Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Bunastus” bankroto administratoriaus Edmundo Raukčio prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės bankrutavusios UAB „Bunastus” bankroto administratorius pareiškė prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Jis nurodo, kad BUAB „Bunastus“ veikloje nustatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius. Buvę įmonės valdymo organai vengia atsiskaityti su kreditoriais ir perduoti įmonės turtą, t. y. jie tyčiniais veiksmais siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

Suinteresuotas asmuo M. K. K. su bankroto administratoriaus prašymu nesutinka. Jis teigia, kad nesiekė bloginti įmonės finansinės padėties, o įmonės bankrotą lėmė verslo rizika.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad BUAB „Bunastus“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi.

Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Bunastus“ nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. vadovavo suinteresuotas asmuo Marjanas K. K., kuris taip pat buvo vienintelis įmonės akcininkas. Bylos svarstymui suinteresuotas asmuo pateikė 2014 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudaryta su V. M., pagal kurią pastarajai perleido visas BUAB „Bunastus“ akcijas (b. l. 60). Akcijų perleidimo faktas registruotas Juridinių asmenų registre, o įmonės vadove nuo 2014 m. vasario 7 d. paskirta V. M.. Pagal 2014 m. vasario 7 d. suinteresuoto asmens ir V. M. pasirašytus priėmimo–perdavimo aktus BUAB „Bunastus“ dokumentus ir turtą suinteresuotas asmuo perdavė V. M. (b. l. 61–62).

Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) įvestais duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu už akių iš suinteresuoto asmens Marjano K. K. ieškovei šioje byloje BUAB „Bunastus“ priteistas 100 781,47 Eur žalos, padarytos netinkamai vykdant įmonės vadovo pareigas, atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo pagrindu Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą.

Ieškovės „Bunastus“ bankroto administratorius teigia, kad įmonės veikloje yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. priimti įmonei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir aplaidžiai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Savo teiginių bankroto administratorius detaliau nemotyvuoja, apsiribodamas bendro pobūdžio pastebėjimais apie įmonės netinkamą valdymą.

Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 3K-3-1045/2003; Nr. 3K-3-448/2004). Įmonės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, kai nustatoma, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovės turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai įmonės bankroto administratoriui nėra perduoti. Taigi objektyviai nėra galimybių nustatyti, kokius tiksliai sandorius ieškovės vadovai sudarė ir kartu įvertinti jų ekonominio naudingumo. Taip pat dėl tos pačios priežasties negalima įvertinti, kaip tvarkyta BUAB „Bunastus“ buhalterinė apskaita. Tokia situacija lemia, kad ieškovės vadovų – tiksliau M.K. K., valdymo veiksmų įvertinimas tyčinio bankroto požymių nustatymo aspektu galimas remiantis tik netiesioginiais įrodymais.

Pirmiausia pažymėtina, kad netinkamas suinteresuoto asmens M.K. K., kaip BUAB „Bunastus“ pareigų vykdymas, yra nepakankama faktinė aplinkybė pripažinti, jog įmonė prie bankroto privesta sąmoningai. Pavėluotas įmonės bankroto bylos iniciavimas taip pat nėra aplinkybė, kvalifikuojant ieškovės bankroto faktą kaip tyčinio netinkamo įmonės valdymo atvejį. Nors BUAB „Bunastus“ akcijų pardavimas prieš įmonės bankroto bylos iškėlimą kelia abejonių sandorio tikslų sąžiningumu, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog BUAB „Bunastus“ akcijų perleidimo sandoris yra fiktyvus ir kad įmonės dokumentai ir turtas, nurodyti prieš tai minėtuose perdavimo aktuose, neperduoti V. M. (CPK 176 straipsnis). Iš dokumentų priėmimo perdavimo akto turinio matyti, kad V. M. turėjo būti perduoti įmonės dokumentai, sudaryti 2001–2009 m. Šie duomenys, atsižvelgiant į tai, kad įmonė įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2009 m. (b. l. 11, 28), teikia pagrindą išvadą, jog BUAB „Bunastus“ buhalterinė apskaita nuo 2010 m. pradžios nebuvo tvarkoma ir įmonė realios veiklos nevykdė (CPK 185 straipsnis). Remiantis tuo ir suinteresuoto asmens M. K. K. paaiškinimais darytina išvada, kad ieškovės nemokumą iš tiesų galėjo lemti dėl ekonominės krizės įvykę pokyčiai ūkio srityje, kurioje veikė ieškovė. Aplinkybės, kad po to, kai BUAB „Bunastus“ tapo nemokia, suinteresuotas asmuo paslėpė nuo įmonės kreditorių įmonei priklausančią transporto priemonę (žr. kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2423-1033/2016) ir vėliau neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, tačiau pardavė įmonės akcijas, nėra priežastiniame ryšyje su įmonės nemokumu, t. y. neįrodo sąmoningų netinkamų įmonės valdymo veiksmų iki įmonės tapimo nemokia sistemos fakto. Kitokiai išvadai nepakanka faktinių duomenų.

Dėl to ieškovės bankroto administratoriaus prašymas netenkinamas. Akcentuotina, kad bankroto pripažinimo tyčiniu juridinis faktas neprisidėtų prie geresnio ieškovės ir jos kreditorių interesų gynimo. Šių asmenų pažeistos teisės gali būti efektyviau atkuriamos reikalaujant iš suinteresuoto asmens žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės bankrutavusios UAB „Bunastus” bankroto administratoriaus Edmundo Raukčio prašymo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.