Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas devynis kartus, iš kurių paskutinius kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia D. G. taburete sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas D. G. muštines žaizdas viršugalvio-pakaušio srityse, kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžį su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, I-ojo dešinio danties vainiko dalinį nuskilimą, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. D. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta, t. y. jog nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau neigė, jog nukentėjusįjį spardė dar ir kojomis. Kaltinamasis paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. grįžo į namus iš darbo, namuose buvo jo sugyventinė L. K. su drauge I. V. (nukentėjusiojo sugyventinė). Grįžęs į namus, jis nuėjo į dušą, kuomet iš dušo išėjo, I. V. jau buvo išėjusi. Po kurio laiko I. V. sugrįžo kartu su nukentėjusiuoju D. G., buvo ieškoma I. V. telefono, D. G. tuo metu buvo neblaivus. I. ir D. G. pradėjo kaltinti jo (kaltinamojo) merginą (L. K.) dėl telefono dingimo. Nukentėjusysis užpuolė jo merginą, pačiupo už gerklės, o tuomet jis (kaltinamasis) priėjo prie D. G., trenkė pastarajam į šoną ir nustūmė jį nuo L. K., nukentėjusysis nugriuvo. Kai nukentėjusysis buvo ant žemės, jis jam sudavė kelis smūgius rankomis, o kai nukentėjusysis kėlėsi nuo žemės, jis trenkė jam taburete per galvą, taburete nukentėjusiajam trenkė du kartus, nes trenkiant antrąjį kartą, taburetė sulūžo. Kiek tiksliai smūgių sudavė nukentėjusiajam, nepamena, bet galėjo būti daugiausiai 7 smūgiai. Kaltinamasis nurodė, kad kojomis nukentėjusiojo tikrai nespardė. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiojo atsiprašė ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, apie nukentėjusiajam suduotus smūgius papasakojo apklausiamas teisme tiek, kiek atsiminė, paklaustas, ar visgi spardė nukentėjusįjį ir kojomis, kaltinamasis nurodė, kad spardymas buvo, bet tik vieną ar du kartus. Nurodė, kad tiesiog gynė savo draugę nuo neblaivaus nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. D. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo draugė L. K. jam pasakė, kad pas juos namuose yra jos draugė I. V., jos abi išgėrė alaus. Jos sėdėjo balkone ir kalbėjosi, po to I. V. išėjo ir maždaug po 2-3 val. sugrįžo su savo vyru. I. V. pradėjo jų bute ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono ir piniginės, kaltino L. K., kad pavogė jos daiktus. Vyras, kuris atėjo kartu, buvo girtas, tai akivaizdžiai matėsi. Tas vyras vaikščiojo po kambarius paskui I. V.. Jis pamatė, kaip vyras paėmė L. K. už gerklės ir įstūmė ją į tamsų kambarį, tuomet jis vieną kartą kumščiu sudavė tam vyrui į kepenis, po to du smūgius į veidą. L. K. laikė I. V.. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Po to I. V. vyrui padėjo atsikelti ir jie abu išėjo. Kitos dienos vakarą jis išgirdo kaip kažkas beldžia į langą, pamatęs I. V., jis L. K. liepė jos neįleisti. I. V. maišelį su pinigine rado balkone, o jos telefoną - kambaryje. L. K. per balkoną išmetė daiktus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, žalą žada atlyginti (b. l. 117).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. G. nurodė, kad jam paskambino jo sugyventinė ir pranešė, kad pavogė jos mobilųjį telefoną, todėl pakvietė jį ateiti į kaltinamojo namus. Jis atėjo į namus, kur buvo jo sugyventinė, ten buvo ir E. D., jis liepė E. D. atiduoti telefoną ir tuomet pajuto smūgį į galvą, nuo kurio jis nukrito. Kai atsigavo, pamatė, kad sulūžusi taburetė guli, jam iš galvos tuo metu bėgo kraujas. Jam sugyventinė liepė eiti iš buto ir juodu išėjo. Vėliau iškvietė greitąją ir buvo nuvežtas į ligoninę. Nukentėjusysis nurodė, kad jis gerai nepamena įvykių, nes buvo neblaivus, kai kaltinamasis jam trenkė per galvą su taburete, nuo tada jis atgavo atmintį ir pamena, kas vyko, o kas vyko iki smūgio taburete – nieko nepamena. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad galimai jis buvo praradęs sąmonę, dėl to smūgių kai kurių nepamena, kiek pamena, jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir tyrėjui negalėjo nurodyti, kiek smūgių buvo ir kur jie buvo suduoti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad konflikto metu E. D. buvo blaivus, šiuo metu jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, priėmė jo atsiprašymą ir sutinka su teismo posėdžio metu išsakyta kaltinamojo pozicija dėl smūgių kiekio, nes jis pats tikrai smūgių nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. G. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare jam paskambino sugyventinė I. V. pasiskundė, kad jai svečiuojantis pas draugę dingo jos dokumentai ir mobiliojo ryšio telefonas. Jis pažadėjo ateiti, žinojo kur gyvena sugyventinės draugė. Jis buvo išgėręs apie 300 g degtinės. Apie 20 val., atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kambaryje ant kėdės sėdi jo sugyventinė, o ant lovos - stambaus kūno sudėjimo nepažįstama moteris. I. V. jam parodžiusi į kambarį kairėje, pasakė, kad „jie paėmė telefoną ir dokumentus“. Jis užėjo į kambarį ir pamatė ant lovos gulinčius L. K. ir E. D.. Jis liepė grąžinti sugyventinės daiktus, išeidamas iš kambario matė kaip E. D. kėlėsi iš lovos. Staiga pajuto stiprų smūgį į galvą, galimai buvo praradęs sąmonę, kai atsipeikėjo, gulėjo ant grindų, jautė, kad jį spardo, jis matė sulaužytos taburetės dalis, kurių prieš jam ateinant kambaryje nebuvo. Juto smūgius per galvą, veidą, krūtinę ir šonus. Jam buvo suduoti septyni smūgiai į galvą, penki į krūtinę, į šonus ir rankas. Jautė stiprų fizinį skausmą. Po šio įvykio sugyventinė jam sakė, kad tai E. D. jam sudavė taburete į galvą, kai jis nugriuvo spardė į galvą, krūtinę, šonus. Buvo praradęs sąmonę, nes kai atsipeikėjo gulėjo lauke. Atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę. Medikai jam diagnozavo nosies kaulo lūžimą, veido ir galvos sumušimus, susiuvo galvą ir kairę ausį. Civilinio ieškinio jis nereiškia. (b. l. 24-25, 30).

Apklausta teisme liudytoja L. K. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Įvykio dieną ji su I. V. gėrė alų, abi buvo apsvaigusios nuo alkoholio, tuomet iš darbo sugrįžo E. D., kuris nuėjo praustis, o po to tvarkyti kambario. E. D. buvo blaivus. Po kurio laiko atėjo I. V. sugyventinis ir pradėjo ją smaugti, ji vos galėjo prašnekėti, tuomet atėjo E. D. ir sudavė D. G.. Ji tuo metu išbėgo iš kambario, nematė, kas vyko toliau, bet galėjo taip būti, kad E. D. D. G. sudavė taburete. I. V. bandė įsikišti tarp E. D. ir D. G., tačiau ji (L. K.) ją sulaikė. Kai jie apsiramino, I. V. su savo sugyventiniu išėjo. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad konfliktas, dėl kurio D. G. ją smaugė, prasidėjo dėl I. V. telefono, nes I. V. teigė neva dingo jos daiktai. Realiai tie daiktai niekur nebuvo dingę, vakare tuos daiktus I. V. atidavė, t. y. tuos daiktus, kuriuos ji buvo palikusi pas juos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val. atėjo I. V., jos išgėrė alaus. Namuose buvo jos sugyventinis E. D., tačiau jis su jomis negėrė. Kitame kambaryje buvo jos močiutė LM. K., su kuria buvo A. P. ir pastarosios sūnus. Ji trumpam buvo išėjusi iš namų, o kai sugrįžo, jos namuose buvo I. kartu su savo sugyventiniu. I. sugyventinis jai griebė už gerklės ir nutempė į tamsų kambariuką, sudavė tris smūgius į veidą ir reikalavo atiduoti I. V. telefoną. Ją apgynė jos sugyventinis E. D.. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir laikė I. V., kad ji nieko nedarytų. Kiek smūgių E. D. sudavė kitam vyrui ji nematė. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 10 val., balkone surado I. V. krepšį su daiktais, kuriuos ji vakare grąžino. (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. V. nurodė, kad tikslios nagrinėjamojo įvykio datos nepamena, tačiau tą dieną ji su A. P. atėjo į namus pas L. K., atsinešė keturis butelius alaus. Namuose jau buvo L. K., kaltinamasis E. D., dar kažkokie vaikinai, jie visi, joms atėjus, jau buvo neblaivūs. E. D. buvo smarkai išgėręs, nes jis vartojo degtinę, nors iš išvaizdos nelabai matėsi, kad jis išgėręs. Ji tuo metu dar buvo blaivi, o alkoholį pradėjo vartoti vėliau. L. K. paprašė duoti mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo paklausyti muzikos, ir paėmusi jos telefoną kartu su E. D. išėjo. Ji susiruošė eiti namo ir pastebėjo, kad dingo jos piniginė, be to, dar paprašė, kad grąžintų jai telefoną, tačiau telefono negrąžino. Tuomet atėjo jos sugyventinis D. G., kuris liepė atiduoti telefoną, tuomet pašoko E. D. ir sudavė D. G. taburete per galvą, o po to dar ir kojomis spardė galvą. Ji norėjo apginti savo sugyventinį, tačiau ją laikė L. K.. Kai E. D. baigė mušti D. G., pastarasis buvo be sąmonės, o ji išbėgo į lauką kviesti greitosios pagalbos. Tuo metu, kai kvietė pagalbą, ji buvo viena. Liudytoja, atsakydama į teismo klausimus nurodė, jog E. D. spardė D. G. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į akį, ir per šonus ir per kojas, nuo E. D. spardymo D. G. buvo visas mėlynas, kojos visos mėlynos buvo. Liudytoja teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad ji visgi nepabėgo iš L. K. buto viena, ji, E. D. ir L. K. pasišalinus iš buto, pakėlė savo sugyventinį ir išvedė jį į gatvę ir tik tada iškvietė pagalbą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 17 val., atėjo pas pažįstamą L. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji atsinešė alaus ir jie gėrė. Su savimi turėjo šviesios spalvos krepšį, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas, piniginė ir kiti daiktai. Kai išgėrė alų, ruošėsi eiti į namus, bet pasigedo savo krepšio. Neradusi krepšio ji iš kažkieno mobiliojo telefono paskambino savo sugyventiniui D. G. ir pasakė, kad dingo jos daiktai. Sugyventinis jai pažadėjo po kelių minučių ateiti. Atėjęs D. G. nuėjo į kambarį pas L. ir paprašė atiduoti daiktus. L. sakė, kad ji jokių daiktų neturi. Po to E. D. paėmęs taburetę sudavė D. G. per galvą, kai šis nugriuvo, pradėjo jį spardyti. Tada L. ją pargriovė ant lovos ir laikė. Kiti bute buvę žmonės negynė jos sugyventinio, o ji negalėjo ištrūkti, nes ją prispaudusi laikė L., šaukė pagalbą, tačiau niekas iš kaimynų neatėjo. E. D. sumušęs jos sugyventinį kažkur dingo, tuomet ji su D. G. išbėgo į gatvę, paskambino pagalbos telefonu. Kol atvyko greitoji, ji su sugyventiniu buvo lauke. D. G. buvo stipriai sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, galvos, nosies ir ausies žaizdos. Tą dieną E. D. buvo girtas. 2018 m. rugsėjo 9 d. vakare, ji su sūnumi atvažiavo prie L. buto, pabeldė į langą ir palaukė kol L. išneš jai daiktus. L. grąžino jos krepšį su visais daiktais (b. l. 36-37).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S. nurodė, jog pamena, kad į apklausą nukentėjusysis D. G. buvo atvykęs kartu su I. V., pats nukentėjusysis sunkiai bendravo, daugiau kalbėjo I. V.. Nukentėjusysis pats nelabai detaliai paminė jam suduotus smūgius. Smūgiai buvo taburete per galvą, čia pats nukentėjusysis sakė, ir keli smūgiai į pilvą, kojas ar nugarą. Liudytojas nurodė, jog I. V. negalėjo sufleruoti nukentėjusiajam, ką sakyti per apklausą, o jis rašė tik tai, ką nurodė pats nukentėjusysis. Taip pat liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis apklausiamas buvo ne tą pačią dieną, kada buvo sumuštas, pats nukentėjusysis nematė, kas jam sudavė smūgius, bet tuos smūgius apklausos metu įvardijo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė R. T. paaiškino, kad ji atliko kai kuriuos procesinius veiksmus šiame ikiteisminiame tyrime, atliko nukentėjusiojo apklausą, bet tik tiek, kiek ji buvo susijusi su civiliniu ieškiniu.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. G. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvio-pakaušio srityje, kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžis su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, I-o viršutinio dešinio danties vainiko dalinis nuskilimas, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Muštinės žaizdos viršugalvio-pakaušio srityje, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, I-o viršutinio dešinio danties vainiko dalinis nuskilimas, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužfiksuota (b. l. 54-55).

Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad D. G. pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė asmuo vardu E., kuris sudavė taburete per galvą, nukritus ant grindų spardė kojomis per galvą, veidą, krūtinę, šonus. Ligoninėje diagnozavo nosies kaulo lūžį, galvos, nosies, ausies žaizdos. (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. I. V. nurodė, jog jaunuolis kėde trenkė per galvą vyrui, jam kraujuoja galva. Iš jos atėmė mobilųjį telefoną, piniginę ir dokumentus (b. l. 14).

Iš 2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (b. l. 17-22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti (perklausyti) garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole, pokalbių stenograma ir jos vertimas į valstybinę kalbą pateikiami apžiūros protokolo priede (b. l. 70-76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis iš esmės savo kaltės dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo neginčijo, pripažino, kad nukentėjusiajam į galvos sritį trenkė taburete, kiek buvo smūgių nepamena, taip pat nurodė, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė ir rankomis. Šiuos kaltinamojo parodymus taip pat patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis, kuris teigė, jog kaltinamasis jam tikrai sudavė taburete per galvą, galimai dar sudavė smūgių, bet jų nepamena. Teisme apklaustos liudytojos I. V., L. K. taip pat nurodė, jog matė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu E. D. sumušė nukentėjusįjį. Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina taip pat ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios nustatyta, jog D. G. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvio-pakaušio srityje, kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžis su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, I-o viršutinio dešinio danties vaikino dalinis nuskilimas, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 6-9 paras iki apžiūros (apžiūra pradėta – 2018 m. rugsėjo 17 d.). Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. D. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Šioje baudžiamojoje byloje E. D. buvo pareikštas kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį be jau aptartų veiksmų, susijusių su smūgiu sudavimu nukentėjusiajam taburete (7 smūgiai), taip pat ir dėl to, kad nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų E. D. sudavė kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius: į veidą, krūtinę, šonus ir į abi rankas. Šios dalies kaltinimo E. D. viso proceso metu kategoriškai nepripažino, tačiau 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu visgi nurodė, kad kojomis galėjo spardyti nukentėjusįjį, tačiau vieną ar du kartus. Apie tai, kad be smūgių taburete, kaltinamasis nukentėjusįjį būtų spardęs ir kojomis, ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek pats nukentėjusysis, tiek ir liudytoja nukentėjusiojo sugyventinė I. V.. Kita vertus, duodamas parodymus teisme ir būdamas prisaikdintas dėl melagingų parodymų davimo, nukentėjusysis nurodė, kad jis nepamena, jog kaltinamasis jį būtų spardęs kojomis ir visiškai sutiko su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis bei pažymėjo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat negalėjo prisiminti visų aplinkybių. Teisme apklausta nukentėjusiojo D. G. sugyventinė liudytoja I. V. visgi parodė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį spardė kojomis ir buvo spardoma į įvairias kūno vietas, t. y. kojas, šoną, teigė, jog nukentėjusysis buvo „visas mėlynas“ ir kad kraujosruvos buvo ne tik ant veido, bet ir ant kojų ir šonų. Tokius liudytojos parodymus paneigia į bylą pateikta specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tiriamojoje dalyje nurodoma, jog nors nukentėjusysis nurodo skausmingumą krūtinėje, krūtinkaulio projekcijoje, tačiau išorinių sužalojimų čia nėra, pilve, nugaroje išorinių sužalojimų nėra, kojose sužalojimų nenurodo. Išvadoje, pažymėtina, nurodomi tik sužalojimai užfiksuoti galvos, veido srityje, plaštakoje ir dilbyje, taip pat nurodoma, jog sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Be to, iš bylos medžiagos (liudytojos I. V. pokalbio su BPC operatoriumi) matyti, jog kviesdama greitąją pagalbą, I. V. nurodė, jog smūgiai jos sugyventiniui buvo suduoti visgi tik taburete. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų padaryti sužalojimai ant krūtinės ar šonų, vienintelė liudytoja, teigusi, kad nukentėjusysis konflikto metu buvo dar ir spardomas, davė prieštaringus parodymus, neatitinkančius kitų byloje esančių įrodymų, be to įvykio metu buvo neblaivi, pats nukentėjusysis teisme visgi nurodė, kad smūgių kojomis jis nepamena, teismas sprendžia, jog iš E. D. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius: į veidą, krūtinę, šonus ir į abi rankas, o E. D. prisipažinimą 2019 m. spalio 10 d. posėdžio metu laiko ne aplinkybe patvirtinančia jam pareikštą kaltinimą, o kaltinamojo siekį prisiimti kaltę viso kaltinimo apimty ir tokiu būdu sušvelninti savo kaip kaltinamojo padėtį.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl bausmės ir kardomųjų priemonių

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pažymi, jog kaltinamasis pripažino, jog jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius, ko pasekoje padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau neigė spardęs nukentėjusįjį, o ši aplinkybė teismo yra pašalintina iš kaltinimo. Nors prokurorė tiek kaltinamajame akte, tiek ir savo baigiamojoje kalboje kaltinamajam inkriminavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su tokia prokurorės pozicija nesutiktina. Byloje duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog E. D. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nėra. Šią aplinkybę nurodė tik liudytoja I. V., kuri, kaip jau aptarta anksčiau, proceso metu davė prieštaringus parodymus, pati nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Teisme apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja L. K. nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. D. buvo blaivus. E. D. blaivumas iškart po nagrinėjamo įvykio nebuvo nustatinėjamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo, remiantis vien liudytojos, kuri įvykio metu buvo neblaivi, parodymais, pripažinti, jog E. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas E. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje ne kartą teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, jog iš esmės asmuo vengia atsakomybės už savo veiksmus, jam skiriamos valstybės prievartos priemonės įtakos nedaro. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su intensyvaus fizinio smurto pavartojimu prieš kitą asmenį. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. D. už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką jau buvo teistas vieną kartą, t. y. 2016 m., taip pat iš jo baustumo pažymos matyti, kad jis 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK nutarimu nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje mušėsi su kitu asmeniu. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie tai, jog E. D. nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, o paskirtos valstybės prievartos priemonės jam nedaro teigiamos įtakos. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimesnį sankcijos minimaliai ribai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 122).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 263,96 Eur civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajam D. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 263,96 Eur. Teismas vertina, jog visos šios nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. D. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei bausmės laiką atliktą pagal šį nuosprendį. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 263,96 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.