Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 15.50 val., Ž. B. leido naudotis A. V. savo internetine bankininkyste, už kurią buvo susitarusi gauti 30 procentų atlygį nuo kiekvieno piniginio pervedimo. 2016-09-04 apie 11.00 val. į Ž. B. sąskaitą buvo pervesta 100 Eur, juos pervedė Š. S. už tariamai parduodamą transporto priemonę, tačiau automobilio pareiškėjas negavo, tuo sukčiavimo būdu buvo įgyti 100 Eur, iš kurių 30 procentų sumos atiteko Ž. B.. Šiais veiksmais Ž. B. kaltinama padarius smulkųjį svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 15.50 val., Ž. B. leido naudotis A. V. savo internetine bankininkyste, už kurią buvo susitarusi gauti 30 procentų atlygį nuo kiekvieno piniginio pervedimo. 2016 m. rugsėjo 5 d. į Ž. B. sąskaitą buvo pervesta 50 Eur, juos pervedė V. L. vyro E. L. prašymu, už tariamai parduodamą transporto priemonę, tačiau automobilio pareiškėjas negavo, tuo sukčiavimo būdu buvo įgyti 50 Eur, iš kurių 30 procentų sumos turėjo atitekti Ž. B.. Šiais veiksmais Ž. B. kaltinama padarius smulkųjį svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai dėl papildomų aplinkybių tyrimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. B. kalta neprisipažino. Pripažįsta, kad leido asmeniui A. V. naudotis savo banko sąskaita. Jai buvo naudinga tik dėl to, kad sąskaitoje atsispindėtų gautos pajamos. Ji vykdė to asmens nurodymus ir gautus pinigus pervesdavo nurodytiems asmenims. Nei nuo vieno asmens pervestų lėšų ji nepasilikdavo sau 30 procentų atlygio. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, t.y. jog leido naudotis savo sąskaita. Supratusi, kad tai yra galimai neteisėta veika, santykius su asmeniu A. V. nutraukė.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Ši neteisėta veika gali būti padaryta tik esant tiesioginei tyčiai. Iš byloje pateiktų duomenų (Ž. B. susirašinėjimas socialiniuose tinkluose su asmeniu A. V.) konstatuotinas tik galimas susitarimas gauti 30 procentų atlygį nuo kitų asmenų piniginių pervedimų. Institucija 2016-10-12 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.24P-74550846-16 taip pat nurodo aplinkybę „ 30 procentų sumos turėjo atitekti Ž. B.“. Kitų duomenų, kuriuos teismas turėtų galimybę pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, byloje nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbios yra kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t.y. asmens A. V. nustatymas ir galimai jo neteisėtų veiksmų įvertinimas, Ž. B. gautų piniginių lėšų judėjimo analizė banko sąskaitoje (dėl 30 procentų atlygio). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų asmenų yra žymiai daugiau, todėl, tik atlikus papildomų aplinkybių tyrimą visame kontekste, gali būti sprendžiamas Ž. B. kaltės klausimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutarė:

Administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagą Ž. B. atžvilgiu grąžinti institucijai dėl papildomų aplinkybių tyrimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.