Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-651-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
1A-114-651-2014
Teisminio proceso Nr.
30-1-00731-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
O. B.
Nuteistasis
L. K., A. L., K. G.
Advokatai
Mindaugas Repšas, Marius Venckus, Audronė Irena Matiukienė

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-651/2014

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 30-1-00731-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.5.2.; 1.2.23.2.; 2.4.6.3.1.

Žemesnės instancijos teismas

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui R. J.,išteisintajam O. B., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,nuteistajam L. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nuteistajam A. L., jo gynėjai advokatei Irenai Audronei Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus ir nuteistųjų A. L., L. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl 2012-06-28 nusikaltimo) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl 2012-08-17 nusikaltimo) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmės ir 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2012-06-28 nusikaltimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2012-08-17 nusikaltimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. B. iš kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2 tablečių su 0,176 g tramadolio), pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 10 tablečių su 0,88 g tramadolio), pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 1 tabletės su 0,176 g tramadolio) išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista K. G., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. L. ir L. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, jas pardavė ir kitaip platino, kaltinamasis A. L. parengė nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą: iki 2011 m. lapkričio mėn. A. L. ir L. K. susitarė pardavinėti narkotinę medžiagą – heroiną. A. L. parengė veiklos planą, pagal kurį jis būdamas suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų g. 10, Šiauliuose, mobiliojo ryšio telefonu ir kompiuterine programa „Skype“ turėjo perduoti L. K. kontaktinius duomenis norintiems įsigyti heroino asmenims. L. K., įgijęs heroiną, ir gavęs prašymą parduoti heroino, turėjo paslėpti heroiną tam tikroje vietoje, o asmuo, norintis įsigyti heroino, pinigus už heroiną turėjo atiduoti V. L., ir tada, gavus iš L. K. pranešimą, kurioje vietoje heroinas yra paslėptas, V. L. turėjo dalį pinigų atiduoti L. K., dalį – nusiųsti į Šiaulių TI A. L.. Po to A. L. iki 2011 m. lapkričio mėn. L. K. kontaktinius duomenis perdavė K. G.. L. K. iki 2012 m. birželio 28 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,982 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,21 g heroino, kuriuos, gavęs K. G. prašymą, 2012 m. birželio 28 d., apie 22 val., atgabeno prie degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur paslėpė prie kelio ženklo „P REZERVUOTA“. K. G. nuvykus pas V. L., adresu (duomenys neskelbtini), ir atidavus už heroiną 400 Lt, L. K. jai nurodė vietą, kurioje paslėpė heroiną, ir tą pačią dieną, apie 22.10 val., K. G. miltelius su heroinu iš ten pasiėmė. 2012 m. liepos 10 ir 11 d. V. L. 300 Lt nusiuntė į Šiaulių TI A. L..

Be to, kaltinamieji L. K. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, jas pardavė ir kitaip platino, kaltinamajam A. L. suorganizavus narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą, pagal jo parengtą veiklos planą, L. K. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,075 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,276 g heroino, kuriuos, gavęs K. G. prašymą, 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.10 val., atgabeno prie degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur paslėpė prie kelio ženklo „P REZERVUOTA“. K. G. nuvykus pas V. L., adresu (duomenys neskelbtini), ir atidavus už heroiną 360 Lt, L. K. jai nurodė vietą, kurioje paslėpė heroiną, tačiau tą pačią dieną, apie 16.12 val., miltelius su heroinu rado ir paėmė policijos pareigūnai. 2012 m. rugpjūčio 20 d. V. L. 450 Lt nusiuntė į Šiaulių TI A. L..

O. B. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. 2012 m. gegužės mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0, 176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. 2012 m. liepos mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0, 88 g psichotropinės medžiagos tramadolio, dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. 2012 m. liepos mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 1 tabletę, kurios sudėtyje yra 0, 176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: O. B. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. dėl 0,176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 260 str. 1 d. dėl 0,176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę O. B. paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su asmenimis, vartojančiais ar platinančiais narkotines bei psichotropines medžiagas. Vadovaujantis BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką. Pripažinti, kad A. L. ir L. K. nusikalstamas veikas padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje, jų nusikalstamas veikas kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 str. 3 d. ir A. L. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dėl 2012-06-28 nusikaltimo paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dėl 2012-08-17 nusikaltimo paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes už 2012-06-28 ir 2012-08-17 nusikaltimus ir 2012-02-13 nuosprendžiu paskirtą subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 11 metų. L. K. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dėl 2012-06-28 nusikaltimo paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dėl 2012-08-17 nusikaltimo paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai išteisino O. B.. Iš apeliaciniame skunde nurodytų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad O. B. kelis kartus K. G. buvo atnešęs tablečių su psichotropine medžiaga – tramadoliu. Vertinant šiuos įrodymus būtina atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso metu kelis kartus apklaustos K. G. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau iš šių parodymų visumos matyti, kad dalį bylai reikšmingų aplinkybių K. G. patvirtindavo visų apklausų metu, o būtent tai, kad O. B. jai kelis kartus buvo atnešęs po kelias tramadolio tabletes. Vertinant O. B. parodymus, jis nurodė, jog pirmos apklausos metu blogai jautėsi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas antrą kartą ir antros apklausos metu pirminių savo parodymų nepaneigė, nepakeitė, bet priešingai – juos patvirtino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad teisingi yra O. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duoti O. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Taigi baudžiamojoje byloje esant pakankamai įrodymų, kad O. B. kelis kartus yra platinęs psichotropinių medžiagų K. G., teisiamojo posėdžio metu pačiam O. B. keičiant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kelis kartus K. G. yra nešęs tramadolio tablečių, bet vis tiek pripažįstant, kad vieną kartą tikrai yra atnešęs K. G. dvi tramadolio tabletes, tokių tablečių radus K. G. bute ir specialistui pateikus išvadą, kad tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – tramadolis, bei taip patvirtinus, kad K. G. iš O. B. įgydavo būtent tabletes su tramadoliu, o ne kokias kitas tabletes, vadovaujantis teisinės valstybės ir baudžiamosios teisės principais, O. B. negalėjo visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo ir būti išteisintas iš esmės vien tik dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu išsakė abejonę dėl to, ar tikrai pas K. G. rastos tabletės su tramadoliu yra būtent tos, kurias jis jai atnešė. Baudžiamojoje byloje esant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių O. B. neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, ir siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį, O. B. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę ir padarytų nusikaltimų veikų pavojingumo laipsnį, būtent tai, kad psichotropines medžiagas K. G. jis platino neatlygintinai, o atsidėkodamas už tai, kad K. G. jam leisdavo jos bute vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, ir už tai, kad ji jam parduodavo narkotinės medžiagos – heroino, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam galėtų būti skirta švelnesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

Prokuroras taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas, kad A. L. ir L. K. nusikalstamas veikas padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, jog pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė nustatoma pagal tris požymius: a) susitarimas tarp bent dviejų asmenų; b) susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; c) darant nusikaltimą kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti ir nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. ir L. K. iki 2011 m. lapkričio mėn. susitarė pardavinėti narkotinę medžiagą – heroiną. Taigi byloje nustatyta, kad buvo susitarimas tarp dviejų asmenų ir kad jie buvo susitarę daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje. Taip pat iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti ir nuosprendžiu nustatyta, kad darant nusikalstamas veikas A. L. ir L. K. atliko tam tikras užduotis ir turėjo visiškai skirtingus vaidmenis – A. L. parengė veiklos planą, pagal kurį jis, būdamas suimtas ir laikomas Šiaulių TI, mobiliojo ryšio telefonu ir kompiuterine programa „Skype“ turėjo perduoti L. K. kontaktinius duomenis norintiems įsigyti heroino asmenims. L. K., įgijęs heroiną ir gavęs prašymą parduoti heroino, turėjo paslėpti heroiną tam tikroje vietoje, o asmuo, norintis įsigyti heroino, pinigus už heroiną turėjo atiduoti V. L., ir tada, gavus iš L. K. pranešimą, kurioje vietoje heroinas yra paslėptas, V. L. turėjo dalį pinigų atiduoti L. K., dalį – nusiųsti į Šiaulių TI A. L.. Taigi nuosprendžiu nustačius visus tris BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus organizuotos grupės požymius, teismas neturėjo jokio pagrindo nepripažinti, kad A. L. ir L. K. nusikaltimus darė dalyvaudami organizuotoje grupėje.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo išvados dėl organizuotos grupės nebuvimo yra labai prieštaringos, kadangi argumentuodamas organizuotos grupės nebuvimą teismas pažymėjo, kad kaltinamieji turi realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, turi suprasti sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai, iš anksto ruoštis nusikaltimams, tačiau pripažino, kad A. L. atliko organizatoriaus vaidmenį, nes parengė nusikalstamos veikos planą, numatė jos įvykdymo būdą ir suorganizavo narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą. Nuosprendyje pažymėta, kad A. L. ir L. K. veikė pagal nusikalstamos veikos planą, pagal kurį A. L. buvo nusikaltimų organizatoriumi ir vykdytoju, o L. K. buvo nusikaltimų vykdytojas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. L. ir L. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė savo dydžiais yra aiškiai per švelnios, t. y. neteisingos. Nurodo, jog teismas nuosprendyje nenurodė nė vienos A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat nurodė keletą neigiamai A. L. charakterizuojančių, jo asmenybės ir jo padarytų veikų didelį pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. A. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, anksčiau daug kartų teistas, teistumai neišnykę, ir tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą. Atsižvelgdamas ir įvertindamas šias aplinkybes teismas A. L. turėjo paskirti bausmes, ne mažesnes už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai A. L. paskyrė bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, nors teismas pažymėjo, kad A. L. turėtų būti paskirtos bausmės, artimos sankcijos vidurkiui, tačiau pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. L. paskirtos 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra artimesnės sankcijoje nustatytam minimaliam 2 metų bausmės dydžiui, o ne vidurkiui, kuris yra lygus 5 metams. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems L. K. ir K. G. paskyrė subendrintas bausmes – laisvės atėmimą 3 metams. Teismas paskyrė iš esmės teisingo dydžio bausmę K. G., tačiau L. K. asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis yra žymiai didesnis, be to, teismas nustatė L. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl jam turėjo būti paskirta žymiai griežtesnė bausmė. Be to, K. G. pripažino savo kaltę, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aktyviai bendradarbiavo ir žymiai kritiškiau vertino savo elgesį ir nuoširdžiau gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tuo tarpu L. K. davė parodymus, nevisiškai atitinkančius bylos aplinkybes, su pareigūnais nebendradarbiavo ir nepripažino, kad nusikaltimus padarė veikdamas su A. L..

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d.. Nurodo, jog teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 1.1 p., 3.1.7 p., 3.1.8. p. numatytų reikalavimų apkaltinamajam nuosprendžiui. Šioje byloje teismas padarė bylos duomenų neatitinkančias išvadas, priimtas teismo nuosprendis yra neteisingas. Nurodo, jog apie tai, kad jo draugas L. K. su K. G. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, sužinojo tuomet, kai juos sulaikė. Jokių pinigų iš jų neteisėtos veiklos nėra gavęs. Nurodo, jog po to, kai buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, jo prašymu mama, V. L., kas savaitę į banko sąskaitą jam pervesdavo po 150 Lt įsigyti būtinoms maisto prekėms, higienos reikmenims, tai patvirtina pažyma su bendra pervestų pinigų kalkuliacija. Nurodo, jog jo draugas L. K. po sulaikymo buvo atvažiavęs pas A. L. mamą į namus, klausė, ar nereikia pagalbos, keletą kartų yra davęs truputį pinigų tam, kad ji pervestų A. L. į sąskaitą tardymo izoliatoriuje. Nurodo, jog tardymo izoliatoriaus kameroje suimtieji neretai turėdavo mobiliuosius telefonus bei įrenginius mobiliajam internetui, todėl jis galėdavo parašyti laisvėje esantiems draugams, mamai. Pareigūnai ilgą laiką sekė A. L. susirašinėjimą su artimaisiais, šeima bei laisvėje likusiais draugais, yra užfiksuoti tūkstančiai susirašinėjimo žinučių, tačiau nė vienoje iš jų nėra jokių duomenų apie tai, kad jis organizuoja nusikalstamą veiką, laisvėje esantiems savo „bendrininkams“ duoda nurodymus, pavedimus ar reikalauja dalies iš nusikaltimo uždirbtų pinigų. Iš teismo nuosprendžio galima pasakyti, kad pagrindiniu įrodymų šaltiniu teismas laiko kitos nuteistosios K. G. parodymus, kuriuos ji yra davusi po to, kai buvo sulaikyta už narkotinių medžiagų prekybą. K. G. pripažino esanti priklausoma nuo narkotinių medžiagų vartojimo, po sulaikymo buvo abstinencijos būklės, todėl sutiko su pareigūnų jai pateikta nusikaltimo versija. Teismas nurodo, kad A. L. su K. G. kontaktavo net 1413 kartų, tačiau visi jie yra tik apie bendrus pažįstamus, buitį ar šiaip nereikšmingi pašnekesiai. Nurodo, jog kiekviena aplinkybė, kuria yra pagrindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, turi būti įrodyta spėlionėmis, nepagrįstais faktais nuosprendis negali būti grindžiamas. Teismas neįvardijo, kokie konkretūs duomenys leido padaryti išvadą, jog A. L. parengė nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą. Nurodo, jog kaltinamosios K. G. parodymai yra abejotini, nenuoseklūs ir prieštaringi, nes ji iš dalies pripažino savo kaltę, pirminiai parodymai skiriasi nuo vėlesnių, be to, parodymus prieš A. L. ji davė veikiama abstinencijos, todėl privalu į teismo posėdį kviesti gydytoją-narkologą. Todėl teismas negali remtis šiais parodymais ir jais grįsti A. L. kaltės ir prašo juos atmesti kaip nepatikimus. Nurodo, jog A. L. kaltė įrodinėjama ir L. K. parodymais, šis nurodo, jog nesuprantantis, kaip A. L. galėjo vadovauti nusikalstamų veikų darymui, nes pats L. K. su A. L. šių veikų nedarė. Kaltinamojo L. K. parodymai paneigia K. G. parodymus, t. y. atsirado abejonių, o pirmosios instancijos teismas nepašalino šių proceso dalyvių parodymų prieštaravimų. Nurodo, jog negalima būtų remtis liudytojo R. G. parodymais, kadangi jie grindžiami kaltinamosios K. G., kuriai buvo daromas poveikis, parodymais. A. L. kaltė taip pat grindžiama 2012-07-05 nutartimi, kuria leista klausytis telefoninių pokalbių, o pagal pirmosios instancijos teismą nusikalstama veika baigta 2012-06-28, tai reiškia, kad teismui nėra pateikta nė vieno faktinio įrodymo, kuris tiesiogiai nurodytų A. L.. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas grindė A. L. kaltę daiktiniais įrodymais, kuriuose nėra nė vieno teiginio apie nusikalstamų veikų darymą. Taigi nėra jokių tiesioginių duomenų, kurie pagrįstai rodytų, kad A. L. padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog L. K. perduoti pinigai A. L. mamai buvo už narkotikus, kadangi L. K. sugyventinė nurodė, jog tuo metu jų finansinė padėtis buvo sunki. A. L. prašo teismo kviesti gydytoją–narkologą, kuris duotų išvadą apie asmens, esančio abstinencijos būklės, elgesį ir tikslus.

Nuteistasis L. K. apeliaciniu skundu prašo teismo iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, jog nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su A. L.; iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d., 1 p., nes neįrodyta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe; nesant baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių prašo paskirti švelnesnę bausmę; pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskacijos masto ir konfiskuoti 760 Lt. Nurodo, jog teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 1.1 p., 3.1.7 p., 3.1.8. p. numatytų reikalavimų apkaltinamajam nuosprendžiui. Nurodo, jog teisme kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir paaiškino, jog jokiai nusikalstamai grupuotei, kuriai vadovavo A. L., jis nepriklausė. Kaltinamąjį A. L. pažįsta labai seniai, palaikė draugiškus santykius, tačiau niekada nekalbėjo apie narkotikus ar jų platinimą. Apie A. L. sulaikymą sužinojo iš televizijos ir po kiek laiko nuvyko pas jo tėvus į namus pasiklausti apie suimtą draugą. Kadangi A. L. tėvai yra pensininkai, L. K. retkarčiais palikdavo jiems pinigų, kad jie galėtų pervesti lėšų į kalinčio sūnaus sąskaitą tardymo izoliatoriuje. Pokalbiai su A. L. per programą „Skype“ vykdavo tik apie asmeninius reikalus, draugus, naujienas mieste, buitinius dalykus, ir niekada nėra iš jo gavęs pasiūlymų užsiimti narkotinių medžiagų platinimu. Kitą kaltinamąją K. G. jis pažįsta seniai, maždaug 2011 metų vasarą ją susitiko mieste, apsikeitė telefono numeriais. K. G. jo klausė, ar nežino, iš kur gauti heroino, tada atsakė, kad nieko apie tai nežino, vėliau iš pažįstamo, vardu A., nusipirko heroino miltelių ir informavo K., kad jai reikalingą kiekį heroino padės į duobutę, esančią degalinėje prie L. K. namų, o pinigus už prekę ji nuneš A. L. mamai, kuri nežinojo, už ką yra gaunami pinigai. K. informuodavo apie tai, kad pinigus jau paliko, ir jis užvažiavęs pas A. L. juos pasiimdavo. A. L. niekada nėra jam davęs jokių nurodymų, patarimų apie narkotinių medžiagų prekybą, todėl nuosprendžio dalis dėl veikimo bendrininkų grupe yra visiškai nepagrįsta. Teismas darė išvadą, jog iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei jų priedų matyti, kad A. L. apie L. K. žinojo viską, tačiau nuosprendyje teismas nepaaiškina, kodėl pokalbis dėl L. K. dalyvavimo teismo posėdyje 21 mėnesio dieną yra kažkuo svarbus įrodomąja prasme. Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai elementarius buitinius pokalbius byloje pateikė kaip bendravimą apie neteisėtą veiklą. L. K. yra nepagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad bendrininkaudamas su A. L. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta aplinkybė dėl jo veikimo bendrininkų grupe. Ši aplinkybė teismo nuosprendyje yra įvardyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai turėjo įtakos teismui skiriant bausmę. Teismas iš L. K. konfiskavo 3600 Lt ir 330 eurų kaip lėšas, gautas iš uždraustos veikos, tačiau teismas galėjo konfiskuoti 760 Lt sumą dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, kuriuose K. G. pardavė narkotinių medžiagų už bendrą 760 Lt sumą. 3600 Lt yra L. K. draugės O. P. piniginės lėšos, skirtos jos sesers vestuvėms.

Nuteistasis A. L. atsikirtimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti A. L. dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 1 d. Nurodo, jog prokuroro argumentai taikyti BK 25 str. 3 d. nuostatas dėl organizuotos grupės yra nepagrįsti. A. L. neorganizavo jokios organizuotos grupės ir tai akivaizdu iš baudžiamosios bylos medžiagos. Tačiau teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą ir neteisingai pritaikė BK 24 str. 4 d. nuostatas. Nurodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tiek BK 24 str. 4 d., tiek BK 25 str. 3 d. sudėties požymius. Nurodo, jog byloje nėra ir subjektyvių duomenų apie jo organizavimą ir dalyvavimą nusikalstamose veikose, ir reikia vadovautis K. G. parodymais, kuriais ji nurodo A. L. apšmeižusi, bijodama abstinencijos ir tikėdamasi paleidimo. Nurodo, jog prokuroro reikalavimai dėl bausmės A. L. yra nepagrįsti, neparemti baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistųjų A. L. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji A. L. ir L. K. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą šiuo atveju tikrina neperžengiant paduotų apeliacinių skundų ribų, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria K. G. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 259 straipsnio 1 dalį (3 veikos), O. B. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2012 m. liepos mėn. neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,88 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, kadangi dėl šių dalių apeliaciniai skundai nepaduoti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. A. L. ir L. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems A. L. ir L. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas, nenustatydamas jų padarymo organizuota grupe. Apylinkės teismas pagrįstai O. B. išteisino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o tai nepagrįstai apeliaciniu skundu ginčija prokuroras.

Dėl A. L. ir L. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo su nuoroda į BK 25 str. 3 d. dėl nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamieji nusikaltimų realizavimui sukūrė planą, pasiskirstė vaidmenimis, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomus bendrų nusikalstamų veikų momentus, o išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji L. K. ir A. L. veikė organizuota grupe, todėl iš kaltinimų pagal BK 260 str. 1d. A. L. ir L. K. šalintina aplinkybė, kad veikas kaltinamieji L. K. ir A. L. padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, esant sudėtingai bendrininkų grupei, kurioje A. L. atliko organizatoriaus vaidmenį, o L. K. buvo nusikaltimų vykdytojas.

Apeliantai A. L. ir L. K. neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje, o A. L. iš viso neigia dalyvavimą nusikaltimų padaryme ir organizuotoje grupėje. Apeliaciniu skundu A. L. nepripažino kaltės dėl susitarimo su kitais kaltinamaisiais platinti narkotines medžiagas. Nurodo, jog tokio susitarimo nebuvo ir negalėjo būti, jog jis nėra gavęs jokių pinigų iš šių nusikaltimų. Tačiau prokuroras apeliaciniu skundu teigia, jog A. L. ir L. K. nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d. padarė organizuota grupe, kadangi byloje yra nustatyti visi šios bendrininkavimo formos elementai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. ir L. K. iki 2011 m. lapkričio mėn. susitarė pardavinėti narkotinę medžiagą – heroiną. Iš telekomunikacijų įvykių išklotinių nustatyta, kad nuo 2012-05-20 iki 2012-07-31 L. K. kontaktuoja su A. L. 283 kartus (t. 3, b. l. 137–179, 180–200), o nuo 2012-07-02 iki 2012-08-17 su K. G. kontaktuoja 1413 kartų (t. 4, b. l. 10,11–20). Byloje ištirtų įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad buvo susitarimas tarp A. L. ir L. K. ir kad jie buvo susitarę daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, t. y. A. L. suteikė K. G. kontaktus L. K., kad ši iš jo pirktų heroiną pagal iš anksto suplanuotą schemą – K. G. pateikia užsakymą L. K., jis nurodo pinigus nunešti A. L. mamai, o jai nesant namie, į sutartą vietą, K. G. patvirtinus pinigų perdavimą, L. K. nurodo vietą, kurioje yra palikta narkotinė medžiaga. Taip pat iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti ir nuosprendžiu nustatyta, kad darant nusikalstamas veikas A. L. ir L. K. atliko tam tikras užduotis ir turėjo visiškai skirtingus vaidmenis – A. L. parengė veiklos planą ir perdavinėjo L. K. kontaktinius duomenis norintiems įsigyti heroino asmenims, o L. K. vykdė prekybą heroinu. Taip pat iš bylos nustatyta, kad V. L. dalį pinigų atiduodavo L. K., o dalį nusiųsdavo į Šiaulių tardymo izoliatorių A. L..

BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nors apeliantai neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad jie negalėjo būti padaryti be išankstinio pasirengimo. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Nors apie rengimąsi ir jo pobūdį nuteistieji parodymų nedavė, tačiau aišku, kad rengimasis buvo, kadangi narkotinių medžiagų pardavimo būdas, t. y. susitarimas dėl jų kiekio, pinigų perdavimas trečiajam asmeniui, narkotinių medžiagų slėpimas konkrečiose vietose ir kt., aiškiai rodo, jog šiems veiksmams atlikti buvo būtinas organizavimas, planavimas ir išankstinis susitarimas. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydamas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, pažymėjo, kad A. L. atliko organizatoriaus vaidmenį, nes parengė nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą.

Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio normą organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal šį straipsnį suskirstytas bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės lemia glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Nustatant organizuotos grupės buvimą taip pat atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-93/2009).

BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog nenustatyta, kas organizuotai grupei vadovavo, koordinavo veiklą, skirstė užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikaltimams daryti. Iš bylos duomenų visumos, A. L. užfiksuoto bendravimo su L. K., K. G. ir su paties nuteistojo motina V. L. galima nustatyti, kad A. L. iš Šiaulių TI organizavo narkotinių medžiagų platinimą, suvedė L. K. su K. G., ir per savo motiną gaudavo iš šios veikos pinigus. Pažymėtina, kad iš 2012-10-23 L. K. kratos metu paimto nešiojamojo kompiuterio „DELL“ apžiūros protokolo matyti, kad susirašinėjimų metu A. L. klausia L. K., ar yra naujienų apie K., išgyvena, kad K. juos gali išduoti (t. 4, b. l. 92–144). Taigi A. L. sužinojus, kad yra sulaikyta K. G., iš jo pokalbio su L. K. matyti, jog jis išgyvena dėl galimos atsakomybės už nusikalstamą veiką ir nurodo, kad jo mama pasakys, kad pinigus jam atsiųsdavo maistui. Iš to nustatyta, kad L. K., kaip organizuotos grupės dalyvis, žinojo, jog pagal A. L. schemą yra platinamos narkotinės medžiagos, suderinta pinigų perdavimo už jas vieta, bei jų perdavimo vieta. Taigi jis atliko savo kaip vykdytojo užduotį platinant narkotines medžiagas nurodytiems asmenims, nurodytose vietose ir nurodytu būdu paliekant pinigus už šias medžiagas.

Taip pat pažymėtina, jog byloje yra ir duomenų, jog A. L. ir L. K. bendravo dar iki suimant A. L. ir laikant jį Šiaulių tardymo izoliatoriuje. A. L. esant laisvėje K. G. taip pat su juo bendravo. Kai jį sulaikė, K. gaudavo heroiną tarpininkaujant A. L. per L. K., internetu suvedant jį su pirkėjais. Iš šių aplinkybių ir anksčiau paminėtų bylos duomenų darytina išvada, jog A. L. ir L. K. iš anksto susitarę dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavę jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstę užduotimis, suderinę svarbiausius bendrų nusikalstamų veikų momentus, o būtent tai, kad A. L. perduos L. K. kontaktinius duomenis norintiems įsigyti heroino asmenims, L. K. pardavinės heroiną, pirkėjai pinigus už heroiną atiduos A. L. motinai V. L., kuri dalį pinigų atiduos L. K., o dalį pinigų nusiųs A. L..

Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės įstatymas reikalauja, kad padaryti nusikaltimai būtų priskiriami sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantų padaryti nusikaltimai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti. Įstatymo sankcija už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitaip platintas narkotines ar psichotropines medžiagas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nustatyta, jog A. L. ir L. K. veikė bendrai pagal A. L. sukurtą planą, įvardijo A. L. organizatoriumi bei vykdytoju jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė organizuotos grupės, kadangi kaltinamieji turi realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, turi suprasti sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir priešingai, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistieji A. L. ir L. K. veikė organizuota grupe. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2001, 2K-394/2008), tiek A. L., tiek L. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 25 str. 3 d. ir BK 260 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nustatyta, kad A. L. ir L. K., veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, jas pardavė ir kitaip platino, kaltinamasis A. L. parengė nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą: iki 2011 m. lapkričio mėn. A. L. ir L. K. susitarė pardavinėti narkotinę medžiagą – heroiną. A. L. parengė veiklos planą, pagal kurį, jis būdamas suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų g. 10, Šiauliuose, mobiliojo ryšio telefonu ir kompiuterine programa „Skype“ turėjo perduoti L. K. kontaktinius duomenis norintiems įsigyti heroino asmenims. L. K., įgijęs heroiną ir gavęs prašymą parduoti heroino, turėjo paslėpti heroiną tam tikroje vietoje, o asmuo, norintis įsigyti heroino, pinigus už heroiną turėjo atiduoti V. L., ir tada, gavus iš L. K. pranešimą, kurioje vietoje heroinas yra paslėptas, V. L. turėjo dalį pinigų atiduoti L. K., dalį – nusiųsti į Šiaulių TI A. L.. Po to A. L. iki 2011 m. lapkričio mėn. L. K. kontaktinius duomenis perdavė K. G.. L. K. iki 2012 m. birželio 28 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,982 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,21 g heroino, kuriuos, gavęs K. G. prašymą, 2012 m. birželio 28 d., apie 22 val., atgabeno prie degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur paslėpė prie kelio ženklo „P REZERVUOTA“. K. G. nuvykus pas V. L., adresu (duomenys neskelbtini), ir atidavus už heroiną 400 Lt, L. K. jai nurodė vietą, kurioje paslėpė heroiną, ir tą pačią dieną, apie 22.10 val., K. G. miltelius su heroinu iš ten pasiėmė. 2012 m. liepos 10 ir 11 d. V. L. 300 Lt nusiuntė į Šiaulių TI A. L..

Be to, L. K. ir A. L., veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas turėdami tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, jas pardavė ir kitaip platino, kaltinamajam A. L. suorganizavus narkotinių medžiagų pirkimą–pardavimą, pagal jo parengtą veiklos planą L. K. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,075 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,276 g heroino, kuriuos, gavęs K. G. prašymą, 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.10 val., atgabeno prie degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur paslėpė prie kelio ženklo „P REZERVUOTA“. K. G. nuvykus pas V. L., adresu (duomenys neskelbtini), ir atidavus už heroiną 360 Lt, L. K. jai nurodė vietą, kurioje paslėpė heroiną, tačiau tą pačią dieną, apie 16.12 val., miltelius su heroinu rado ir paėmė policijos pareigūnai. 2012 m. rugpjūčio 20 d. V. L. 450 Lt nusiuntė į Šiaulių TI A. L..

Prokuroras apeliaciniame skunde A. L. nusikalstamą veiką prašė kvalifikuoti su nuorodomis į BK 24 str. 4 d. ir į BK 25 str. 3 d., bet pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, tačiau, konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013).

Dėl A. L. kaltės pagal BK 260 str. 1 d.

Nuteistasis A. L. savo kaltės dėl neteisėto 0,21 g ir 0,276 g heroino įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir 2012-06-28 ir 2012-08-17 pardavimo nepripažino. Nuteistasis A. L. teismo posėdžio metu prašė teismo jį išteisinti, kadangi nėra padaręs jam inkriminuojamų veikų, o apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jo kaltę įrodinėjo K. G. parodymais, kurie buvo netinkamai įvertinti, kadangi buvo nenuoseklūs, prieštaringi, K. G. buvo daromas poveikis, todėl K. G. parodymai yra abejoti, o abejonės nebuvo pašalintos.

BPK 20 straipsnio prasme įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinis teismas sprendžia klausimą, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nuteistasis reikalavo į teismo posėdį kviesti narkologą K. G. parodymų abstinencijos metu vertinimui, tačiau teismo posėdžio metu apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, nes K. G. buvo jau daug kartų apklausta, be to, teismas vadovaujasi įrodymais, pateiktais teismo posėdžio metu, kada nekilo jokių abejonių dėl K. G. abstinencijos ar sveikatos būklės. Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų D. M., R. G. parodymų, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų K. G. nekeitė, nenurodė, jog būtų kažką neteisingai pasakiusi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą, ir jos parodymai apie A. L. dalyvavimą narkotinių medžiagų platinime iš esmės nesiskyrė. Nuoširdžiame prisipažinime (t. 6, b. l. 62–63), 2012-08-18, 2012-08-29, 2013-02-07, 2013-04-24 įtariamojo apklausose (t. 6, b. l. 66–68, 74–75, 79–80, 83–84), 2012-08-21 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 6, b. l. 70–72), ji nurodė tokias pat aplinkybes arba tvirtino ankstesnius parodymus. Byloje nėra įrodymų, jog K. G. buvo verčiama duoti parodymus prieš A. L. ir nuo pirmos apklausos davė nuoseklius parodymus. Pažymėtina, kad vieno kaltinamojo parodymai gali būti laikomi pakankamais kito kaltinamojo kaltei pagrįsti tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nuosprendyje išsamiai išdėstyta, kokias K. G. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti tyrimo metu surinkti įrodymai, išnagrinėtos visos svarbios nuteistųjų veikos kvalifikavimo klausimui išspręsti aplinkybės. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Remdamasis nuosprendyje pateikta įrodymų analize, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė K. G. teisiamojo posėdžio metu pateiktą versiją, kuria ji iš dalies paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama teismui, kad apkalbėjo A. L., ir teisingai konstatavo, kad A. L. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir buvo šių nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas.

Atsižvelgiant į byloje surinktas telekomunikacijų įvykių išklotines nuo 2012-05-20 iki 2012-08-17, matyti, jog L. K. labai dažnai kontaktavo su A. L. ir K. G. (t. 3, b. l. 137–179, 180–200, t. 4, b. l. 10,11–20), jog pokalbiuose „draugu“ vadinamas būtent L. K., kurį su K. G. suvedė A. L., į tai, kad sulaikius K. G. A. L. jaudinosi, kad ji nepradėtų kalbėti, ir nurodo, kad jo mama pasakys, kad jam atveždavo pinigų maistui. A. L. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis neorganizavo jokios nusikalstamos veikos ir negaudavo jokių pajamų iš jos, yra nepagrįstos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. motinai V. L. pinigai buvo atnešami būtent už sutartoje vietoje paliktas narkotines medžiagas ir šių pinigų dalį V. L. persiųsdavo A. L. tiesiogiai ar per kitus kalinius į Šiaulių TI.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog A. L. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir buvo šių nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas, todėl jo kaltė pagal BK 260 str. 1 d. laikytina įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei ištyręs įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. L. kaltės.

Dėl L. K. apeliacinio skundo ir prašymo dėl konfiskuotų pinigų masto.

L. K. apeliaciniu skundu prašė teismo iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, jog nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su A. L., iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d., 1 p., nes neįrodyta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, ir skirti švelnesnę bausmę. L. K. neigė priklausymą nusikalstamai grupuotei, kuriai vadovavo A. L., ir neigė, jog veikė pagal A. L. nurodymus. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini tais pačiais motyvais, kurie aptarti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalyje dėl prokuratūros apeliacinio skundo, nustatant A. L. ir L. K. veikimą organizuotoje grupėje darant nusikalstamas veikas.

L. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskacijos masto ir iš jo konfiskuoti 760 Lt. Nurodė, jog sutinka pagal jo pripažinimą kaltu dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, kuriuose K. G. pardavė narkotinių medžiagų už bendrą 760 Lt sumą, tačiau nurodė, jog eurai buvo jo asmeninės piniginės lėšos, o 3600 Lt yra jo draugės O. P. piniginės lėšos, skirtos jos sesers vestuvėms.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 1 d., 2 d., 3 d. konfiskuojamos uždraustos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 3600 litų ir 330 eurų L. K. gauti iš nusikalstamos veikos – pardavus narkotines medžiagas, 2012-08-28 prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į L. K. pinigus – 3600 litų ir 330 eurų, paimtus kratos metu (t. 4, b. l. 145). Byloje nustatyta, jog L. K. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo materiali padėtis veikų darymo metu buvo sunki, pats pripažino, kad užsidirbdavo pinigų parduodamas narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 13), be to, byloje nėra įrodymų, kad minėtos sumos yra gautos ne iš narkotinių medžiagų pardavimų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog 3600 litų ir 330 eurų gauti iš nusikalstamos veikos – prekybos narkotinėmis medžiagomis, todėl šie pinigai, kaip gauti iš veiklos, kuri yra neteisėta, turi būti konfiskuojami ir nėra pagrindo tenkinti L. K. prašymo sumažinti konfiskuotų pinigų masto.

