Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06155-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 45.2.;54.1.;55.;121.21.

SPRENDIMAS

2012 m. birželio 13 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-772/2012 pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei R. J., byloje esant patrauktai išvadą teikiančiai institucijai – Valstybinei energetikos inspekcijai, dėl skolos už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylą nagrinėjant teisme atsakovei R. J. 2011-12-06 mokėjimo nurodymu sumokėjus 219,99 Lt (mokėjimo paskirtis: „nuo 2010 m. spalio 01 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. bendro naudojimo patalpų šilumą, mokėtojas R. J. moka už (duomenys neskelbtini)“, b. l. 105), 2012-01-06 ieškovas savo reikalavimą atsakovei sumažino iki 2292,99 Lt (b. l. 106), o R. J. 2012-01-25 mokėjimo nurodymu sumokėjus 87,26 Lt, ir 2011-09-29 mokėjimo nurodymu sumokėjus 21,05 Lt (b. l. 137,138), 2012 m. vasario 6 d. ieškovas savo reikalavimą atsakovei sumažino iki 2125,43 Lt (b. l. 143), nurodydamas, kad bylos eigoje atsakovė dalį reikalavimo įvykdė ir sumokėjo dalį skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Nors ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškinyje buvo nurodęs, kad tarp ieškovo ir atsakovės

nebuvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0400027, sudarytą 2007 m. spalio 18 d. tarp šilumos tiekėjo AB „Šiaulių energija“ ir pirkėjo- vartotojo R. S. (ištaisyta pavardė į „J.“), gimusios 1974 m., dėl šilumos tiekimo į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 139-140).

Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovė ir jos atstovai nurodė, kad už savavališką šilumos įrenginių atsijungimą ji buvo nubausta administracine tvarka, tačiau ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už paslaugas, kurių jis neteikė ir net neturėjo galimybės teikti; kaip vartotoja pagal įstatymą ji turėjo teisę atsisakyti vartojimo sutarties arba vartoti šilumos energijos, tiek, kiek jai reikia; be to, atsakovė butą šildė elektra, ką patvirtina į bylą pateikti elektros suvartojimo ir apmokėjimo kvitai. Ieškovas specialiai vilkimo šilumos vartojimo įrenginių atsijungimo procedūras, siekdamas naudos sau.

Išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos inspekcija nurodė, kad vartotojo atsijungimą nuo centralizuoto šildymo reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas bei „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, kurie numato, kad nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį vartotojas gali tik teisėtai pakeitęs patalpos šildymo būdą, priešingu atveju laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo tebegalioja (b. l. 101-102).

1. Nurodo, kad atsakovė R. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad jai buvo žinoma atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo tinklų tvarka, tačiau nevykdė įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir savavališkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, tuo pažeisdama CK 1.137 str. 3 dalį. Tokie atsakovės veiksmai sąlygoja žalos padarymą kitiems asmenis ir atsakovei už piktnaudžiavimą teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

2. Nurodo, kad pagal Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“, galiojusių atsijungimo metu, (toliau „Taisyklės“) 263 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas „Taisyklėse“ ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju kol neatliks „Taisyklių“ 262 punkte nurodytų veiksmų. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų savininkams nustatyta teisė atjungti savo buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atsijungimo tvarkos. Buto šilumos įrenginių atjungimo projektavimo sąlygas atsakovei Šiaulių rajono savivaldybė išdavė tik 2011 m. vasario 19 d., o pats projektas AB „Šiaulių energijai“ buvo pateiktas 2011 m. balandžio 4 d., todėl vertinti, ar projektinės sąlygos yra įvykdytos, buvo galima tik po minėto projekto pateikimo. Nesant teisėtą patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą patvirtinančio akto („Taisyklių“ 260 p.), atsakovė nepriklausomai nuo to, kad faktiškai patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti, buvo šilumos energijos vartotoja.

3. Kitos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės dėl tinkamo ar netinkamo atsijungimo ar trukdymo atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos nėra reikšmingos, nes negali būti vertinamos įstatymų reikalavimų nevykdymo pagrindu. Teismo sprendime aptartas nuostolių atlyginimo pagrindas nėra šios bylos dalykas ir niekaip nesusietas su skola už šilumos energiją.

1. Nurodo, kad pats ieškovas vilkino dokumentinį šios problemos sprendimą, todėl atsakovė už tai atsakyti neprivalo. Jai priklausančiam butui šilumos tiekimo paslauga nebebuvo teikiama nuo 2010-08-16. Atsakovė į ieškovą dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos pirmą kartą kreipėsi 2010-08-16, tačiau projektavimo sąlygos jai buvo pateiktos tik 2011-02-19. Todėl tokie ieškovo AB „Šiaulių energija“ veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas sprendimo vilkinimas, siekiant sau akivaizdžios naudos – gauti be pagrindo pajamas už nesuteiktas paslaugas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tikrai teikė atsakovei šildymo paslaugas. Centralizuotas šildymas atsakovės bute buvo atjungtas dar 2010-10-13. Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas, dalyvaujant AB „Šiaulių energija” atstovei I. R., patikrino atsakovei priklausantį butą ir surašė nurodymą Nr.15-50, kuriame užfiksavo, kad atjungti buto šildymo prietaisai nuo centralizuoto šildymo tinklo ir tuo pagrindu 2010-10-18 nutarimu atsakovei buvo skirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 99² str.

3. Nepateikti įrodymai, koks šilumos energijos kiekis buvo panaudotas atsakovės buto šildymui. Esant atjungtam centralizuotam šildymui, šilumos energija į atsakovės butą negalėjo būti tiekiama, todėl ji buvo panaudota kitų patalpų šildymui, o tą paslaugą gavę asmenys už tai ieškovui apmokėjo.

4. „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“ nurodyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas taisykles ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka taisyklėse nurodytų veiksmų. Tačiau tai nereiškia, kad net šia prasme laikant buto savininką buitiniu šilumos vartotoju, jam gali kilti pareiga apmokėti už nesuteiktą paslaugą. Šiuo atveju apeliantas gal būt galėtų reikalauti abonentinio mokesčio, jei toks būtų nustatytas ir dėl to būtų sudaryta atitinkama sutartis, tačiau negali reikalauti apmokėjimo už nesuteiktą paslaugą.

5. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendime konstatavo, kad ginčas yra kilęs ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl reikalavimo priteisti skolą, todėl apeliantui neįrodžius, kad jis turėjo technines galimybes tiekti šilumos energiją į atsakovės butą, ieškinys pagrįstai buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 27 d. priimtame sprendime netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos vartotojo daugiabučiame name teises ir pareigas, neteisingai pritaikė teisminę praktiką, dėl ko šis teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, nuo 2000-01-11 nuosavybės teise priklauso atsakovei R. J. (b. l. 4). Dėl šilumos tiekimo į minėtą gyvenamąją patalpą atsakovė R. J. (buvusi pavardė S.) ir ieškovas AB „Šiaulių energija“ 2007 m. spalio 18 d. sudarė „Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartį“ Nr. 0400027 (b. l. 139-140), kad šio buto šildymas yra „iš centralizuotų sistemų“ įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 4).

Į R. J. priklausančią patalpą ieškovas AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. vienašališkai atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie tai pranešė ieškovui, nurodydama, kad, nepajėgdama sumokėti už tiekiamą šilumą, ji nusprendė atsijungti nuo centralizuoto jos tiekimo; kad jos buto šildymo stovai, sienos, lubos ir grindys yra apšiltintos be projekto, nes neturi kitų namo bendraturčių sutikimo; kad jos butas yra apšildomas elektra pagal parengtą projektą, todėl prašė ieškovo patikrinti apšiltintų sienų, lubų, grindų bei šildymo stovų būklę ( b. l. 7).

Ieškovas AB „Šiaulių energija“ savo 2010-08-25 rašte Nr. SD-10-2358 atsakovei R. J. nurodė, jog ji pažeidė šilumos įrenginių atjungimo tvarką, todėl ir toliau išlieka tiekiamos šilumos vartotoja; įpareigojo atsakovę iki 2010-09-01 atstatyti buvusius šilumos įrenginių prietaisus (b. l. 8).

Atsakovė R. J. 2010-10-01 informavo ieškovą, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. jos butas yra šildomas elektra, todėl prašo nutraukti centralizuotą buto šildymą (b. l. 34).

Valstybinė energetikos inspekcija 2010-10-13 surašė „Nurodymą“ Nr. 15-50, kad atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvę šildymo įrenginiai atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos neturint tam leidimo (b. l. 9). Valstybinės energetikos inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. nutarimu atsakovei R. J. už savavališką buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 99² str. - įspėjimas (b. l. 66).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A-180(2.1) „Dėl šilumos pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo ir šilumos vartotojų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos derinimo“ nutarta: suderinti šilumos pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimą bei šilumos vartotojų atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos butą, esantį (duomenys neskelbtini); buto savininkė R. J. įpareigota įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti šildymo sistemos pertvarkymo projektinę dokumentaciją, išsiimti statybos leidimą ir atlikti visus būtinus statybos darbus (b. l. 63).

Atsakovė R. J. 2011 m. balandžio 4 d. ieškovui (šilumos tiekėjui) AB „Šiaulių energija“ pateikė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šilumos atjungimo projektą (b. l. 10). AB „Šiaulių energija“ 2011-04-11 raštu Nr. SD-10-1184 (4.5) informavo R. J., kad šilumos atjungimo projekto pateikimas nėra faktas, jog buto šilumos įrenginiai yra atjungti, nes atjungimas turi būti įgyvendintas pagal LR Energetikos ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintas taisykles, kurios nustato atitinkamas atjungimo procedūras, o šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos. Priminė, kad R. J. už tiektą šilumą yra skolinga 2374,63 Lt (b. l. 11).

Ieškovas AB „Šiaulių energija“ nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažino, kad centralizuotas šilumos tiekimas R. J. buvo atjungtas nuo 2011 m. balandžio 30 d. ir nuo tos dienos skola už buto šildymą atsakovei nebeskaičiuojama (b. l. 2).

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, prievolė mokėti už šilumos energiją, vartotojų teisių gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ginčo dėl galutinės, patikslintos ą` 2125,43 litų ieškovo reikalaujamos skolos apskaičiavimo byloje nėra. Ginčas kilęs dėl ieškovo teisės reikalauti šios skolos.

Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas LR CK 6.390 straipsnyje, LR Šilumos ūkio įstatyme, LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 įsakymu patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“, galiojusiose iki 2010 m. lapkričio 12 d., LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“, įsigaliojusiose nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name.

LR Civilinio kodekso (CK) 6.390 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tai reiškia, kad draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teise ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1. 137 straipsnio 3 dalis).

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį; buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.

Pagal LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 250 punktą buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas).

Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, įsigaliojusių nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos) 117 punkte nustatyta, kad vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus ir projektą savo lėšomis. Daugiabučio namo ar jo sekcijos (bloko) šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo ir susijusių su atjungimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projekte privalo būti: lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias gretimas patalpas, skaičiuotė; jeigu lyginamieji šilumos nuostoliai per vidines atitvaras didesni už lyginamuosius šilumos nuostolius per išorines atitvaras, tuomet turi būti pateikiami jų rekonstravimo, sumažinančio lyginamuosius šilumos nuostolius, nustatytus teisės akte (Taisyklių 1 priedo 33 punktas) iki neviršijančių per išorines atitvaras, brėžiniai; rekonstruotos šildymo ar karšto vandens sistemos hidraulinio ir šiluminio režimų skaičiuotės ir jų rekonstravimo brėžiniai; po rekonstravimo likusių šilumos ar karšto vandens įrenginių šilumos galia; pastato bendrųjų šilumos nuostolių ir kitų šildymo ar karšto vandens sistemų charakteristikos, reikalingos buitinių šilumos vartotojų pasirinktam šilumos paskirstymo pagal Komisijos rekomenduotus ar suderintus metodus, būdui realizuoti ir atsijungusio buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo mokėjimams už šilumą ar karštą vandenį, suvartotą pastato bendro naudojimo reikmėms, apskaičiuoti; šilumos punkto įrenginių darbo režimo ir suderinimo po buto ar kitų patalpų atjungimo skaičiuotė ir prireikus jų rekonstravimo brėžiniai (Taisyklių 118 p.). Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie jų pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius Taisyklių 120 punkte nurodyta tvarka, tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų. Su daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pastato ar jo sekcijos (bloko) šildymo būdo pakeitimu susiję daugiabučio namo šildymo sistemos rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Taisyklių 93–102 punktuose nustatyta tvarka, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų, kurie savo šilumos vartojimo įrenginius atjungia nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir keičia buto ar kitos patalpos šildymo būdą, lėšomis (Taisyklių 119 p.). Vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki Taisyklių 117 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą) (Taisyklių 120 p.). Baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, vartotojas privalo gauti Inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti pastato šilumos įrenginių jungčių su šilumos perdavimo tinklais išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių statybos užbaigimo aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui (Taisyklių 121 p.). Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 p.). Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 123 p.).

Taigi šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012, 2010-12-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-519/2010) savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

Atsakovė R. J. yra fizinis asmuo. Fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, nes toks reikalavimas nustatytas specialiajame įstatyme –LR Šilumos ūkio įstatyme (29 straipsnio 1 dalis).

A. R. J. 2010 m. rugpjūčio mėnesį šilumos atjungimo darbus atliko neturėdama „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“ nustatytų dokumentų, ką savo išvadoje nurodė išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, pažymėdama, jog šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (b. l. 101-102).

Ieškovo AB „Šiaulių energija“ ir atsakovės R. J. (S.) 2007 m. spalio 18 d. sudarytoje „Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartyje“ kita sutarties nutraukimo tvarka nebuvo nustatyta (b. l. 139-140).

AB „Šiaulių energija“ ir R. J. 2007 m. spalio 18 d. sudarytos „Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutarties“ 5.5 punkte buvo nustatyta, kad vartotojas tik suderinęs su energijos pardavėju, „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali keisti ir rekonstruoti šilumos įrengimus, jei tai nepažeidžia pastato savinimo arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų“, 34 punkte buvo nustatyta, kad „Vartotojas gali atjungti, keisti, prijungti šilumos įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka“, o 35 punkte buvo nustatyta, kad „Vartotojas , savavališkai atjungęs savo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, atsako Šilumos ūkio įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (b. l. 139-140).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė R. J. radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką. Taigi atsakovė piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų, o tuo pačiu pažeidė kitos sutarties šalies - šilumą tiekiančios AB „Šiaulių energija“ teisę, kurią gina LR Šilumos ūkio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

Kadangi atsakovė R. J. iki teisėto savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos (2012 m. balandžio 30 d.) pagal įstatymą ir pagal sutartį liko AB „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos vartotoja, tai vadovaujantis 2007 m. spalio 18 d. „Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutarties“ 4.5 punktu, privalėjo pardavėjui AB „Šiaulių energija“ mokėti už šilumos energiją pagal nustatytus įkainius.

Atsakovės R. J. nurodytos aplinkybės, kad jos buto šildymo įrenginiai buvo fiziškai atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos; kad atsijungusi nuo namo šildymo sistemos ji izoliavo savo patalpas ir stovus; kad savo patalpas šildė elektra; kad ieškovas AB „Šiaulių energija“ bei kiti Šiaulių rajono savivaldybės tarnautojai vilkino šildymo įrenginių atsijungimo klausimų sprendimą, nėra pagrindas atmesti ieškinį. Tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-22 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012,

2010-12-14 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-519/2010 ir pan.

AB „Šiaulių energija“ ieškinys grindžiamas rašytine bylos medžiaga (b. l. 141,142,143), iš ko matyti, kad atsakovės R. J. skola ieškovui yra 2125,43 Lt.

Vadovaujantis išdėstytu, AB „Šiaulių energija“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo AB „Šiaulių energija“ ieškinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Patenkinus AB „Šiaulių energija“ ieškinį ir apeliacinį skundą, iš atsakovės R. J. ieškovui AB „Šiaulių energija“ priteistinos 134,- Lt žyminio mokesčio išlaidos, sumokėtos pareiškiant ieškinį (70 Lt, b. l. 3) ir pateikiant apeliacinį skundą (64 Lt, b. l. 164), (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos iš atsakovės R. J. V. nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui AB „Šiaulių energija“ (įmonės kodas 245358580, A/s (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, banko kodas 71800), iš atsakovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)), 2125,43 Lt (du tūkstančius šimtą dvidešimt penkis litus 43 ct ) skolą ir 134,00 Lt (šimtą trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio išlaidas.