Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2018-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-791-482/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
A8.-791-482/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00789-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Pažeidėjas
V. G.
Advokatai
Edita Gaubienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A 1-791-482/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00789-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.9.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS
2018 m. birželio 18 d.,MarijampolėMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G.,jos įgaliotai atstovei advokatei Editai Gaubienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Kauno teritorinės muitinės atstovei D. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. (buvusi pavardė Šolytė) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1976-02-03, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Draugystės g. 17-111, Marijampolė, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gegužės 28 d. Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių poste „Centras“ LTKC0100 MDAS sistemoje importo procedūrai buvo deklaruotas UAB „REILITA“ (įm. k. 300095492) krovinys. Prekes muitinei pateikė UAB „DURGA“ (įm .kodas 149709346) muitinės tarpininko atstovė V. G. (buvusi pavardė Šolytė). Šioms prekėms deklaruoti UAB „DURGA“ muitinės tarpininko atstovė pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą, kurio LRN Nr. 8LT149709346M801475. Priėmus deklaraciją MDAS sistemoje, jai suteiktas MRN Nr. 18LTKC0100IM02EFF5 (2018-05-28). RATIS nukreipė deklaraciją į geltoną tikrinimo kanalą ir paskyrė patikrinti muitinę vertę. Deklaruota prekė - lengvasis automobilis PORSCHE CARRERA 4 CABRIO. Transporto priemonės importo kaina vadovaujantis Muitinės generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu NR.1B-361 yra 14514,23 Eur. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad neteisingai įrašyta prekių statistinė vertė deklaracijos 46 – 05- ame langelyje įrašyta 11995,61 Eur, o turėjo būti teisingai įrašyta 14514,23 Eur. Neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydį ir sudaro 290,28 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Dėl neteisingai įrašytos prekės statistinės vertės susidarė 833 Eur neteisingai apskaičiuotų muitų ir mokesčių suma. UAB „DURGA“ muitinės tarpininko atstovė V. G., pateikdama bendrąjį administracinį dokumentą ir jame nurodydama neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekę, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK) 212 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, paaiškino, kad buvo darbo pabaiga, dideli darbo krūviai, skubėjo ir padarė klaidą deklaracijoje, paėmė automobilio vertę iš VĮ Emprekis be PVM, o reikėjo paimti su PVM, pažiūrėjo ne į tą eilutę. Kai buvo pastebėta jos padaryta klaida, ji siuntė pranešimą. Anksčiau yra gavusi pastabą dėl blogai įrašyto konteinerio skaičiaus.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Kauno teritorinės muitinės atstovė D. G. paaiškino, kad V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad ji, būdama muitinės tarpininko atstove, pildydama deklaraciją, neteisingai įrašė deklaruojamos prekės-automobilio vertę, kuri viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Priimta deklaracija MDAS sistemoje buvo nukreipta į geltoną tikrinimo kanalą, kas reiškia, jog bus tikrinama. V. G. veiksmai atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalį. Prašo įvertinti jos veiksmus ir paskirti nuobaudą.

Nustatytas faktines aplinkybes ir V. G. kaltę, padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota nusižengimo esmė (b. l. 1–2), V. Š. ir J. G. santuokos liudijimas (b.l.4), V. G. paaiškinimas: prisipažįsta ir gailisi dėl nusižengimo (b.l.5), Kauno teritorinės muitinės Marijampolės krovinių posto pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės (b.l.6-7), deklaracijos (b.l.8,15), transporto priemonės importo kainos apskaičiavimas (b.l.10), V. Š. muitinės tarpininko atstovo pažymėjimas (b.l.16) paslaugų sutartis tarp muitinės tarpininko UAB „Durga“ ir UAB „ Reilita“ (b.l.17), V. Š. darbo sutartis su UAB „Durga“ direktoriumi (b.l.18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus: pripažinta mažai pavojinga veika, numatyta ANK 212 straipsnio 1 dalyje, padaryta 2017-08-31, ir pareikšta žodinė pastaba (b. l.19–20).

Motyvuojamoji dalis

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaraciją V. G. tapo atsakinga, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad V. G. deklaracijoje neteisingai nurodė prekės duomenimis – prekės vertę ir tuo pagrindu neteisingai paskaičiuotus mokėtinus mokesčius, nepašalina jos kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Todėl atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo, V. G. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalies, požymius.

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę ( charakterizuojama teigiamai), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą 2017-08-31 V. G. jau buvo pareikšta žodinė pastaba. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad V. G. skirtina ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė Edita Gaubienė prašė skirti švelnesnę nuobaudą ar jos visai neskirti.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog V. G. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, tai padarė dėl darbo krūvio, skubos ir nors ši aplinkybė nešalina jos administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Teisminio nagrinėjimo metu V. G. neginčijo, jog nusižengimas buvo padarytas, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta, jog V. G. pastebėjusi klaidą, ėmėsi veiksmų jai ištaisyti. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Byloje pateikti duomenys dėl J. G. neįgalumo- neteiktas darbingumas 45 procentai, taip pat duomenys dėl V. G. išmokėto darbo užmokesčio, darbdavio išduota charakteristika. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, administracinio nusižengimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir V. G. skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos, t.y. 1400 Eur baudos skyrimas V. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 5 dalimis, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai 500 (penkių šimtų ) euro dydžio baudą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18084358516. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė