Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-692-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
1S-692-397/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07489-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
Ž. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-692-397/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07489-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas Ž. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 15 d. nutarimo, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. B., nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi Ž. B. 2017 m. gruodžio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. gegužės 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi iš dalies sudedant subendrinta su 2018 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai t.y. 2019 m. liepos 15 d. - 4 mėnesiai 10 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu buvo nutarta, netaikyti nuteistajam Ž. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis linkęs manipuliuoti, pateisinti savo veiksmus, kalbėdamas apie savo nusikaltimus pateikia neaiškius vertinimus ir neaiškias aplinkybes dėl ko mažai tikėtina, kad keis savo elgesį ir gyvenimo būdą. Komisijos vertinimu socialinių prognostinių įgūdžių stoka, negebėjimas įvardinti, atpažinti problemų susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, pasekmių menkinimas, ilgalaikių planų išsikėlimo ir įgyvendinimo motyvacijos stoka, neleidžia daryti išvados, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis Ž. B. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurie 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodami, jog Komisijos išvada netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir nutarimą naikinti, nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skunde nurodytais motyvais nėra.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinti nuteistojo prašymą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamoje teismo nutartyje deklaratyviai nurodoma padidėjusi pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Atkreipiamas dėmesys, jog 2019 m. balandžio 17 d., Marijampolės apylinkės teismas patvirtino 2019 m. kovo 22 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir nutarė nuteistajam Ž. B. taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši nutartis buvo apskųsta prokuroro dėl ankstesnio daugiau nei prieš 2 (metus) priimto nuosprendžio ir paskirtos bausmės subendrinimo. Todėl 2019 m. gegužės 8 d. Utenos apylinkės teismas nutartimi 2017 m. gruodžio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d.nuosprendį BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su 2018 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskyrė galutinę bausmę l m. 6 mėn. Nuteistojo teigimu, būtent dėl šios priežasties nuteistojo Ž. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką pakilo nuo 34 balų iki 40 balų, tačiau vis tiek išliko žema.

4.2. Nuteistojo įsitikinimu, teismas priimdamas sprendimą visiškai neatkreipė dėmesio į jo teigiamas savybes, pastangas į tai, kad Ž. B. stengiasi suprasti ir gerbti įstatymo normas, visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, 4 kartus skatintas, didelę bausmės dalį atlikęs nepriekaištingai. Todėl yra darytina išvada, kad lygtinio paleidimo taikymas palengvins Ž. B. integraciją į visuomenę, padės spręsti bendravimo ir elgesio problemas.

5. Skunde pažymima, jog svarbu įvertinti tai, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis puikiai supranta, kad turi problemų, nori jas ištaisyti. Prieš atliekant bausmę nuteistasis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir iš turimo daugiau nei 10 000 eurų įsiskolinimo šiai dienai buvo likę apie 2000 eurų skolos. Nuteistasis taip pat yra pateikęs lygtinio paleidimo komisijai dokumentus, kuriuose akivaizdžiai nurodyta, kad jis turės gyvenamąją vietą pas savo mamą namuose, pridėta ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad nuteistasis bus priimtas atgal į savo darbo vietą.

6. Skundo autoriaus teigimu, tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje visi išvardinti argumentai, dėl kurių padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje, esantiems rašytiniams įrodymams. Yra pateikti visi dokumentai, kuriuose matyti, kad padaręs nusikalstamą veiką, nuteistasis visada prisipažindavo kaltu, nėra bėgęs ar slapstęsis nuo policijos pareigūnų, iki laisvės atėmimo bausmės Ž. B. gyveno nuomojamame bute su gyvenimo drauge, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, augino šuniuką, apibendrintai kūrė šeimą ir ją išlaikė. Pats nuteistasis nurodo, kad jo tikslas yra greičiau grįžti į darbo vietą, grąžinti likusį įsiskolinimą, nusipirkti nuosavą būstą.

7. Skunde nurodoma, jog įstatymas numato vieną vienintelį vertinamąjį kriterijų - „nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals“. Šis kriterijus yra nustatomas pagal aprobuotą OASys metodiką ir šiuo atveju yra išreikštas skaičiumi 40, kas yra žema rizika, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką egzistuoja ir yra išreikšta skaičiumi 1. Nuteistojo teigimu, baudžiamajame įstatyme nenumatytų kriterijų prasimanymas, baudžiamojo įstatymo aiškinimas plečiamai - būtent ir yra per ilgą laiką susiformavusios korupcinės lygtinio paleidimo sistemos apraiška. Atkreipiamas dėmesys, jog BVK Komentaras galimybę pasinaudoti 157 straipsnyje įtvirtintu lygtinio paleidimo institutu įvardina esant nuteisto asmens teise. Ta pati teisė matoma ir iš Rec(2003)22 (įf) §20, todėl ginčo klausimu esančiai nuteistojo teisei taikytinas ne tik principas ūbi ius ibi remedium (jeigu yra kokia nors teisė, privalo būti ir jos gynimo priemonė), bet ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos, ginančios teisėtus lūkesčius.

8. Nuteistojo manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai - skirtos bausmės dydis; pareiškėjo atlikta bausmės dalis; pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką. Minėti skaičiai nuteistojo atžvilgiu yra atitinkamai: 18 mėnesių; liko atlikti 2 mėnesius bausmės; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nors ir nekompetentingas bei nepagrįstai padidintas, tačiau yra žemos rizikos grupėje. Taigi Ž. B. įsitikinimu, jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus.

Atsiliepimas

9. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimu į nuteistojo skundą, prašė jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo Ž. B. skundas atmetamas.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis Ž. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

13. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią Socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose nedirba, buvo pateikęs prašymą dirbti, tačiau darbas nebuvo siūlytas. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, padarytą žalą yra atlyginęs, dengia laisvėje turėtus kreditinius įsiskolinimus. Pažymėtina ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 4 kartus buvo paskatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.

15. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis Ž. B. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų, iš kurių 20 balų sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus) ir kurie nesikeis, tačiau 20 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesniu 2019 m. kovo 14 d. vertinimu nuteistajam buvo nustatyta - 34 balų pakartotino nusikalstamumo rizika, iš kurių 20 balų sudarė statiniai veiksniai, dinaminiai veiksniai -14 balų, kurie dabar, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, siekia 20 balų, t. y. būtent dinaminiai veiksniai padidėjo 6 balais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu Ž. B. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis yra stebimos neigiamas nuteistojo nuostatos: nuteistasis linkęs manipuliuoti, pateisinti savo veiksmus, kalbėdamas apie savo nusikaltimus pateikia neaiškius vertinimus ir neaiškias aplinkybes dėl ko mažai tikėtina, kad keis savo elgesį ir gyvenimo būdą, socialinių prognostinių įgūdžių stoka, negebėjimas įvardinti, atpažinti problemų susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, pasekmių menkinimas, ilgalaikių planų išsikėlimo ir įgyvendinimo motyvacijos stoka. Šios paminėtos aplinkybės, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo.

16. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo Ž. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesni teistumai, prognostinių, socialinių įgūdžių stoka, gebėjimo atpažinti ir įvardinti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu stoka. Ir nors nuteistajam vertinimo metu yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

17. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis Ž. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su siekiu neteisėtai gauti pajamų, padarymą. Šis teistumas Ž. B. nėra pirmas, jis iš viso yra teistas šešis kartus, nors nusikaltimams nėra būdingas nusikaltimų modelis, vyrauja nusikaltimai, susiję su nuteistojo siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Laisvės atėmimo bausmę Ž. B. taip pat atlieka jau ne pirmą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik laisvės apribojimo, arešto bausmės, bet ir savo pobūdžiu griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia Ž. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam Ž. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam Ž. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti Ž. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisGytis Večerskas