Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-20 · Administracinė byla Nr. I-4350-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
I-4350-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03388-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
E. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Jolanta Voroneckienė
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4350-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03388-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 59; 61.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo E. Š. atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Jolantos Voroneckienės (2014 m. birželio 9 d. atstovavimo sutartis (b. l. 6)), kreipėsi į teismą su 2014 m. liepos 4 d. skundu, prašydamas (b. l. 1–5):

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5724 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo prašymą nagrinėti iš esmės“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-5724);

1.2. atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti;

1.3. priteisti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį – 21 242,25 Lt;

1.4. priteisti pareiškėjui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais.

2.1. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymą išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, t. y. 21 242,25 Lt, 2014 m. gegužės 22 d. sprendime Nr. (6.5) I-4744 „Dėl 2014-04-17 prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-4744) konstatavo, jog praleistas terminas prašymui paduoti. Pareiškėjas 2014 m. birželio 10 d. prašyme prašė atnaujinti terminą prašymui paduoti, jeigu Fondo valdyba laiko, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-5724 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, taip pat atsisakė atnaujinti terminą prašymui paduoti.

2.2. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (10.1-02) 3-58888 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1-02) 3-58888), kadangi pareiškėjas 2010 m.–2011 m. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija jam buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, dėl ko neišmokėta 21 242,25 Lt senatvės pensijos.

2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, nurodo, kad nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo momento jam tapo žinoma, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo jam neteisėtai neišmokėta 21 242,25 Lt senatvės pensijos, taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013.

2.4. Sprendime Nr. (6.5) I-5724 nepagrįstai nurodyta, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 m. sprendimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėn. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl prašymas VSDFV Vilniaus skyriui išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį buvo pateiktas nepraleidus nustatyto 3 m. Termino. Pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą sužinojo ir suprato tik nuo tos dienos, kai atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos buvo pripažintos antikonstitucinėmis, todėl tik nuo šio momento gali būti skaičiuojami terminai skundui paduoti.

2.5. Prašoma išmokėti senatvės pensijos nepriemoka atsirado ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, bet dėl įstatymų leidėjo veiklos, todėl pareiškėjas iki to momento, kol atitinkama teisės norma nebuvo pripažinta antikonstitucine, neturėjo jokio pagrindo skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą mokėti sumažintą senatvės pensiją, taip pat prašyti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje dėl analogiškų reikalavimų.

2.6. Senatvės pensijų mažinimas, nenustačius kompensavimo mechanizmo, ignoruojant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažeidžia teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

2.7. Tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, šis terminas turėtų būti atnaujintas, nes kitu atveju būtų pažeidžiama asmens teisė į senatvės pensiją, kuri siejama su teise į nuosavybę, iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, taip pat būtų paneigiami lygiateisiškumo bei proporcingumo principai.

3. Pareiškėjo atstovė advokatė J. Voroneckienė su pareiškėjo skundu pateikė ir 2014 m. birželio 9 d. sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas Nr. 39-V/2014, išrašytos mokėtojui E. Š., kurioje nurodyta, kad už teisines paslaugas (situacijos ir duomenų analizę, dokumentų parengimą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo) mokėtina suma sudaro 400 Lt, kopiją (b. l. 12), taip pat 2014 m. birželio 9 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 654481, patvirtinančio, kad pareiškėjas už atstovavimą ir dokumento surašymą advokatės J. Voroneckienės kontorai sumokėjo 400 Lt, kopiją (b. l. 13).

II

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad sprendimas Nr. (6.5) I-5724 yra pagrįstas ir teisėtas, kad dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, todėl šis reikalavimas atmestinas, taip pat prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, priteisti sumą išmokėti dalimis; atsakovo pozicija grindžiama iš esmės tokiais argumentais (b. l. 36–39).

1. Atsakovas remiasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2013 m. sausio 1 d.), Laikinuoju įstatymu, be kita ko, jo 6 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (toliau – ir ribinis dydis), todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir jos dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1 256,62 Lt, 2011 m. liepos 25 d. – 1 306,37 Lt. Pareiškėjas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėta ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota pagal koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d. , todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

2. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius rašte Nr. (10.1-02) 3-58888 pateikė pareiškėjui duomenis apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išmokėtos perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį senatvės pensijos dydžius ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalį; nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui apskaičiuota 21 242,25 Lt neišmokėta senatvės pensijos dalies suma, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

3. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4744 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, ir, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės advokatės J. Voroneckienės 2014 m. birželio 10 d. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 31 punktu, sprendime Nr. (6.5) I-5724 atsisakė atnaujinti praleistą terminą, konstatavusi, kad 2014 m. birželio 10 d. prašyme pateikti argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti.

4. Atsakovas remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A552-519/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. AS438- 818/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. Al43-816/2014), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsniu, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad: asmens teisė įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymuose saugomas interesas, nėra besąlyginė, ji susijusi su asmens aktyviai įgyvendinama pareiga pažeistą ar ginčijamą savo teisę arba įstatymuose saugomą interesą ginti, laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis teisminės gynybos per įstatyme nustatytą terminą; Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos senatvės pensijos mokėjimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. vasario 6 d., laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

5. Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XII-886 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuriame nustatyta, be kita ko, senatvės pensijų, kurios 2010 m.–2011 m. buvo sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai, taip pat pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Seimui praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl senatvės pensijų sumažinimo, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą; kol toks įstatymas nepriimtas, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. neišmokėtos senatvės pensijos dalies.

6. Taigi, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir, įvertinant tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama ateičiai, o teisės akto, reglamentuojančio dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, pareiškėjui negali būti išmokėta jo 2010 m.–2011 m. negauta senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundo dalį dėl termino atnaujinimo nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 19–23).

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su 2014 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į FSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjo senatvės pensija buvo sumažinta pagal Laikinąjį įstatymą 2010 m. sausio mėn. VSDFV Vilniaus skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) pradėti mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta senatvės pensija pareiškėju išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.

2. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėn., apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių su 2014 m. balandžio 17 d. prašymu, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą. Dėl nurodytos priežasties Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4744, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, pasiūlė iki 2014 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, o pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėją atstovaujanti advokatė J. Voroneckienė kreipėsi su 2014 m. birželio 10 d. Prašymu, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei išmokėti pareiškėjui sumažintą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-5724 atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) apskųsti ir atsisakė pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. bei 2014 m. birželio 10 d. prašymus tiek, kiek prašyta išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nagrinėti iš esmės, nes, Fondo valdybos nuomone, pareiškėjas 2014 m. birželio 10 d. prašyme nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad 3 m. apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

4. Fondo valdyba remiasi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsniu, LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A552-519/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. Al43-816/2014), ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad: asmens teisė įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymuose saugomas interesas, nėra besąlyginė, ji susijusi su asmens aktyviai įgyvendinama pareiga pažeistą ar ginčijamą savo teisę arba įstatymuose saugomą interesą ginti, laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis teisminės gynybos per įstatyme nustatytą terminą; terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Konstatuotina, kad Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4744 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. Terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti, taip pat remdamasi teisės aktų nuostatomis suteikė pareiškėjui galimybę iki 2014 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

6. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. birželio 10 d. prašymą, sprendime Nr. (6.5) I-5724 nusprendė, kad skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir objektyvios, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. birželio 10 d. prašymus tiek, kiek prašyta išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. Sprendime Nr. (6.5) I-5724 Fondo valdyba vadovavosi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A756-174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A552-519/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS444-2232/2013, Nr. A143-816/2014, kuriose išaiškinta, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; nei Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, todėl 2014 m. birželio 10 d. prašymo argumentus dėl apskundimo termino skaičiavimo nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo Fondo valdyba laikė nepagrįstais ir atmestinais.

