortelę. Jis pats turi kortelę, bet ja nemoka naudotis, jam padėdavo kaimynai, pusbrolis. Su A. K. jam nėra tekę imti pinigų. Tokį faktą, kad nuteistoji A. K. ir liudytojas P. R. nemoka naudotis banko kortele, patvirtino ir liudytojas A. P.. Liudytojo A. P. teigimu, jis ne kartą vežė A. K. ir P. R. į banką pasiimti pinigų, taip pat padėdavo į telefoną įvesti papildymo kodą, nes jie to padaryti nesugeba. Liudytojas A. P. taip pat parodė, kad jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui P. R. jam sakė, kad kartu su K. A. ir A. K. važiavo prie bankomato, jis rūkė, o K. A. su A. K. iš įsigytos kortelės paėmė pinigus. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, abejoti bei netikėti nuteistosios A. K. teisme duotais paaiškinimais bei nuosekliais liudytojų P. R. ir A. P. parodymais neturi jokio pagrindo, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa ir išsamiai atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji A. K. ir liudytojai P. R. bei A. P. būtų turėję kokių piktumų prieš apeliantą ar priežasčių jį apkalbėti, tokių priežasčių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Be to, paminėtus nuteistosios paaiškinimus bei liudytojų parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis A. K. K. parodė, kad nuteistoji A. K. paprašė pinigų ir jis iš prie prekybos centro „B.“ esančio „SEB“ bankomato per du kartus paėmė 200 Lt bei juos paskolino nuteistajai A. K.. Kai jis ėmė pinigus, A. K. visą laiką stovėjo už jo ir galėjo matyti jam priklausančios mokėjimo kortelės PIN kodą. Nukentėjusysis A. K. K. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jis visą laiką buvo įtarus bei atsargus ir mokėjimo kortelę laikė piniginėje, o piniginę laikė palto kišenėje ir niekam mokėjimo kortelės nedavė, o tuo metu buvo su nuteistąja A. K. ir jos atvažiavusiu draugu. AB „SEB“ banko pateiktame A. K. K. mokėjimo kortelės VSDC Elektron Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nuodyta, kad AB „SEB“ bankomate ATMI 191, adresu Marijonų g. 27, Panevėžyje, su minėta kortele buvo atliktos šios operacijos: 2009-11-30, 23.55.10 val. – 100 Lt išėmimas, 2009-11-30, 23.57.30 val. – 100 Lt išėmimas, 2009-11-30, 23.58.36 val. – 2000 Lt išėmimas, 2009-12-01, 02.18,59 val. – 1000 Lt išėmimas, 2009-12-01, 02-19.37 val. – išėmimas 300 Lt – nepakanka lėšų, 2009-12-01, 02.19.55 val. – 200 Lt išėmimas ir 2009-12-01, 02.20.24 val. – 50 Lt išėmimas. Taigi kaip matyti iš minėto banko išrašo, 1250 Lt iš A. K. K. sąskaitos paimti 2009-12-01, tarp 02.18.59 val. ir 02.20.24 val., o 02.19.37 val. pasikėsinta paimti 300 Lt, tačiau atlikti šios operacijos nepavyko dėl sąskaitoje trūkstamų lėšų, kai nuteistieji K. A. ir A. K. antrą kartą sugrįžo prie bankomato ir šiuos išrašo duomenis patvirtina nuteistoji A. K., kuri paaiškino, kad prie bankomato buvo kartu su K. A., kuris atliko operacijas su nukentėjusiojo banko kortele, nes ji banko kortele naudotis nemoka ir liudytojas P. R., kuris nuosekliai tvirtino, kad matė prie bankomato nuėjusius K. A. kartu su A. K., kad K. A., atėjęs nuo bankomato, sklaidė didelę sumą, apie 1000 Lt, bei jam pasakė, kad bankomatas daugiau pinigų neduoda. Tas aplinkybes, kad nuteistoji A. K. nemoka naudotis banko kortele, nemoka įvesti PIN kodo ir išgryninti pinigų patvirtino liudytojas A. P. ir iš esmės liudytojas P. R., kuris tvirtino, kad gyveno kartu su nuteistąja tačiau nėra matęs, kad ji būtų turėjusi banko kortelę, kartu su ja iš bankomato pinigų nėra paėmęs. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu už nukentėjusiojo A. K. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės 2009-12-01 neteisėtą panaudojimą bei turto įgijimą apgaule pasinaudojant minėta nukentėjusiojo vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, t. y. pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d., todėl išteisinti jo dėl šių veikų nėra pagrindo.

Nuteistojo K. A. skundo teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas už 2010-10-18 nukentėjusiojo G. S. turto vagystę įsibrovus į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nes nieko nežinojo apie nuteistosios A. K. sumanymą padaryti vagystę iš G. S. buto, o suprato, kad A. K. sugrįžo pasiimti ten palikto telefono, nėra nauji - analogiškus paaiškinimus jis pateikė ir pirmosios instancijos teisme, teismas šias aplinkybes aiškinosi ir vadovaudamasis įrodymų visuma – nuteistosios A. K. paaiškinimais, nukentėjusiojo G. S., liudytojų P. R. ir D. M. parodymais bei kita bylos medžiaga, šiuos nuteistojo teiginius motyvuotai atmetė. Iš kartu su K. A. už tą pačią vagystę nuteistos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie su apeliantu vyko susitarę apvogti G. S. butą, kad A. K. žinojo apie G. S. bute po sofa laikomus pinigus, apie kuriuos jai buvo pasakiusi nukentėjusiojo draugė D. M., kad K. A. A. K. apelianto automobilyje rastais G. S. buto raktais atrakino nukentėjusiojo buto duris, nes A. K. nesugebėjo to padaryti, kad K. A. pakėlė bute buvusią sofą – lovą, o A. K. iš ten paėmė nukentėjusiajam G. S. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei piniginę, iš kurios paėmė ten buvusius 140 Lt, kuriuos kartu su K. A. pasidalino, o vėliau apeliantui atidavė ir pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis grąžino G. S.. Tokius parodymus nuteistoji A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, jų nepaneigė ir pirmosios instancijos teisme. Šias aplinkybes, kad po sofa laikė 140 Lt ir kad tai žinojo D. M., kad jam K. A. automobilyje iš kišenės traukiant piniginę galėjo iškristi buto raktai ir kad būtent K. A. jam grąžino telefoną bei pinigus, patvirtino ir pats nukentėjusysis G. S.. Iš liudytojų P. R. ir D. M. parodymų matyti, kad jiems kartu su nukentėjusiuoju G. S. nuėjus į Piniavoje esančią parduotuvę, P. R. paskambinęs apeliantas pasakė, kad važiuoja į Tulpių gatvę, nes užsitrenkė jo sugyventinės D. G. dukros buto durys, ir juos palikęs kartu su A. K. bei D. G. išvažiavo. Tačiau iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro 2010-11-15 Nr. 50-S-13977 pateiktos informacijos matyti, kad D. G. ir K. A. 2010-10-18 abonentų išklotinėse nėra užfiksuota nė vieno skambučio ar SMS žinutės iš kitų asmenų, įskaitant ir apelianto sugyventinės D. G. dukros G. G. abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šios pateiktos informacijos duomenys atitinka nuteistosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad pats apeliantas po to, kai ji jam parodė automobilyje rastus G. S. buto raktus, pasiūlė į parduotuvę nuėjusiems nukentėjusiajam ir liudytojams P. R. bei D. M. pasakyti, kad užsikirto D. G. dukros buto durys, kad tuo metu jie galėtų nuvažiuoti į G. S. butą bei iš ten pavogti pinigus, ir paskambinęs P. R. apie tai pasakė bei liepė jiems palaukti, kol jie grįš. Nors nuteistoji A. K. teisme ir paaiškino, kad ji K. A. pasakė apie D. G. dukros G. G. užsikirtusias buto duris, tačiau priešingai nei apeliantas, nenurodė, kad jie būtų važiavę į Tulpių gatvę pas D. G. dukrą. Todėl apelianto sugyventinės D. G. parodymai, kad jie buvo nuvažiavę pas jos dukrą į namus vertintini kritiškai, kaip siekis padėti sugyventiniui K. A. išvengti atsakomybės. Taigi nors apeliantas ir tvirtina, kad jis nesuvokė, jog daro nusikaltimą, t. y. vykdo vagystę iš G. S. buto, tačiau byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu nustatytas apelianto elgesys, jo veiksmai, t. y. jo skambutis liudytojui P. R., kartu su nukentėjusiuoju G. S. ir liudytoja D. M. nuėjusiam į Piniavoje esančią parduotuvę, nurodant, kad jis važiuoja į Tulpių gatvę, nes užsitrenkė jo sugyventinės D. G. dukros buto durys, nuvažiavimas į kitą nei jis tai telefonu nurodė liudytojui P. R. vietą, t. y. į nukentėjusiojo butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nukentėjusiojo buto durų atrakinimas nuteistosios A. K. automobilyje rastais nukentėjusiojo buto durų raktais, nukentėjusiojo bute esančios sofos – lovos pakėlimas, o A. K. tuo metu ten buvusio mobiliojo ryšio telefono bei 140 Lt paėmimas, pagrobtų daiktų su A. K. pasidalinimas rodo apeliantą turėjus išankstinį sumanymą bei susitarimą su nuteistąja A. K. įvykdyti vagystę iš G. S. buto, nuteistajai A. K. iš anksto žinant apie nukentėjusiojo namuose turimus pinigus bei jų laikymo vietą ir tokio sumanymo realizavimą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl 2010-10-18 nukentėjusiojo G. S. turto vagystės įsibrovus į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., todėl išteisinti jo dėl šios veikos nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo pagal apeliacinio skundo prašymą atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus