Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2015 m. sausio 10 d., apie 21.23 val. Vilniuje, P. Lukšio g. 22, vairavo automobilį „BMW 320 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 promilės neblaivumo laipsnis bei būdamas 2014 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas už 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šiais veiksmais D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną šventė Kubiliaus g. 1, vartojo alkoholį, stiprius gėrimus. Jis išgėrė pakankamai, paskui su P. B. ir jo broliu tėvo automobiliu nuvažiavo į degalinę dar nusipirkti alkoholio. Vairavo P. B., o jis (D. S.) su P. B. broliu pradėjo ginčytis, muštis, todėl vairuotojas išėjo. Jie liko mašinoje, gal valandą joje sėdėjo ir P. B. negrįžo, todėl nusprendė važiuoti ir buvo sustabdytas pareigūnų. Automobilis yra tėvo, jis jį pirko ir juo važinėjo, nes jis teisių neturėjo jau apie metus. Automobilis pirktas, kai jis neturėjo teisių, tėvas sau pirko 2014 m. vasarą, birželio mėnesį. Kai jis paėmė automobilio raktus buvo dar blaivas, išvažiavo automobiliu gal 8-tą dieną, tuo metu jau turėjo teises, jos buvo grąžintos 2014 m. gruodžio 28 d. Dėl pažeidimo gailisi.

Suinteresuotas asmuo L. S. teismo posėdyje parodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilį BMW pirko iš žmogaus, kurio nepažįsta, rado skelbimą internete ir pats nupirko. Turi pirkimo pardavimo sutartį. Vairuodamas BMW automobilį administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl nėra baustas administracine tvarka. Šiuo metu jis yra pensininkas, neįgalus, gauna 1235 Lt pajamas. Už BMW automobilį mokėjo apie 20 000 Lt, o prieš tai turėjo kitą automobilį, kurį pardavė ir nusipirko šį automobilį. Tą senesnįjį automobilį pardavė už 30000 Lt 2014 metų gegužės mėnesį, ieškojo kitos mašinos internete, padėjo sūnus ieškoti. Įvykio dieną sūnui nedavė automobilio. Sūnus turbūt neturi automobilio, anksčiau turėjo. Šiaip jis pats kiekvieną dieną nevažinėja automobiliu, tik iki parduotuvės, poliklinikos, į sodą, apie 3-4 kartus išvažiuoja per savaitę. Įvykio dieną nežinojo, kad sūnus raktus paėmė, nes automobilį laiko požeminiame garaže, nežinojo, kad jo nėra, stovi ir tiek garaže. Apklausiamas kito teismo posėdžio metu L. S. parodė, kad nežino kodėl teigė, jog automobilį pirko už 20000 Lt, nors sutartyje nurodyta 12500 Lt kaina, gal susimaišė, taip pat susimaišė už kokias lėšas pirko automobilį, nes jas pirko už lėšas gautas pardavus butą (pateikė pajamų deklaraciją). Be to nurodė, kad išties jo vardu registruotas ir kitas automobilis Saab, tačiau jis priklauso jo kitam sūnui, kuris juo ir naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130² straipsnį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. apklausiamas teisme savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pripažino visiškai ir kad įvykio dieną šventė Kubiliaus g. 1, vartojo alkoholį, stiprius gėrimus. Jis išgėrė pakankamai, paskui su P. B. ir jo broliu tėvo automobiliu nuvažiavo į degalinę dar nusipirkti alkoholio. Vairavo P. B., o jis (D. S.) su P. B. broliu pradėjo ginčytis, muštis, todėl vairuotojas išėjo. Jie liko mašinoje, gal valandą joje sėdėjo ir P. B. negrįžo, todėl nusprendė važiuoti ir buvo sustabdytas pareigūnų. Tokius D. S. parodymus bei jo kaltę dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš D. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2). Iš policijos pareigūnų V. B. ir G. P. tarnybinių pranešimų matyti, jog 2015 m. sausio 10 d. apie 21.15 val. gautas pranešimas, kad į degalinę „Neste“, esančią Vilniuje, P. Lukšio g. 22, atvažiavo automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus ir važiuos toliau. Minėtas automobilis pastebėtas apie 22.23 val. Įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilį jie bandė sustabdyti, tačiau automobilio vairuotojas apvažiavo tarnybinį automobilį ir ėmė šalintis link K. Ladygos gatvės didindamas greitį. Apsisukus ir pasivijus automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais švyturėliais J. Kubiliaus gatvėje, važiuojant paskui, automobilis staiga nusuko į K. Ladygos gatvę ir sustojo. Iš automobilio išlipo du vyriškiai – iš vairuotojo pusės priekinių durelių išlipo D. S., o iš keleivio pusės – A. B.. Nuo stabdymo momento iki automobilio sustojimo, jis iš akiračio nebuvo dingęs. Bendravimo metu su vairuotoju D. S., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kadangi jis nepateikė dokumentų, buvo pristatytas į policijos komisariatą. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,92 promilės neblaivumas (b. l. 3, 4). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7) bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8). Byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma įrodo, jog įvykio metu D. S. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas (b. l. 5). Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1655918 patvirtina, jog jo patikros laikas galioja iki 2015 m. balandžio 16 d., ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog tikrinimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 6). Aplinkybę, jog D. S. pažeidimo padarymo metu buvo baustas 2014 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą pagrindžia pažyma apie galiojančias asmens administracines nuobaudas. Iš asmens baustumo pažymos, be kita ko, matyti, jog 2014 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu D. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (12 mėnesių) sutrumpintas iki 2014 m. gruodžio 25 d., vairuotojo pažymėjimas jam grąžintas 2014 m. gruodžio 29 d. (b. l . 11-12). Aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu D. S. turėjo teisę vairuoti patvirtina ir byloje esanti jo vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 9). Bylos duomenimis automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. S. (b. l. 2). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog transporto priemonę D. S. 2015 m. sausio 10 d. vairavo būdamas neblaivus bei būdamas mažiau nei prieš metus baustas už 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Teismas, skirdamas D. S. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas keliantis grėsmę kelių eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, vairavimas esant neblaiviam teismų praktikoje laikomas vienu pavojingiausiu administracinių pažeidimų, asmuo pažeidimą padarė iš esmės ką tik atgavęs teisę vairuoti, kuri buvo atimta už analogiško pobūdžio veiką), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tačiau tai pripažintina objektyviuoju jo padaryto pažeidimo požymiu ir nėra pagrindo tą pačią aplinkybę vertinti kaip sunkinančią pažeidėjo atsakomybę. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. S. skirtina ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, kurio terminas nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies nuobaudos dydžiui.

Kartu pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims padariusiems šį administracinį teisės pažeidimą ir turintiems teisę vairuoti transporto priemones taip pat numatyta ir privaloma papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-30-2013, 2AT-31-2013 ir kt.). Todėl tam tikrais atvejais, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo tokiai išvadai, kadangi, nepaisant to, jog formaliai aptariama transporto priemonė priklauso L. S., tačiau bylos medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad ji faktiškai priklausė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S.. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu pats D. S. nenuosekliai nurodė faktinę automobilio priklausomybę, nes bylos medžiagoje esančiame paaiškinime teigė, kad automobilis priklauso jam, nors teisme tvirtino, kad transporto priemonė priklauso tėvui L. S.. Apklausiamas teisme L. S. negalėjo aiškiai nurodyti automobilio įsigijimo aplinkybių, laiko ir kainos. Teisme jis tvirtino, kad automobilį pirko už 20000 Lt, tuo tarpu pagal pateiktą sutartį matyti, jog jis pirktas už 12500 Lt. Be to, L. S. teigė, kad automobilį BMW įsigijo už pinigus, gautus pardavus anksčiau turėtą transporto priemonę Volvo, tačiau iš byloje teismo išreikalautos VĮ „Regitra“ informacijos matyti, jog automobilis Volvo išregistruotas vėliau, t. y. 2014 m. lapkričio 19, nei nupirktas automobilis BMW, kuris įgytas 2014 m. rugsėjo 19 d. Maža to, L. S. kito teismo posėdžio metu teismui pateikė pajamų deklaraciją, jau teigdamas, kad šią transporto priemonę įgijo už pinigus gautus pardavus butą. Tokio parodymų nenuoseklumo L. S. teismo posėdžio metu įtikinamai paaiškinti negalėjo, teigdamas, jog neva susipainiojo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad L. S. teismo posėdžio metu tvirtino, jog turi tik vieną automobilį BMW, kuris jam ir sutuoktinei itin reikalingas, nes jie neįgalūs. Vis dėlto, teismui išreikalavus VĮ „Regitra“ duomenis matyti, kad L. S. vardu registruoti du automobiliai, kurių vienas įgytas 2014 m. rugsėjo 19 d. (BMW), kitas 2014 m. gruodžio 18 d. (SAAB), taigi L. S. vardu registruotos dvi transporto priemonės ir pirmojo teismo posėdžio metu L. S. šią aplinkybę nuslėpė, nepaisant to, kad ji įgyta gana nesenai. Tai tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad automobilis BMW jam priklauso tik formaliai, o faktinė jo priklausomybė priskirtina D. S.. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog net ir sprendžiant, kad transporto priemonė objektyviai priklauso L. S., vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nekonfiskuoti šios transporto priemonės, kadangi pirmiausia jis nesiėmė jokių priemonių, kurios apsaugotų automobilį nuo neteisėto kitų asmenų panaudojimo darant teisei priešingas veikas, t. y. iš esmės sudarė galimybes kitiems asmenims, t. y. nesaugojo dokumentų, automobilio raktelių, t. y. sūnui, automobiliu naudotis. Pasak D. S. jis automobiliu išvažiavo dar 2015 m. sausio 8 d., o pažeidimas užfiksuotas 2015 m. sausio 10 d., tačiau L. S. neva to nepastebėjo kelias dienas. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir šioje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 27, 30, 130², 224 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 130² straipsnyje ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams ir dviem mėnesiams su transporto priemonės „BMW 320 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.