Dėl O. B. išteisinimo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžiu, kuriuo O. B. yra išteisintas. Nurodo, jog K. G. visų apklausų metu patvirtindavo, kad O. B. jai kelis kartus buvo atnešęs po kelias tramadolio tabletes. O. B. parodymuose nurodė, jog kelis kartus yra nešęs K. G. po dvi tabletes tramadolio. Nors teisiamojo posėdžio metu O. B. keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau vis tiek pripažino, kad vieną kartą tikrai yra atnešęs K. G. dvi tramadolio tabletes. Tokių tablečių rasta K. G. bute ir specialistui pateikus išvadą, kad tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – tramadolis, bei taip patvirtinus, kad K. G. iš O. B. įgydavo būtent tabletes su tramadoliu, o ne kokias kitas tabletes, prokuroras teigė, kad O. B. negalėjo visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo ir būti išteisintas iš esmės vien tik dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu išsakė abejonę dėl to, ar tikrai pas K. G. rastos tabletės su tramadoliu yra būtent tos, kurias jis jai atnešė, todėl O. B. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d..

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino byloje surinktus įrodymus, kur nustatyta, kad 2012-08-20 kratos metu K. G. bute buvo rasta ir paimta geltonos spalvos 22 vnt. tablečių trijose pakuotėse su užrašu „Tramadol“ (t. 6, b. l. 105–106), M. B. 2011-06-21 dėl artrito buvo išrašytas tramadolis, o O. B. nuo 2012-05-09 iki 2012-05-10 lankėsi gydymo įstaigoje medicinos centre „Loravita“, kur jam buvo taikyta ambulatorinė detoksikacija, išrašytas klonazepamas (t. 8, b. l. 49–50), bei vertino K. G. ir O. B. parodymus, jog O. B. buvo atnešęs tik kelias tabletes, kurias K. G. iš karto suvartodavo, kad niekad nenešė tablečių pakuotėse, kad K. G. tokias tabletes gaudavo iš kitų šaltinių. Iš šių duomenų kolegija nustatė, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad K. G. bute rastos tabletės yra būtent jai atneštos O. B., be to, byloje nenustatytas laikas, kada O. B. galėjo minėtas tabletes atnešti K. G., taigi byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, įrodančių O. B. kaltę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daryti išvadą, kad 2012 m. gegužės ir liepos mėnesiais kaltinamojo O. B. K. G. duotos tabletės buvo laikomos pas K. G., taip pat neturi pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, jog kaltinime nėra nurodyti objektyvieji O. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai – vieta, laikas, būdas, padariniai, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis O. B. padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl jis pagrįstai buvo išteisintas dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d., t.y. 2012 m. gegužės mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, taip pat dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d., t. y. 2012 m. liepos mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,88 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, taip pat dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. 2012 m. liepos mėnesį neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir platinus ne mažiau kaip 1 tabletę, kurios sudėtyje yra 0,176 g psichotropinės medžiagos – tramadolio.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas, formuodamas teismų praktiką, 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgusi į tai, taip pat į anksčiau aptartas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų (BPK 20 str.), ir nepatvirtinus, kad K. G. bute rastos tabletės yra būtent jai atneštos O. B., bei nenustačius laiko, kada O. B. galėjo minėtas tabletes atnešti K. G., vien nenuoseklūs K. G. parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, patvirtinantys O. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai O. B. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), taigi keisti nuosprendžio prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmių skyrimo ir bendrinimo

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo griežtesnes bausmes paskirti A. L. ir L. K..

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdamas bausmes teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų; skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 str.1, 2 d.).

Šiuo nuosprendžiu A. L. pripažinus kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d. bei perkvalifikavus jo veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., iš naujo sprendžiami ir bausmių už šias veikas skyrimo bei jų bendrinimo tarpusavyje bei su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme klausimai. Skirdama bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei BK 58 str. 2 d.. Nuteistasis A. L. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymą organizuota grupe, į tyčinę kaltę, į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme – jis buvo šių nusikaltimų organizatorius, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, teisėjų kolegija mano, jog prokuroro prašymas griežtinti bausmę yra pagrįstas, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., paskyrus laisvės atėmimo bausmes, laisvės atėmimo bausmių dydį nustatant atitinkantį sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmės, paskirtos pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., ir 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos iš dalies jas sudedant.

Šiuo nuosprendžiu L. K. pripažinus kaltu pagal BK 260 str. 1 d. bei perkvalifikavus jo veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., iš naujo sprendžiami ir bausmių už šias veikas skyrimo bei jų bendrinimo tarpusavyje klausimai. Skirdama bausmes, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei BK 58 str. 2 d. Nuteistasis L. K. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, tačiau spręsdama dėl bausmių dydžio, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad L. K. anksčiau neteistas, iki suėmimo dirbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, turi vaiką, mano, kad prokuroro prašoma paskirti galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Atsižvelgdama į L. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymą organizuota grupe, į tyčinę kaltę, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei įvertinęs šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės, paskirtos pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Nuteistojo A. L. veiką iš BK 24 str. 4 ir 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,21 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti ir 2012-06-28 pardavimą ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Nuteistojo A. L. veiką iš BK 24 str. 4 ir 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,276 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti ir 2012-08-17 pardavimą paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtas švelnesnes bausmes ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Nuteistojo L. K. veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,21 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti ir 2012-06-28 pardavimą ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Nuteistojo L. K. veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,276 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti ir 2012-08-17 pardavimą ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir L. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų A. L. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėTeisėjai Aurelija SadauskaitėRemigijus Preikšaitis