Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotiesiems asmenims skolininkei T. Š., V. Š., antstoliui Robertui Vasiliauskui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Robertas Vasiliauskas į pareiškėjo prašymą prašė nustatyti, kad skolininkei T. Š. priklauso visas žemės sklypas, esantis Šalčininkų r. sav. (duomenys neskelbtini) , o sutuoktiniui V. Š. 59/100 dalis nuo 1/2 dalies buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atidalinant skolininkės turtą, būtų tikslinga skolininkei priteisti visą minėtą žemės sklypą, o skolininkės sutuoktiniui butų kompensuojama iš kito bendro turimo turto. Pažymėjo, kad toks skolininkės turto dalies nustatymas leistų tinkamai užtikrinti išieškotojo interesus, parduodant visą minėtą turtą - žemės sklypą iš varžytinių, nes nustačius, jog skolininkei priklauso ½ dalis areštuoto turto, minėtas turtas taptų mažiau likvidus, dėl ko pasunkėtų jo realizavimas bei tinkamas išieškotojų interesų užtikrinimas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/11/00470 (toliau – vykd. b.) nustatyta, jog antstolis Robertas Vasiliauskas vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-07 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5055-864/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. Š., 2020-03-30 priėmė patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininkės T. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Vykdymo proceso metu nustatyta, jog skolininkė sudarė santuoką su V. Š., vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis. 2011-06-01 turto arešto aktu Nr. 0179/11/00470-TAA buvo areštuotas skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas, esantis Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) bei 2019-11-29 turto arešto aktu Nr. S-19-179-33196 buvo areštuota 1/2 dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. balandžio 2 d. antstolis patvarkymu Nr. S-19-179-7501 skolininkei bei jos sutuoktiniui pasiūlė per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi sutikimas antstoliui nebuvo pateiktas, 2020 m. kovo 30 d. pateikė pareiškėjui patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-20-179-8728 per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės T. Š. turto, kuris yra bendras su sutuoktiniu V. Š., dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkės turtą, kurio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkei sutikimo nepateikus, išieškotojui buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotojas per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta minėtą prezumpciją paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, o pareiškėjo bei antstolio nurodytos aplinkybės dėl galimo apsunkinto žemės sklypo realizavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog išieškojimas iš šio turto išvis nėra įmanomas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkei T. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis areštuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis areštuoto ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininkės T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikant, kad skolininkei T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis areštuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis areštuoto ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.