Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-25-996 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas ir A. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. – 2 metai 7 mėnesiai 16 dienų. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. kovo 12 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas neįsigilino į tai, kad nuo 2015 m. ne kartą keitėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), tuo pačiu keitėsi ir pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos skaičiavimo metodikos. Šiuo metu nustatinėjant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebėra nurodomi vertinimo balai, paliekama tik pati vertinimo išvada. Nuteistasis pabrėžia nuosekliai lankęs įvairias intervencines programas, apie kurias pažymėjo tiek teismas, tiek Komisija, kas leidžia daryti išvadą apie jo akivaizdžią pažangą.

5.2. Nuteistasis taip pat akcentuoja nuo bausmės pradžios intensyviai vykdęs jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą. Tuo pačiu pažymi, kad bausmės vykdymas prasideda tik tada, kai teismas įrodo kaltę. Šiuo atveju jis į Pravieniškių pataisos namus atlikti bausmę buvo pervežtas 2017 m. gegužės mėnesį ir tik nuo to momento, o ne nuo suėmimo dienos, kurį teismas įskaičiavo į bausmės laiką, buvo sudarytas resocializacijos planas bei numatytas jo vykdymas. Nepaisant to, Komisija ir apylinkės teismas vertino, kad nuo 2015 m. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tokiu būdu labiau kenkiant nuteistajam, parodant tarsi jo neveiksnumą, nors nuo pat bausmės atlikimo pradžios buvo rodomas aktyvumas. Nuteistasis nurodo darantis, ką gali, todėl jam nesuprantama, kodėl jo pažanga nebuvo įvertinta kaip akivaizdi. Pažymi, nuosekliai dalyvaujantis intervencinėse priemonėse, buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, sąžininga darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

5.3. Nuteistojo teigimu, jam nedaro neigiamos įtakos jokia kompanija, nes jis jos neturi. Jo kompanija yra tik šeima (žmona ir dukra). Jo mąstymas yra konkretus, jis negali pakeisti to, kad bausmę atlieka tarp įvairių nusikaltėlių. Papildomai pastebi, jog svarstyti Komisijai buvo teikiamas ketvirtą kartą, visas prieš tai skirtas Komisijos rekomendacijas yra įvykdęs pilna apimtimi ir netgi daugiau, tačiau kiekvieną kartą jo lygtinio paleidimo klausimas yra atmetamas motyvuojant tais pačiais, vien tik Komisijai suprantamais motyvais, pateikiamos tos pačios rekomendacijos, dėl ko tampa nebeaišku, kiek dar laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas, nes galimai tai bus tęsiama iki pat bausmės pabaigos.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje padarys didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje. Pačiai visuomenei naudingiau integruoti asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos, atlikus visą bausmę. Dėl šių priežasčių pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo A. L. asmens byla, skundžiama nutartimi bei, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

8. Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad šiuo metu nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebėra nurodomi vertinimo balai, atitinkantys konkrečios rizikos ribas, o daroma bendra išvada dėl nuteistojo atitikties rizikos grupei. Vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad nėra galimybės įvertinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, taip pat ir nuteistojo daromą pažangą ir tuo atveju, kai atlikus pakartotinius vertinimus rizika išlieka vidutinė. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesys bei nuostatos keičiasi teigiama linkme. Tai užfiksuota ir paskutinėje bei ankstesnėse socialinio tyrimo išvadose, pabrėžiant, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, individualią veiklą, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, teisėtą darbą, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų. Tokią išvadą patvirtina ir mažėjantis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius (šiuo metu lieka nustatyti 4 veiksniai, kai ankstesniais laikotarpiais jų buvo 5-7). Taigi, nepaisant nustatytos tos pačios vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos visų vertinimų metu, visgi yra stebimas nuteistojo kintantis elgesys teigiama linkme.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. L. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas ją. Kaip minėta, šiuo metu A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Taigi darant išvadą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra būtina nustatyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas paminėtą riziką.

10. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistuoju, kad jis laisvės atėmimo bausmę pradėjo vykdyti ne nuo 2015 m. lapkričio 12 d., o tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiui, po to, kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendis. Pradėjus vykdyti bausmę, 2017 m. gegužės 10 d. buvo sudarytas pirminis A. L. reabilitacijos planas, todėl būtent nuo bausmės vykdymo pradžios ir turi būti vertinamas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip tik šioje vietoje aukštesnysis teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. L. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra akivaizdi. Pažymėtina, kad skunde aukštesniajam teismui nuteistasis akcentuoja išskirtinai jam palankias aplinkybes, o dalis reikšmingų aplinkybių nuteistojo pažangos įvertinimui, nuoseklumui mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nutylimos. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pirminėje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis pasižymėjo agresyviu, iššaukiančiu elgesiu. 2017 m. buvo net 4 baustas už kategorišką atsisakymą dirbti siūlomą darbą, teisėtą pareigūnų reikalavimų nevykdymą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimą, grasinimą susidorojimu. Iš paties nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis atsisakydavo dirbti administracijos siūlomą darbą dėl to, kad darbas neatitiko jo lūkesčių, išsilavinimo, buvo žeminantis. Nuteistojo agresyvumą patvirtina ir Resocializacijos skyriaus 2019 m. pažyma, kurioje nustatyta padidinta rizika dėl nuteistojo agresyvaus elgesio darbuotojų bei kitų nuteistųjų atžvilgiu. Be to, 2019 m. A. L. įrašytas ir į linkusių užpulti įskaitą. Tais pačiais metais A. L. dar 3 kartus buvo baustas dėl nurodymų nevykdymo, iš esmės maištaudamas prieš nustatytą tvarką. 2021 m. dar kartą baustas ir dėl kratos metu rasto įjungto mobiliojo ryšio telefono. Asmens bylos duomenys patvirtina nuteistojo dalyvavimą įvairiose elgesio korekcijos priemonėse, tačiau nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad tokiose priemonėse nuteistasis dalyvavo nuo pat bausmės atlikimo pradžios ar, juo labiau, nuosekliai į jas įsitraukė. Nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose iš esmės prasidėjo tik 2019 m., tačiau pastebėtina, kad buvo fiksuojama ir nuteistojo menka motyvacija, priešiškumas, kitų nuteistųjų lenkimas taip pat elgtis priešiškai prieš įkalinimo įstaigos administraciją, nepakankama kritika savo nusikalstamam elgesiui. Be to, atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo polinkį atsakomybę perkelti aplinkai. Tokios aplinkybės leidžia spręsti labiau apie formalų nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą ankstesniu laikotarpiu. Taigi nuteistojo elgesys pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį pasižymėjo kaip akivaizdžiai nerodantis pažangos keisti savo elgesį tinkama linkme.

11. Tuo tarpu pastaruoju metu nuteistojo elgesys vertintinas kaip išties kintantis teigiama linkme. Nuo 2022 m. balandžio mėn. A. L. užsiima individualia veikla, kuri 2024 m. vasario 15 d. prilyginta darbinei veiklai. Taip pat nuo 2022 m. stebimas nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į elgesio korekcijos priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Tai patvirtina ir paskutinė socialinio tyrimo išvada, kurioje nustatytas mažesnis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Be to, dalyvaudamas pokalbiuose, įvairiose programose, nuteistasis būdavo aktyvesnis, labiau įsitraukdavo, jas užbaigdavo sėkmingai. Dėl to A. L. buvo 3 kartus skatintas. Taigi išties matomas nuteistojo siekis keisti savo elgesį tinkama linkme. Visgi sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog A. L. elgesys sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pastebėtina, kad nuteistasis pradėjo vykdyti individualią veiklą, aktyviau įsitraukti į įvairias elgesio korekcijos priemones tik artėjant 2/3 atliktos laisvės atėmimo daliai, kuri yra būtinas kriterijus svarstant dėl lygtinio asmens paleidimo, kai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis viršija 10 metų. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl nuteistojo nuoseklaus siekio keisti savo elgesį, ypač, kai ankstesniu laikotarpiu jo elgesys pasižymėjo priešiškumu prieš nustatytą tvarką, įkalinimo įstaigos darbuotojus. Pažymėtina, kad A. L. gali būti paleistas lygtinai atlikęs tik didžiąją bausmės dalį, tačiau praeityje ilgus metus jo laisvės atėmimo bausmės eiga niekaip neleidžia pripažinti aktyvaus bei nuoseklaus įsitraukimo į resocializacijos procesą. Tokios aplinkybės taip pat sukelia pakankamai daug abejonių dėl padarytos pažangos akivaizdumo jau šiuo metu bei sudaro pagrindą manymui apie siekį dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, bandant parodyti išskirtinai teigiamus aspektus ir nuosekliau įsitraukiant į resocializacijos procesą tik artėjant lygtinio paleidimo svarstymui. Dėl nurodytų aplinkybių, aukštesniojo teismo vertinimu, yra būtinas ir tolesnis (tęstinis) nuteistojo įsitraukimas į elgesio korekcijos priemones.

12. Taigi anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad nuteistasis dar neatitinka visų būtinų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Nors pastarasis skunde ir tikina, kad jo mąstymo ir elgesio aspektai nedaro jokios neigiamos įtakos, tačiau socialinio tyrimo išvadoje kaip tik ir pabrėžti sunkumai atpažinti savo problemas. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo pritarti, kad netinkamas asmenų ratas neturėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Iš nustatytos tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybių galima daryti išvadą apie sistemingą narkotinių medžiagų platinimą, bendravimą su kitais asmenimis dėl jų prekybos ir kt. Taigi bendravimas su nusikalstamą elgesį palaikančiais asmenimis neabejotinai turėjo įtakos ir paties A. L. nusikaltimo padarymui, todėl šios aplinkybės sumenkinimas sprendžiant dėl nuteistojo mąstymo taip pat negali likti neįvertintas.

13. Nuteistasis taip pat teigia, kad būtent lygtinio paleidimo taikymas (o ne laikymas izoliavus) turėtų didesnę teigiamą įtaką siekiant pozityvaus elgesio ateityje. Vis tik primintina, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai bausmės tikslai gali būti pasiekti nebeizoliuojant nuteistojo asmens nuo visuomenės. Šiuo atveju, kai nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą vis dar negali būti vertinamas kaip ilgalaikis ir nuoseklus, lygtinio paleidimo taikymas neatitiktų šio instituto paskirties bei bausmės tikslų. Neginčytina, jog nuteistojo elgesio nuostatos kriminogeninių veiksnių prasme yra nukreiptos teigiama linkme, tačiau A. L. santykinai neilgą laikotarpį aktyviau vykdo jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones ir dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, dėl to kyla abejonių dėl jo galimybės taisyti savo elgesį jau šiuo metu būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra visiškai įvykdytos ar nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą, kuri aiškiai leistų jau šioje bausmės vykdymo stadijoje jį paleisti lygtinai.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atmestas A. L. skundas dėl Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.