- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-485-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- UAB „Meno žvaigždė“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, L. K.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovų UAB DK „PZU Lietuva“, L. K. firmos „Paradizė“ ieškinį atsakovui UAB „Meno žvaigždė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB DK „PZU Lietuva“, L. K. firma „Paradizė“ 2008-08-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 18294,99 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka, 500 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ – 4696,40 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-05-31 šalia ieškovo L. K. firmos „Paradizė“, esančios (duomenys neskelbtini), dėl gedimo automobilio elektros instaliacijoje užsiliepsnojo atsakovui priklausantis, draudžiamoje vietoje pastatytas automobilis Nissan Almera, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu apdegė ieškovo L. K. firmos „Paradizė“ pastato fasadinė siena, reklaminė iškaba, nuo karščio sudužo durų ir stiklų langai. Pagal tarp ieškovų sudarytą 2004-12-17 įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo ITU Nr.100658), ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ 18294,99 Lt draudimo išmoką, vadovaudamasis nekilnojamojo turto apžiūros aktu, lokaline sąmata, PVM sąskaitomis – faktūromis. Kadangi įvykio metu buvo apgadinta ir ieškovo L. K. firma „Paradizė“ reklaminė iškaba, už kurią draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta, ieškovas L. K. firma „Paradizė“ pareikalavo atsakovo atlyginti materialinę žalą, atsakovas sutiko, tačiau įsipareigojimo neįvykdė, nebendradarbiavo. Dėl to ieškovas L. K. firma „Paradizė“ savo iniciatyva ir lėšomis atstatė reklamos iškabą, už kurią sumokėjo 4696,40 Lt.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu (rašymo apsirikimai ištaisyti 2009 m. sausio 14 d. nutartimi) UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies, L. K. firmos „Paradizė“ reikalavimus tenkino visiškai, t. y. iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 18294,99 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18294,99 Lt sumą nuo 2008-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1769,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ – 4696,40 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4696,40 Lt sumą nuo 2008-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1321 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-05-31 prie L. K. firmos „Paradizė“ užsidegė atsakovui priklausantis automobilis Nissan Almera, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir dėl to apdegė ieškovo L. K. firmos „Paradizė“ pastato fasadinė siena, reklaminė iškaba, nuo karščio sudužo durų ir stiklų langai. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pagal įmonių turto draudimo sutartį išmokėjo draudikui 18284,99 Lt draudimo išmoką už fasado sienos, durų ir langų remontą, sugadintos reklamos iškabos atstatymo darbų išlaidų draudikas neapmokėjo, kadangi reklamos iškaba nebuvo apdrausta. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi nustatė, jog ieškovo ir atsakovo santykis yra kilęs ne iš draudimo teisinių santykių, bet iš subrogacijos. Taip pat teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad atlyginti reklamos iškabos atstatymo išlaidas ieškovas L. K. firma „Paradizė“ turi reikalauti iš draudiko, kadangi ginčo tarp ieškovų dėl draudimo sutarties sąlygų, draudimo išmokos nėra, L. K. firma „Paradizė“ neginčijo, kad draudimo sutartimi nebuvo apdrausta reklamos iškaba. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl gedimo elektros instaliacijoje, o ne dėl trečiųjų asmenų veikos. Teismas nustatė, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jo kaltės, atsakovas neužtikrino automobilio tinkamos (saugios) techninės būklės, nepaneigė ieškovų pateiktos žalos dydžio, ginčo dėl to, kad žala ieškovams buvo padaryta dėl kilusio gaisro, nėra. Dėl to teismas tenkino ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo, atmetė ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą priteisti jam 500 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, nes šis reikalavimas buvo pareikštas kaip reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ne atlyginti nuostolius, už jį nėra sumokėtas žyminis mokestis, o CPK 88 str. tokios bylinėjimosi išlaidos nenumatytos.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Meno žvaigždė“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neištyrė visų svarbių bylai aplinkybių, neišreikalavo įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą, nesuprantamą, prieštaraujantį logikai sprendimą. Ieškinyje du ieškovai pareiškė du skirtingus reikalavimus, t. y. buvo pareikšti du ieškiniai, kurių pagrindas yra skirtingas, todėl šie reikalavimai negalėjo būti išnagrinėti jų nepatikslinus. Tuo labiau, kad byloje nėra L. K. firmai „Paradizė“ atstovaujančio asmens įgaliojimo. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ praleido vienerių metų senaties terminą, tačiau teismas prašymo taikyti senatį nesprendė. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės be parengiamojo teismo posėdžio, nors bylos nagrinėjimui nebuvo ruošiamasi parengiamųjų dokumentų būdu, atsisakė išreikalauti tarp ieškovų sudarytą draudimo sutartį, nors ji turi esminę reikšmę nustatant žalos dydį. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas L. K. firma „Paradizė“ turi teisę pasirinkti iš ko reikalauti žalos atlyginimo, nes jeigu reikalavimas dėl reklaminės iškabos nebūtų perkeltas atsakovui, tai būtų tik ieškovų tarpusavio reikalas. Teismo išvada, kad ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės (CK 6.248 str.), prieštarauja CPK normai, kad ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą. Nei ieškovai, nei teismas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes specialisto išvados byloje nėra, sudegęs automobilis buvo naujas ir techniškai tvarkingas. UAB DK „PZU Lietuva“ neįgijo subrogacijos teisės, nes subrogacija netaikoma draudimų nuo nelaimingų atsitikimų atveju, o šiuo atveju įvyko nelaimingas atsitikimas. Teismo priteistas žalos dydis yra neteisingas, nelogiškas, neprotingas, ieškovas pats atsisakė, kad jis (atsakovas) atstatytų reklamos iškabą, siekdamas nepagrįstai praturtėti, o remonto darbai pagal sąmatą neatitinka tikrovės, ieškovas L. K. firma „Paradizė“ neįrodė, kad už atliktus darbus ji su kažkuo atsiskaitė, todėl ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai išmokėjo kitam ieškovui draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB DK „PZU Lietuva“, L. K. firma „Paradizė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 1071 Lt, o ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ – 952 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas visapusiškai, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įrodymus bei priėmė motyvuotą, objektyvų, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas 2009-01-14 nutartyje ištaisė rašymo apsirikimus, todėl ieškovams iš atsakovo priteista suma yra pagrįsta ir teisinga, teismas sprendime nurodė, kokiu pagrindu yra tenkinami ieškovų reikalavimai, atsižvelgė į tai, kad ieškovų pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, pagrįsti ta pačia medžiaga, atitinka CPK 43 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog advokatas neturėjo teisės atstovauti ieškovo L. K. firmos „Paradizė“, nes teismui buvo pateikta 2008-08-19 atstovavimo sutartis. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovą ir ieškovą UAB DK „PZU Lietuva“ sieja ne sutartiniai, bet deliktiniai civiliniai santykiai, todėl pagrįstai netaikė vienerių metų senaties termino. Taip pat apeliantas neteisingai nurodo, kad byla buvo išnagrinėta be parengiamojo posėdžio, nes į 2008-10-22 13.30 val. įvykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Teismas teisingai nustatė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrįstai tenkino ieškinį, atsakovas negali reikšti argumentų dėl tinkamo ar netinkamo draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų, sąlygų vykdymo, kadangi jis nėra tos individualios draudimo sutarties šalis. Nors apeliantas ginčija priteistos žalos dydį, tačiau byloje surinkti įrodymai pagrindžia išmokėtos draudimo išmokos ir reklamos iškabos atstatymo išlaidas, o atsakovas nepaneigė ieškovų nustatytos ir teismo priteistos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias subrogaciją, civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 18294,99 Lt, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ – 4696,40 Lt.
Byloje nustatyta, kad 2007-05-31 prie ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ priklausančiame automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro metu apdegė pastato fasadinė siena, reklaminė iškaba, nuo karščio sudužo durų ir langų stiklai (b. l. 47). Pagal tarp ieškovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir L. K. firmos „Paradizė“ 2004-12-17 sudarytą įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų sutartį ITU Nr.100658 (b. l. 46), kuria buvo apdraustos ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ priklausančios prekybos (parduotuvės) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ 2007-07-02 ir 2007-09-10 išmokėjo 18294,99 Lt draudimo išmoką už fasado remonto darbus ir apdegusių langų ir durų keitimą (b. l. 42, 43, 44). Draudikas neatlygino draudėjui nuostolių, padarytų L. K. firmos „Paradizė“ reklaminei iškabai. Ieškovas L. K. firma „Paradizė“ už reklaminės iškabos, sugadintos minėto gaisro metu, atstatymą sumokėjo 4696,40 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ žalos atlyginimą regreso tvarka, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ žalą, kurią ieškovai patyrė dėl gaisro, kilusio atsakovui priklausančiame automobilyje. Nors ieškovai nurodė, kad teismui pateiktas „Ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka“, tačiau netikslus dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Tiek ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimas sumokėti 18294,99 Lt iš atsakingo už nuostolių atsiradimą atsakovo, tiek ieškovo L. K. firmos „Paradizė“ reikalavimas priteisti jam 4696,40 Lt žalą yra kildinami iš to paties įvykio (atsakovui priklausančio automobilio gaisro), tų pačių atsakovo veiksmų. Kiekvienas iš ieškovų reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau CPK 43 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta ieškovų teisė tokius reikalavimus pareikšti vienu ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovų reikalavimus išnagrinėjo kartu.
Apeliantas UAB „Meno žvaigždė“ pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodė atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, vadovavosi prielaidomis dėl įvykusio gaisro priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ argumentais. CK 6.246-6.249 str. numatytos privalomos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Nesant bent vienos iš minėtuose straipsniuose nurodytos sąlygos, civilinė atsakomybė neatsiranda. Apeliantas ginčija dvi iš šių sąlygų, nustatytų pirmosios instancijos teismo, t. y. kaltę ir neteisėtus veiksmus, taip pat nesutinka su žalos dydžiu, nors žalos padarymo fakto neginčija.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato viešosios policijos Senamiesčio policijos nuovados 2007-06-11 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad automobilio savininkas pretenzijų niekam neturi, patikslinta, kad gaisras automobilyje įvyko ne dėl tam tikrų asmenų tyčinių veiksmų, o būtent dėl automobilio techninių gedimų, klubas buvo apgadintas dėl degančio automobilio (b. l. 49). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus m. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2007-06-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatė, kad 2007-05-31 (duomenys neskelbtini), kilo gaisras UAB „Meno žvaigždė“ priklausančiame automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu išdegė automobilio salonas, bagažo skyrius, apdegė L. K. firmos „Paradizė“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadas, reklaminė iškaba, nuo karščio išdužo langų, durų stiklai. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad gaisro židinio zona yra automobilio galinėje dalyje, tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad tyčia gaisro niekas nesukėlė, o gaisras kilo dėl gedimo automobilio elektros instaliacijoje (b. l. 102). Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ikiteisminio tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. R. 2007-05-31 tarnybiniame pranešime dėl kilusio gaisro nurodyta, kad automobiliu važinėjantis UAB „Meno žvaigždė“ vadybininkas M. J. paaiškino, kad gaisras galėjo kilti nuo elektrinės sėdinių pašildymo sistemos, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas automobilio elektros instaliacijoje (b. l. 104). Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-05-32 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro, kilusio 2007-05-31 automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priežastis – techninė, labiausiai tikėtinas gedimas automobilio elektros instaliacijoje (b. l. 103). Šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2007-05-31 atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ priklausančiame automobilyje Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu apdegė L. K. firmai „Paradizė“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), fasadas, reklaminė iškaba, nuo karščio išdužo durų ir langų stiklai. Taip pat šie įrodymai patvirtina tai, kad gaisras kilo ne dėl trečiųjų asmenų veikos, o dėl gedimo automobilio elektros instaliacijoje. Atsakovas nurodo, kad priešgaisrinės tarnybos pažymoje parašyta, jog gaisras galėjo kilti dėl trumpo elektros laidų sujungimo, t. y. tikroji gaisro priežastis nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, neturintis specialių žinių, negalėjo padaryti išvados, kad gaisras kilo dėl trumpo elektros laidų sujungimo. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Atsakovas neteikė įrodymų dėl gaisro kilimo automobilyje priežasties. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad gaisras atsakovui priklausančiame automobilyje kilo dėl gedimo automobilio elektros instaliacijoje.
Atsakovas, kaip automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, turi įgyvendinti savo nuosavybės teisę nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atsakovas UAB „Meno žvaigždė“ turėjo pareigą taip rūpintis jam priklausančiu automobiliu, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų, taip pat ir ieškovo L. K. firmos „Paradizė“, teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino jam priklausančio automobilio tinkamos, saugios techninės būklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., 20 str. 1 d., 25 str. 3 d.), todėl automobilyje kilo gaisras. Tai, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo pirktas prieš metus iš automobilių salono, kad automobilio techninė apžiūra galiojo, kad draudimo bendrovė išmokėjo atsakovui pagal šį įvykį draudimo išmoką, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas UAB „Meno žvaigždė“ užtikrino jam priklausančio automobilio saugią techninę būklę, automobilio gaisras kilo ne dėl atsakovo neteisėto neveikimo, t. y. atsakovo pareigos rūpintis ir prižiūrėti jam priklausantį turtą pažeidimo, todėl dėl automobilio gaisro padarytos žalos jis nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėto neveikimo dėl jam priklausančio automobilio gaisro buvo apgadintas ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ priklausantis turtas, todėl atsakingas už žalą asmuo, t. y. atsakovas UAB „Meno žvaigždė“, privalo atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.248 str. 1 d. bei padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės, esant deliktinei atsakomybei, prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jo kaltės.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjusi L. K. firmai „Paradizė“ draudimo išmoką, įgijo sugboracijos teisę. Subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 str. 1 d.), išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus, jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Be to, vienas iš subrogacijos tikslų yra išvengti nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-503/2005).
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjęs 18294,99 Lt draudėjui, įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Apeliantas nurodo, kad draudimo bendrovė, išmokėjusi ieškovui draudimo išmoką, neįgijo subrogacijos teisės, nes subrogacija nėra taikoma nelaimingo atsitikimo atveju, o nagrinėjamu atveju būtent toks nelaimingas atsitikimas ir įvyko. CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtintas subrogacijos negalimumas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje normoje yra nurodytas subrogacijos negalimumas, esant vienai iš draudimo grupių (sveikatos draudimui) (Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.), bet ne tokiam atsitikimui, dėl kurio L. K. firmai „Paradizė“ buvo padaryta žala.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos, atsiradusios dėl 2007-05-31 gaisro atsakovui priklausančiame automobilyje, dydžiu. UAB DK „PZU Lietuva“ 2007-08-16 atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ pareiškė pretenziją dėl 15410 Lt žalos atlyginimo (b. l. 18), 2007-09-21 – dėl papildomos 2884,99 Lt žalos atlyginimo (b. l. 19). Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ draudimo išmoką už fasado remonto darbus, apdegusių langų ir durų keitimą, vadovaudamasis UAB „Melingos statyba“ 2007 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, UAB „Vorto renovacija“ 2007-07-30 darbų priėmimo – perdavimo aktu, 2007-08-31 PVM sąskaita - faktūra Nr.MTS00232, 2007-07-30 PVM sąskaita - faktūra VR Nr.07/078V (b. l. 32 -33, 34, 36, 37). Iš L. K. firmos „Paradizė“ sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas 2007-07-03, 2007-08-14 pervedė UAB „Vorto renovacija“ 7700 Lt ir 2017,13 Lt, 2007-09-11 pervedė UAB „Melyngos statyba“ 12106,95 Lt. Dėl to atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas L. K. firma „Paradizė“ neįrodė, jog jis atsiskaitė už atliktus darbus, kad žala yra mažesnė. Apeliantas nurodo, kad draudimo bendrovė išmokėjo ieškovui nepagrįsto dydžio draudimo išmoką už pastato remonto darbus, sąmatoje nurodytos sumos yra padidintos, tačiau atsakovas jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ buvo padaryta kitokio dydžio žala, nepateikė. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Taip pat apeliantas prašė UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimui taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 str. 7 d. pagrindu, t. y. ieškinio senaties terminą, kuris yra taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi ginčo šalis sieja ne sutartiniai, bet deliktiniai teisiniai santykiai, nagrinėjamam ginčui yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Kadangi įvykis įvyko 2007-05-31, UAB „PZU Lietuva“ draudimo išmoką išmokėjo 2007-07-02 ir 2007-09-10, ieškovai į teismą kreipėsi 2008-08-20, konstatuotina, kad ieškovas UAB „PZU Lietuva“ nepraleido ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ prašymo taikyti ieškinio senatį. Subrogacijai tarp draudimo bendrovių taikoma vienerių metų ieškinio senatis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-76/2008).
Ieškovas L. K. firma „Paradizė“ pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ atlyginti 4696,40 Lt žalą, kurią ieškovas patyrė po gaisro atstatydamas reklamos iškabą. Apeliantas nurodo, kad ši suma yra nepagrįsta, nes apsilydė tik reklamos raidės, visa, kas sudaro reklamos vertę liko nepažeista. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis iš karto po įvykio pasisiūlė atstatyti ieškovo reklamą, tačiau ieškovas nesutiko, nes turėjo tikslą nepagrįstai praturtėti. Šie apelianto nurodyti argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. K. firma „Paradizė“ 2007-07-23 pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ iki 2007-08-10 atlyginti žalą dėl reklaminės iškabos atstatymo pagal 2007-06-08 lokalinę sąmatą (b. l. 21). Atsakovas 2007-08-10 raštu sutiko savo jėgomis atstatyti sugadintą reklaminę iškabą, nurodė, kad artimiausiu metu susisieks su ieškovu (b. l. 25). 2007-08-17 ieškovas L. K. firma „Paradizė“ atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą, t. y. per 5 papildomas darbo dienas atstatyti iškabą arba apmokėti reklamos atstatymo išlaidas pagal pateiktą lokalinę sąmatą (b. l. 26). 2007-09-20 pakartotiniu raginimu ieškovas nurodė, kad ieškovas pats atstatė reklamos iškabą, todėl atsakovas turi per 10 darbo dienų sumokėti už iškabos atstatymą (b. l. 27). Ieškovo atsakovui siųstuose raginimuose atlyginti žalą nėra nurodyta, kad ieškovas nesutinka su atsakovo pasiūlymu atstatyti reklamos iškabą. Priešingai, 2007-08-17 raginime siūloma arba atstatyti reklamos iškabą, arba sumokėti jos atstatymo išlaidas. Ieškovo siųsti raginimai atsakovui buvo įteikti (b. l. 28-29), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų atstatyti sugadintą ieškovo reklamos iškabą. Iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros VRA Nr.0002133 matyti, kad ieškovas už reklaminės iškabos gamybą ir montavimą sumokėjo 4696,40 Lt (b. l. 52, 130, 131).
Iš atstovavimo sutarties, sudarytos tarp L. K. firmos „Paradizė“ ir advokato R. Baliūčio, matyti, kad advokatui R. Baliūčiui buvo pavesta atstovauti L. K. firmą „Paradizė“ pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“, atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, taip pat numatytus CPK 59 str. 2 d. (b. l. 15). Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad byloje nėra pateiktas L. K. firmai „Paradizė“ atstovaujančio asmens įgaliojimas. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės be parengiamojo teismo posėdžio, kadangi parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2008-10-22, šaukimas atsakovui UAB „Meno žvaigždė“ įteiktas (b. l. 114), gautas atsakovo atstovo advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato užimtumo kitoje byloje (b. l. 99), atsakovas į 2008-10-22 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2008-11-13 (b. l. 110). 2008-11-13 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas A. Burinskas, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovo atstovai sutiko, kad iš parengiamojo teismo posėdžio būtų pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nurodė, kad daugiau prašymų papildymų nėra, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 231 str. 5 d., perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo išreikalauti iš ieškovų draudimo sutartį.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovams iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo priteisti 1071 Lt, ieškovas L. K. firma „Paradizė“ – 952 Lt advokato atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į ginčo sumą, į suteiktų advokato teisinių paslaugų apimtį ir kompleksiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 600 Lt, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (bylinėjimosi išlaidų).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Meno žvaigždė“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 600 Lt, ieškovui L. K. firmai „Paradizė“ 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.