7. Dėl kitų 2014 m. birželio 10 d. prašyme nurodytų apskundimo termino atnaujinimo priežasčių Fondo valdyba paaiškino, kad LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pabrėžė, kad ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais spręsti teisės aktuose nustatyta aiški tvarka ir įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti (3 m.), taigi, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Pensijų įstatymas, kuriame nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka, taip pat Laikinasis įstatymas, kaip ir visi kiti norminiai teisės aktai, buvo oficialiai paskelbti, o skundui Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų nėra nustatyti tokie ypatingi reikalavimai, kad skundas galėtų būti pateiktas tik turint specialų išsilavinimą ar tik naudojantis teisine pagalba. Be to, asmenys, manantys, kad patys nesugebės ginti savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

8. Minėta, kad pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėjas į Fondo valdybą kreipėsi su 2014 m. balandžio 17 d. prašymu, praėjus daugiau negu 3 m. (Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nuo sužinojimo apie mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją, o praleistas terminas prašymui paduoti nebuvo atnaujintas.

9. Pareiškėjas dėl termino atnaujinimo jau buvo kreipęsis į Fondo valdybą ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o savo skunde teismui naujų aplinkybių dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nenurodė, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Reikšdamas reikalavimą dėl senaties termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį skundui paduoti nustatytas terminas gali būti atnaujintas Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendime), o tai neapima teismo kompetencijos (ABTĮ 15 straipsnis), be to, ABTĮ 88 straipsnyje nenustatyta sprendimo rūšis dėl termino atnaujinimo. Taigi, bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

10. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) apskundė praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 m. terminą ir pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 21 242,25 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Taigi, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjo E. Š. atstovė advokatė Jolanta Voroneckienė (2015 m. gegužės 18 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 918450 (b. l. 54)), remdamasi pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 11-17-32079 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. Š.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11-17-32079) patikslino pareiškėjo senatvės pensijos skyrimą nuo 2009 m. gruodžio 10 d., gavus pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą patikslinančius dokumentus, t .y. nusprendė, kad pareiškėjo senatvės pensijos dydis nuo2009 m. gruodžio 10 d. – 1 418,33 Lt (b. l. 40). Pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1 418,33 Lt (raštas Nr. (10.1-02) 3-58888 (b. l. 10–11, 45–46)).

2. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 11-17-32080 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. Š.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11-17-32080) nuo 2011 m. liepos 25 d. pareiškėjui buvo iš naujo paskyrė senatvės pensiją, kurios dydis – 1 475,73 Lt (b. l. 41).

3. Pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį (raštas Nr. (10.1-02) 3-58888 (b. l. 10–11, 45–46)).

4. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ais pensijų skyriaus, gavęs pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymą, kuriame pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, prašė apskaičiuoti ir išmokėti visą senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m.–2011 m. (b. l. 35, 43), 2014 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (10.1-02) 3-58888 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie jo senatvės pensijos mažinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 10–11, 45–46), taip pat VSDFV Vilniaus skyrius su 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.1-02) 3-53252 „Dėl E. Š. prašymo persiuntimo“ persiuntė Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo prašymą tiek, kiek pareiškėjas prašė išmokėti visą senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo taikymo (b. l. 34, 44).

5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymą, 2014 m. gegužės 22 d. sprendime Nr. (6.5) I-4744 „Dėl 2014-04-17 prašymo“, remdamasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716.2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014) konstatavo, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, kad pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, apie VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., kad pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymas dėl 2010 m.–2011 m. sumažintos senatvės pensijos dalies VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajame pensijų skyriuje gautas praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą pareiškėjas praleido, tad šis sprendimas yra įvykdytas, be to, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti, pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad, pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą terminą nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas) (b. l. 31–33).

6. Pareiškėjo atstovė advokatė J. Voroneckienė 2014 m. birželio 10 d. prašyme, pateiktame Fondo valdybai, prašė: atnaujinti terminą prašymui paduoti, jeigu, Fondo valdybos nuomone, terminas yra praleistas; išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 21 242, 25 Lt (b. l. 27–28).

7. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. birželio 10 d. prašymus, 2014 m. birželio 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-5724 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo prašymą nagrinėti iš esmės“, atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. birželio 10 d. prašyme pateikti argumentą nelaikytini pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimui (valiniam aktui, veiksmui) apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. birželio 10 d. prašymus tiek, kiek juose reikalaujama išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensijos dalį, kaip paduotą praleidus 3 m. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimų apskundimo terminą (b. l. 7–9, 24–26). Sprendime Nr. (6.5) I-5724, be kita ko, nurodyta:

7.1. Dėl 2014 m. birželio 10 d. prašyme nurodyto argumento, kad pareiškėjas apie pensijos mažinimo neteisėtumą sužinojo tik po Konstitucinio Tesimo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d.

