- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- II-334-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01676-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-6155-2020 paskirtos baudos švelninimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji vyr. specialistas D. V. 2020 m. vasario 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-14726-2019 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Protokolas) su administraciniu nurodymu E. T. dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 12 d., 07.42 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais savo veiksmais E. T. nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 8 punktą, 1 priedo 332 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė I. M. 2020 m. gegužės 4 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. T., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę, 2020 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-6155-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo E. Tankūnui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 70 eurų baudą.
E. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo sumažinti paskirtą baudą, nes šiuo metu dėl ankščiau padarytų administraciniu nusižengimu jis priverstas mokėti daug baudų, todėl prašo baudą švelninti.
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad šiuo atveju paskirtos baudos mažinimas, motyvuojant tuo, kad Pareiškėjui 70 eurų bauda pasirodė per didelė, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su nuobauda nėra būtinas. Įstatymas iškelia aukščiau visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimo padarymu. Apibendrinant darytina išvada, kad jokių išskirtinių švelninančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nėra ir pagrindo skirti mažesnę baudą, nei yra paskirta skundžiamu nutarimu.
Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Skundo medžiagos duomenimis teismo šaukimas pasirašytinia įteiktas E. T. artimajam giminaičiui (motinai). Taigi, E. T. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tai sudaro pagrindą skundą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. T..
Institucijos atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas, tačiau į posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.).
Pagal ANK 642 str. 1 d., išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
Iš E. T. pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad jis, prašydamas sušvelninti jam paskirtos baudos dydį, iš esmės sutinka su Nutarimu, teigia jog nusižengimas buvo padarytas. Tačiau grindžiamas savo skundą jis teigia, jog dėl ankščiau padarytų administraciniu nusižengimu jis priverstas mokėti daug baudų, tokios finansinės galimybės jis neturi, todėl prašo baudą švelninti iki minimumo.
ANK 417 str. 2 d. nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.
Kelių eismo taisyklių 8 p., be kita ko, nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 p. numatytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, be kita ko, draudžia transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju E. T., vairuodamas transporto automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 p. nurodyto ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, t. y. draudžiamoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos (b. l. 19-21) bei pačio E. T. teikti paaiškinimai.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tai, kad pareiškėjui tenka pareigą mokėti baudas už ankščiau padarytus administracinius nusižengimus ir tai sukelia pareiškėjui papildomą finansinę naštą, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šios aplinkybės nėra laikomos ypatingai atsakomybę švelninančios, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Šios aplinkybės niekaip neleidžia manyti, jog nuobaudos tikslai pažeidėjui gali būti pasiekti paskyrus pareiškėjui minimalią baudą numatytą šio straipsnio sankcijoje.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus E. T. daug kartų buvo padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t.y. buvo palikęs automobilį toje pačioje KET draudžiamoje vietoje (pvz. 2019 metais baustas 6 kartus, 2020 metais 1 kartą). Tai parodo, jog toks asmens elgesys buvo ne vienkartinio pobūdžio, o sistemingas. Be to, priimtų nutarimų kiekis Savivaldybėje ir Policijoje rodo, kad Pareiškėjas yra linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus, bei už jų nesilaikymą galinčias kilti neigiamas pasekmes, galėjo ir privalėjo numatyti. Nuolatos daromi nusižengimai Pareiškėją, kaip asmenybę, charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo E. T. veiksmuose.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. M. 2020 m. gegužės 4 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. T. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. M. 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-6155-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.