7.1.1. Fondo valdyba, nustatydama (skaičiuodama) VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą, vadovavosi Pensijų įstatymo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 45 straipsniu. Visos valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010 m. ir 2011 m. – Laikinuoju įstatymu; šie teisės aktai, kaip ir visi teisės norminiai aktai, viešai paskelbti, todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti, per kiek laiko gali apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, mokančio jam senatvės pensiją, sprendimus ar veiksmus.

7.1.2. Fondo valdyba, nustatydama (skaičiuodama) VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą taip pat vadovavosi LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose (administracinėmis bylomis Nr. A756-174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A552-519/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS438-818/2013, Nr. AS444-2232/2013, Nr. A143-816/2014 ir kt.), kuriose išaiškinta, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintas pensijas paduoti, skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Nei Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, 2014 m. birželio 10 d. prašymo argumentai dėl apskundimo termino skaičiavimo nuo Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.

7.2. Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014, ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais spręsti teisės aktuose nustatyta aiški tvarka ir įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti (3 m.), taigi, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą. Pensijų įstatymas, kuriame nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka, taip pat Laikinasis įstatymas, kaip ir visi kiti norminiai teisės aktai, buvo oficialiai paskelbti, o skundui Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų nėra nustatyti tokie ypatingi reikalavimai, kad skundas galėtų būti pateiktas tik turint specialų išsilavinimą ar tik naudojantis teisine pagalba. Be to, asmenys, manantys, kad patys nesugebės ginti savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

7.3. Įvertintina ir tai, kad Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą (Nr. XII-886), kuriame nustatyti, be kita ko, senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai. Šiame įstatyme nenustatytas senatvės pensijų dirbusiems asmenims kompensavimo mechanizmas, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta kasmet, svarstant 2016 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (šie projektai bus svarstomi 2015 m.), įvertinti pensijų kompensavimo galimybę, be kita ko, asmenims, kuriems senatvės pensijos buvo sumažintos, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, ir, esant tokiai galimybei, parengti ir pateikti Seimui , be kita ko, dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo įstatymo projektą. Taigi, apskundimo termino neatnaujinimas neatims iš pareiškėjo teisės atgauti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintą senatvės pensijos dalį ateityje.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5724 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo prašymą nagrinėti iš esmės“ (b. l. 7-9, 24-26) yra teisėtas ir pagrįstas, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 21 242, 25 Lt, taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjui E. Š. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. Vadinasi, pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į VSDFV tik 2014 m. balandžio 17 d. (b. l. 35), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad VSDFV 2014 m. gegužės 22 d. sprendime Nr. (6.5) I-4744 (žr. b. l. 7-9) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, pagrįstai pareiškėjui pasiūlė iki 2014 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

3. Pabrėžtina, kad VSDFV 2014 m. birželio 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-5724 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo prašymą nagrinėti iš esmės“ netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleisto termino, nes įvertino, kad pareiškėjas E. Š. netinkamai skaičiavo minėtą procesinį terminą. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, nes pareiškėjo teiginiai apie termino skaičiavimą nėra grįsti teisės nuostatomis, todėl terminas neatnaujintas pagrįstai. Todėl VSDFV 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5724 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo prašymą nagrinėti iš esmės“ naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

4. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui priklausančią ir neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 21 242,25 Lt, taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas akcentuoja, kad nepanaikinus VSDFV sprendimo Nr. (6.5)I-5724, kuriuo pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą privaloma ikiteismine tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo reikalavimus.

5. Šiame kontekste paminėtina, jog iš esmės identiškos šiai bylai aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-64-143/2015, todėl teismas, sekdamas konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), vadovaujasi, be kita ko, minėtąja nutartimi.

6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, todėl šis prašymas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis