Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P., jo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

institucijos, atlikusios tyrimą, - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato atstovui veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui M. V., vyresniajam tyrėjui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas, dirbantis užsienyje, kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2018 m. kovo 5 d., 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepadraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos automobilį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slydžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į elektros stulpą su atrama. Eismo įvykio metu jis apgadino automobilį ir elektros stulpo atramas. Po eismo įvykio vairuotojas nukentėjusiajam padaręs turtinę žalą, nedelsdamas apie tai nepranešė nukentėjusiajam, taip pat apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. dėl jam inkriminuojamų nusižengimų prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis protokole nurodytu laiku važiavo namo. Įvykio naktį buvo pašalę, slidu, lyg ir važiavo leistinu greičiu, tačiau mano, kad reikėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį. Bevažiuodamas, jo vairuojamas automobilis nuslydo į griovį. Supratęs, kad pats negalės ištraukti į griovį nuvažiavusio automobilio, nuėjo pas savo gimines paprašyti pagalbos. Kadangi buvo tamsu, jis nematė, kad yra atsitrenkęs ir sugadinęs transformatorinės atramą, jokio garso negirdėjo, todėl nemanė, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai, be to, po eismo įvykio buvo stresinėje būsenoje. Nuėjęs pas savo giminaitį K. D. jam papasakojo, kad yra įvažiavęs į griovį ir paprašė jo, kad jis jį parvežtų namo. Be to, K. D. paprašė, kad šis nuvažiuotų į įvykio vietą ir pažiūrėtų kaip ten atrodo automobilis. Tada jis nuėjo pas kaimyną V. D., kad šis paskambintų į policiją dėl eismo įvykio, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Kodėl V. D. policijos pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį, jis nežino, nes jo neprašė taip sakyti. Po to jis dar nuėjo pas savo kaimyną paprašyti pagalbos dėl automobilio ištraukimo iš griovio, kuris jį pavaišino trauktine ir kava. Jam bebūnat pas kaimyną, kažkas paskambino ir pranešė, kad jo ieško policijos pareigūnai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir jis susitarė dėl žalos atlyginimo ir pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Policijos komisariate rašė tik vieną paaiškinimą, o kitą surašė patys pareigūnai, kurio jis nepaskaitė. Alaus nei po įvykio, nei prieš įvykį, jis tikrai nevartojo. Prisimena, kad jam važiuojant su K. D. juos buvo sustabdę policijos pareigūnai, bet jis jiems tuo metu nepranešė apie eismo įvykį.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad D. P. yra jo giminaitis. 2018 m. kovo 5 d., apie 1.00 val, nakties, pas juos į namus atėjo D. P., kuris jo mamos D. D. paprašė padėti ištraukti automobilį, esantį Barstyčių k., iš griovio. Jo mama atėjo pas jį į kambarį ir pasakė, kad reikia padėti D. P.. D. P. jam tuo metu neatrodė neblaivus. Tada jis pasiėmė traktorių, kad galėtų ištraukti automobilį. Tik jiems su D. P. išvažiavus iš kiemo, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie jų paklausė, kur jie naktį važiuoja, į ką jis jiems atsakė, kad važiuoja namo, nes taip prašė sakyti D. P.. Tai, kad jie važiuoja traukti automobilio iš griovio policijos pareigūnams nepasakė. Kai jis paklausė D. P., kodėl jis bijojo policijos pareigūnams pasakyti, kad jie važiuoja namo, ištraukti automobilio iš griovio, D. P. prisipažino, kad jis eismo įvykio metu ne tik nuvažiavo į griovį, bet ir kliudė stulpą. Sužinojęs, kad D. P. kliudė stulpą, jis atsisakė padėti traukti automobilį iš griovio, nes suprato, kad tai eismo įvykis dėl kurio yra būtina pranešti policijos pareigūnams, ir sutiko D. P. nuvežti namo. Tada D. P. jo paprašė, kad jis nuvažiuotų į eismo įvykio vietą ir pažiūrėtų, ar ten nėra policijos pareigūnų. Jis parvežęs D. P. namo, pasidėjo traktorių ir pasiėmęs automobilį nuvažiavo į eismo įvykio vietą. Jam būnant kelkraštyje eismo įvykio vieta labai gerai matėsi, nes nors ir buvo naktis, tačiau švietė mėnulis, buvo šviesi naktis. Jis matė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą, kuris buvo pažeistas, jis buvo atitrūkęs nuo atramos ir rėmėsi į laidus. Po to paskambino D. P. ir pasakė, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų nėra, jam nieko neaiškino apie automobilio padėtį ir, kad yra sugadintas stulpas, nes ir pats D. P. žinojo, kad atrama nukritusi. Prisimena, kad D. P. jam sakė, kad įvykio naktį automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, kuris po įvykio pabėgo.

Liudytojas S. B. parodė, kad D. P. yra jo kaimynas. Prisimena, kad D. P. kažkada iš ryto buvo atėjęs pas jį, prašydamas pagalbos padėti ištraukti automobilį iš griovio. Jis D. P. pavaišino kava ir gal apie 50 g trauktine „Trejos devynerios“. D. P. atsisakė padėti, nes jis tą rytą buvo labai užsiėmęs. Po to, D. P. išėjo. Daugiau apie įvykį jam nieko nepasakojo.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjas. Parodė, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 7.00 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Barstyčių miestelyje, o vairuotojas iš eismo įvykio yra pasišalinęs. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad automobilis Ford Mondeo yra nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į elektros stulpą. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bendravo su tos vietovės gyventoja, kuri paaiškino, kad ji naktį lauke girdėjo garsą ir pastebėjo, kad yra dingusi elektra. Įforminę įvykį, išvažiavo ieškoti automobilio savininko. Nuvažiavo į D. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau jo namuose nebuvo. Ten buvusi jo giminaitė nurodė, kad D. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu D. P. nerado. Vykstant atgal iš Žadeikių kaimo, pastebėjo keliu einantį vyriškį. Privažiavus prie jo, paaiškėjo, kad tai D. P.. Paklausus D. P., kur jo automobilis, jis iškart nurodyti negalėjo, tik vėliau nurodė, kad automobilį paliko pas pažįstamą žmogų, su kuriuo iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o pats išėjo namo. Paklausus, kur stovi jo automobilis, jis nurodė konkrečią vietą, tačiau nuvykus į tą vietą, jokio automobilio nebuvo, o apklausus kaimynus, jie parodė, kad automobilio nematė, nors po kiemą ir vaikščiojo. Važiuojant kartu su D. P. pro įvykio vietą, jis jiems nepasakė ir nepripažino, kad tai būtent jo automobilis yra įvažiavęs į griovį. Paklausus, ar tą naktį jis vairavo savo automobilį, jis neigė tai daręs. Alkotesteriu patikrinus D. P. neblaivumą, jam nustatytas 0,14 promilės girtumas.

Liudytoja R. G. parodė, kad yra policijos pareigūnė, tyrėja. Prisimena, kad ji tyrė įvykį dėl eismo įvykio, kurio metu vykdė V. D. ir K. D. apklausas. V. D. iš pradžių sakė, kad jis, būdamas neblaivus vairavo automobilį Ford Mondeo. K. D. jai parodė, kad pas juos į namus atvykęs D. P. prašė ištraukti jo automobilį iš griovio, bet, kadangi sužinojo, kad D. P. automobilis yra atsitrenkęs į stulpo atramą, tai jis atsisakė padėti D. P. ir parvežė jį namo.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba policijoje pareigūnu. 2018 m. kovo 5 d., atėjęs iš ryto į darbą, sužinojo, kad Barstyčiuose yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad griovyje yra automobilis Ford Mondeo, atsitrenkęs į stulpo atramą. Matėsi, kad buvo nuvirtusi atrama, atramos stulpas šiek tiek laikėsi. Nubraižė įvykio schemą, užpildė kitus dokumentus. Nuėjus į šalia, esančią sodybą, kaimynė papasakojo, kad naktį girdėjo garsą, dingo elektra. Išsiaiškinę įvykio aplinkybes, išvažiavo ieškoti automobilio savininko. Nuvažiavus į pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją vieta, paaiškėjo, kad jis gyvena kitame kaime. Bevažiuojant pamatė D. P. einantį keliu. Kai jo paklausė, kur jo automobilis, jis pasakė, kad nežino, po to, sakė palikęs automobilį pas draugą. Iš D. P. paaiškinimų buvo matyti, kad jis painiojasi, kažką slepia, nes iš pradžių sakė, kad nevairavo automobilio, po to, kad vairavo. D. P. paminėjo, kad visą vakarą vartojo alkoholį su draugais, kad automobilį paliko pas draugą, o pats, apie 2.00 val. išėjo namo. Mano, kad D. P. jau prieš eismo įvykį vartojo alkoholį, ką ir pats pripažino. Policijos komisariate jis pakeitė parodymus ir jau nurodė, kad pats vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį. Pamena, kad, kai surado D. P., patikrino jo neblaivumą ir jam nustatytas 0,14 promilės neblaivumo laipsnis. D. P. visą laiką buvo nenuoseklus, tai sakė, kad automobilio nevairavo, po to pasakė, kad vairavo, matėsi, kad jis meluoja.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2018 m. kovo 5 d., naktį, pas ją į namus atėjo D. P., kuris paprašė pagalbos - ištraukti jo automobilį įkritusį į griovį. Ji paprašė sūnaus K. D., kad šis padėtų giminaičiui. Jos sūnus pasiėmė traktorių ir jie su D. P. išvažiavo į įvykio vietą. Jai įvykio naktį D. P. neatrodė neblaivus.

Liudytojas V. D. parodė, kad D. P. yra jo kaimynas, pažįsta nuo vaikystės. Pamena, kad D. P. atėjo pas jį ryte, apie 6.00 val. ar 7.00 val., ir paprašė paskambinti į policiją, kad Barstyčiuose jo automobilis įvažiavo į griovį. Paprašytas D. P., jis paskambino. Policijos pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį, įvažiavo į griovį, po to paliko automobilį įvykio vietoje ir parėjo namo. Po to, jis policijos pareigūnų buvo išvežtas į policijos komisariatą. Kodėl D. P. skambino jo telefonu ne pats, jis nežino. Skambino ir policijai pranešė, kad jis vairavo, norėdamas išgelbėti D. P.. D. P. jam atrodė blaivus. Kai skambino policijai, D. P. buvo šalia, kodėl pats neskambino, jis nežino. Minėjo, kad jo telefonas yra išsikrovęs. Apie tai, kad buvo nulaužtas elektros stulpas, jis nieko nežino. Pripažįsta, kad pranešimas apie tai, kad jis vairavo buvo melagingas.

Liudytoja A. M., paaiškino, kad ji yra policijos pareigūnė. Parodė, kad 2018 m. kovo 4 d., apie18.30 val., gavo parnešimą, kad Barstyčių miestelyje neblaivus asmuo padarė eismo įvykį, atsitrenkė į stulpą. Nuvykus į Barstyčių miestelį buvo ieškota minėto automobilio ir buvo rastas į stulpą atsitrenkęs automobilis Ford Mondeo. Automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą iš vairuotojo pusės, buvo atsilaisvinę elektros laidai, sugadinta stulpo atrama. Eismo įvykio vietoje aplinkui žmonių nebuvo. Naudojantis Polis sistema buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra D. P.. Ji su kitu policijos pareigūnu V. B. nuvyko pas pranešėją V. D., kuris paaiškino, kad naktį iš savo namų važiavo nusipirkti alkoholinių gėrimų, važiuojant nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į į elektros stulpą Barstyčių miestelyje. V. D. taip pat paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš įvykį su draugu D. P., kuris jiems išgėrus butelį degtinės išėjo į savo namus miegoti, palikęs savo automobilį V. D. kieme. Po eismo įvykio V. D. iš Barstyčių miestelio į savo namus parėjo pėsčiomis, parėjęs pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir pranešė policijai apie įvykį. V. D. nuvežė į ligoninę paimti kraujo, nes alkotesteriu buvo nustatytas – 1,53 promilės girtumas. Mano, kad nakties metu buvo galima pastebėti eismo įvykį, juolab, kad automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą. Jai iškart kilo abejonių, kad automobilį vairavo pranešėjas, nes jis buvo nenuoseklus, painiojosi, duodamas paaiškinimus.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba policijos pareigūnu. Parodė, kad 2018 m. kovo pradžioje, apie 18.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Barstyčiuose automobilis yra atsitrenkęs į stulpą. Nuvažiavus į eismo įvykio vietą, buvo pastebėta, kad elektros stulpas yra sugadintas, matėsi kybantys laidai. Prie automobilio jokių žmonių nebuvo. Kartu su policijos pareigūne A. M. nuvažiavo pas pranešėją V. D., kuris nurodė, jog jis vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į stulpą. Pranešėjas taip pat papasakojo, kad iš vakaro kartu su D. P. vartojo alkoholį, po to D. P. išėjo į namus pėsčiomis, palikęs pas jį automobilį. Jam bedirbant, naktį buvo sustabdytas traktorius, kurį vairavo K. D.. Su juo keleivio pusėje važiavo dar vienas asmuo. K. D. paaiškino, kad keleivį veža namo. Naudojantis Polis sistema nustatyta, kad keleivis buvo D. P.. Jį atpažino, kadangi keleivis buvo su sužalota akimi. Su D. P. nebendravo. D. P. jam nepasirodė neblaivus, jo neblaivumo netikrino, nes jam buvo svarbus tik vairuotojas. Mano, kad nakties metu įžvelgti, kad atrama sugadinta būtų sunkoka, tačiau asmuo, atsitrenkęs į stulpą tikrai turėjo pajusti smūgį ir suprasti, kad sugadino elektros stulpą.

2018 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad D. P. 2018 m. kovo 5 d., 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepadraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos automobilį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slydžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į elektros stulpą su atrama. Eismo įvykio metu jis apgadino automobilį ir elektros stulpo atramas. Po eismo įvykio vairuotojas nukentėjusiajam padaręs turtinę žalą, nedelsdamas apie tai nepranešė nukentėjusiajam, taip pat apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Administracinio nusižengimo protokole D. P. veikos kvalifikuotos pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį (b. l. 3).

2018 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. kovo 4 d., nuo 19.00 val., iki 2018 m. kovo 5 d., 07.00 val., A. M. dirbant su patruliu V. B., pagal sudarytą informacinį biuletenį Skuodo m., 06.24 val., buvo gautas pranešimas, kad Barstyčių mstl., Skuodo r., techninis eismo įvykis. Važiuojant nuo Sedos link Barstyčių, tik įvažiavus į Barstyčių miestelį, šiąnakt neblaivus pranešėjas, važiuodamas su broliui priklausančiu baltos spalvos automobiliu atsitrenkė į stulpą. Automobilį paliko įvykio vietoje, o pats grįžo namo (duomenys neskelbtini). Nuvykus į Barstyčių mstl., Skuodo r. buvo ieškota minėto automobilio ir apie 6.45 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas į stulpą atsitrenkęs automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje aplinkui žmonių nebuvo. Ant kelio buvo matomos automobilio slydimo žymės, kurios vedė iki atsitrenkimo į stulpą. Po susidūrimo stulpas pasviro ir matėsi žemai kabantys laidai. Automobilis buvo atrakintas, salone automobilio dokumentų nebuvo, prie automobilio buvo pamestas techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 700-0157820 (galiojanti). Naudojantis Polis II sistema buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad automobilis Ford Mondeo neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pagal pranešimą buvo nurodyta, kad pats pranešėjas vairavo automobilį, todėl buvo nuvykta nurodytu pranešėjo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), o į įvykio vietą atvyko L6001 ekipažas įforminti eismo įvykio. Nuvykus pranešėjo nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybė buvo nustatyta iš asmens paso Nr. 23578456, kuriame V. D. turėjo apie 4 vnt., po 50 eurų. Jis paaiškino, kad naktį iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). važiavo į Barstyčių mstl., nusipirkti alkoholinių gėrimų, tikslaus laiko nepamena. Važiuojant jis nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą ties namu Nr. 34, Sedos g., Barstyčių mstl., Skuodo r. V. D. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš įvykį (vieną butelį degtinės) su draugu D. P., o po įvykio daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Kaip teigė V. D. jiems išgėrus butelį degtinės, D. P. išėjo į savo namus miegoti, palikęs savo automobilį V. D. kieme. Po eismo įvykio V. D. iš Barstyčių mstl. į savo namus parėjo pėsčiomis. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad apie 2.00 val., dirbant pagal sudarytą informacinį Barstyčių mstl. Kaimynų g. ties namu Nr. 11, buvo sustabdytas traktorius Zetor, kurį vairavo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini). Su juo traktoriuje keleivio vietoje važiavo dar vienas asmuo. K. D. paaiškino, kad su traktoriumi minėtą keleivį veža į namus, tikslaus adreso nenurodė. Naudojantis Polis II sistema buvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris ir važiavo minėtame traktoriuje keleivio vietoje. Šį asmenį pagal Polis II sistemoje, esančią foto nuotrauką atpažino policijos pareigūnas V. B., kadangi asmuo buvo su akies trauma. Manytina, kad šis asmuo galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, o, padaręs eismo įvykį, ieškojo traktoriaus, su kuriuo norėjo išsitraukti savo transporto priemonę (b. l. 4-5).

2018 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d., 7.00 val., buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK RS tyrėjo T. M., kad važiuojant nuo Sedos link Barstyčių, tik įvažiavus į Barstyčių miestelį, šiąnakt neblaivus pranešėjas, važiuodamas su broliui priklausančiu automobiliu, baltos spalvos, atsitrenkė į stulpą. Automobilį paliko įvykio vietoje, o pats grįžo namo. Atvykus, kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į elektros stulpą, bei jį apgadinęs. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su D. P., gim. 1952 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 00.15 val., ji lauke girdėjo duslų garsą ir pastebėjo, kad yra dingusi elektra. D. P. į lauką išėjusi nebuvo, kad įvyko eismo įvykis nežinojo. Vykstant atgal į maršrutą - (duomenys neskelbtini), pastebėtas einantis vyriškis. Privažiavus paaiškėjo, kad tai D. P.. Paklausus, kur randasi jo vardu registruotas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. iškart negalėjo nurodyti, kur yra jo automobilis, tik vėliau nurodė, kad automobilį galėjo palikti pas pažįstamą Vytautą, pavardės nežinojo, namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Su Vytautu iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 02.00 val., palikęs automobilį namo kieme, išėjo į namus pėsčias. Paklausus, ar tą naktį vairavo sau priklausantį automobilį, D. P. neigė, tai daręs. 2018 m. kovo 5 d., 10.44 val., D. P. alkotesteriu Alcotest 6810 ARRA 0131, metrologinės patikros numeris 0712813, buvo nustatytas 0.14 prom girtumas. D. P. tiksliai negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis grižo į namus ir, kur yra jo automobilis, išsiaiškinti įvykio aplinkybėms D. P. buvo pristatytas į Skuodo rajono policijos komisariatą (b. l. 6-7).

2018 m. kovo 5 d. Eismo įvykio vietos planu bei fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta – Seda - Barstyčiai, Salantai, 12,86 km, Sedos 34, Barstyčių mstl., Skuodo r.. Eismo įvykio metu apgadinti automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas D. P., bei elektros stulpo atrama. Nustatyti išoriniai automobilio sugadinimai priekiniame bamperyje, apgadinti priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 8).

Alkoholio tikrinimo rezultatų žurnalo išrašu nustatyta, kad D. P. 2018 m. kovo 5 d., 10.44 val., nustatytas 0,14 promilės girtumas (b. l. 12).

2018 m. kovo 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aptikta Sedos g. 34, Barstyčių mstl., Skuodo r., priverstinai nuvežta į UAB „Transadrija“ (b. l. 15).

2018 m. kovo 5 d. sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo nustatyta, kad automobilis grąžintas savininkui D. P. (b. l. 16).

2018 m. kovo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad V. D. kraujyje 2018 m. kovo 5 d., 8.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 1,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 30-31).

2018 m. balandžio mėn. susitarimu nustatyta, kad D. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ susitarė dėl 626,36 Eur žalos atlyginimo už D. P. 2018 m. kovo 5 d. nulaužtą 0,4 kV oro linijos L-200 iš transformatorinės B-114 atramą Nr. 201/4 su paramsčiu bei laidų tarp atramų nutraukimą (b. l. 61-62).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d., 6.24 val. į pagalbos centrą paskambinęs V. D. pranešė, kad jis važiavo nuo Sedos link Barstyčių, ir tik įvažiavus į Barstyčių miestelį padarė eismo įvykį. Buvo neblaivus, važiavo su broliui priklausančiu automobiliu baltos spalvos ir atsitrenkė į stulpą. Automobilį paliko įvykio vietoje, o pats grįžo namo, (duomenys neskelbtini). (b. l. 125-127).

CD laikmenoje esančiame vaizdo įraše matyti, kad V. D. pokalbio su policijos pareigūnais metu nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d., būdamas neblaivus, jis vairavo draugo, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus vakare ir, kuris išėjo namo, automobilį. Važiavo dėl to, kad jis dar norėjo nusipirkti alkoholio, todėl pasiėmė draugo automobilį ir važiavo į Barstyčius. Jam bevažiuojant jį sumėtė ir jis atsitrenkė į stulpą (b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Kelių eismo taisyklių (galiojanti taisyklių redakcija nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. birželio 26 d., Žin. 2003, Nr. 7-263, i. k. 1021100NUTA00001950) 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad D. P. 2018 m. kovo 15 d., 00.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai D. P. pats yra atsakingas už transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą. Šį teismo nustatytą faktą patvirtina surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigūnės A. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas bei jo parodymai. D. P., vairuodamas transporto priemonę, nepadraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojanti redakcija nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. birželio 26 d. Žin. 2003, Nr. 7-263, i. k. 1021100NUTA00001950) 226 punktą. Ši D. P. veika kvalifikuojama pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. D. P. už šį administracinį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte (galiojanti redakcija nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. birželio 26 d. Žin. 2003, Nr. 7-263, i. k. 1021100NUTA00001950) nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, būtina nustatyti asmenį, padariusį tą pažeidimą, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Teismas, spręsdamas kaltės klausimą kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P., kaltinamas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios, be to, iš byloje esančio rašytinio susitarimo, sudaryto tarp jo ir AB „Energijos skirstymo tinklai“ matyti, kad padaryta turtinė žala yra 626,36 Eur dydžio, ir neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Tiesioginė tyčia gali būti konstatuojama tuo atveju, jeigu asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlė) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Jis neginčijo, kad padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžio, tačiau tvirtino, kad jis nesuprato ir net nepastebėjo, kad jo automobilis atsitrenkė į atramą ir nutraukė elektros laidus, nes buvo stresinėje būsenoje, be to buvo tamsu. Svarbu pažymėti tai, kad D. P. ikiteisminio bylos tyrimo metu, policijos pareigūnams jį apklausus, neigė įvykio naktį iš vis vairavęs savo automobilį, teigdamas, jog automobilį paliko draugo Vytauto (kurio pavardės nežinojo) kieme, su kuriuo prieš įvykį, vakare vartojo alkoholinius gėrimus, tik vėlesnių apklausų metu nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad įvykio naktį automobilį vairavo būtent jis. Tokie vienas kitam kardinaliai prieštaringi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai rodo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes D. P. vertina savo nuožiūra, keisdamas ir priderindamas prie jam palankiausios versijos, taip siekdamas itin sušvelninti jam taikytiną administracinę atsakomybę arba jos visiškai išvengti. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su aptartais teiginiais, nes D. P. kaltę pasitraukus iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-7), eismo įvykio vietos planas (b. l. 8), foto lentelės (b. l. 9-11), vaizdo įrašas, liudytojų policijos pareigūnų V. V., R. K., A. M., V. B., R. G. bei liudytojų K. D. ir D. D., V. D. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes.

Teismas iš byloje esančių duomenų daro neabejotiną išvadą, kad D. P. suprato, jog atsitrenkė į atramą, ir ją sugadino, susidūrimą neabejotinai pajuto, nes tai patvirtina policijos pareigūnų užfiksuoti ženklūs automobilio bei atramos sugadinimai, ir, kurie galėjo atsirasti tik stipraus kontakto metu. Tai, kad D. P. suprato ir suvokė, sukėlęs eismo įvykį, ir, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas svetimas turtas, patvirtina ir jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu duoti parodymai apie, tai, kad po eismo įvykio jam teko išlipti pro keleivio dureles, nes vairuotojo durys neatsidarė, kad po eismo įvykio jis patyrė šoką. Byloje esančiu policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad policijos pareigūnų R. K. ir V. V. apklausta šalia įvykio vietos gyvenanti moteris jiems nurodė, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 00.15 val., ji girdėjo duslų garsą ir pastebėjo, kad yra dingusi elektra (b. l. 6). Mažai tikėtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis nesupratęs, jog atsitrenkė į atramą ir ją sugadino, nes automobilio ir atramos kontaktas buvo smūginis, stiprus, sukėlęs duslų trenksmą, dėl ko gyvenvietėje dėl nutrūkusių elektros laidų po įvykio buvo dingusi elektra. Bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota transporto priemonės padėtis po įvykio, jos apgadinimai, kurie, yra pakankamai nemenki, t. y. tokios aplinkybės taip pat pagrįstai suponuoja išvadą, kad transporto priemonės susidūrimas su atrama buvo nemažo galingumo ir tikrai juntamas transporto priemonėje esančiam ir gerai matomas po eismo įvykio iš transporto priemonės išlipusiam asmeniui.

Tai, kad D. P. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir net neketino pranešti nei nukentėjusiajam, nei policijai apie eismo įvykį, parodo ir tai, kad jis, po eismo įvykio, važiuodamas kartu su K. D. traktoriumi, juos netikėtai sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepranešė apie eismo įvykį ir nurodė važiuojantis namo, o po to liudytojui K. D. prisipažino, kad yra atsitrenkęs į stulpą. Be to, iš pranešimo apie įvykį (b. l. 125) matyti, kad V. D., kurio kaip nurodo D. P. paprašė paskambinti į policiją ir pranešti apie eismo įvykį, pagalbos centro darbuotojui paaiškino, kad eismo įvykio metu jis atsitrenkė į stulpą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad V. D. policijos pareigūnams, apibūdindamas eismo įvykio aplinkybes, taip pat aiškiai nurodo, jog, vairuodamas automobilį, jis atsitrenkė į stulpą. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. P. neabejotinai žinojo, jog yra atsitrenkęs į elektros stulpo atramą ir padaręs turtinę žalą, tačiau iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės.

Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad D. P., teigdamas nepajutęs ir nepastebėjęs vairuojamo automobilio kontakto su elektros atrama, nepamatęs, kad yra padaryta žala, todėl iš eismo įvykio vietos pasitraukęs, iškart po įvykio ėmėsi visų priemonių, siekdamas nuslėpti ir pašalinti eismo įvykio pasekmes – prašėsi pagalbos K. D., kad šis ištrauktų automobilį, o jam atsisakius padėti, jis kreipėsi į V. D., prašydamas paskambinti policijos pareigūnams ir pranešti apie eismo įvykį. Be to, kaip ir minėta, D. P. iš pat pradžių klaidino policijos pareigūnus, nurodydamas, kad automobilį vairavo ne jis, nepripažino savo kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, o padarytą žalą susitarė atlyginti tik verčiamas susiklosčiusių aplinkybių.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nenustatyta faktorių, kurie objektyviai būtų galėję pagrįsti versiją, kad D. P. nejautė, kaip atsitrenkė į elektros stulpo atramą ir nematė, kad yra padaręs nukentėjusiajam žalą, sugadindamas elektros stulpo atramą. Taigi, D. P. pateiktas situacijos vertinimas – kad jis nejautė transporto priemonės ir atramos kontakto, kad po eismo įvykio jis nepastebėjo jokių atramos sugadinimų – laikytinas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija, nes tokį D. P. tvirtinimą paneigia byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai, o D. P. nurodytos aplinkybės, tokios kaip tamsus paros metas, blogas matomumas, dėl ko jis negalėjo pamatyti nutrauktų laidų ir sugadintos atramos, patirtas šokas dėl susidariusios situacijos nepateisina bei neeliminuoja jo kaltės pagal jam inkriminuotą nusižengimą.

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad D. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, nepranešęs nei nukentėjusiajam apie padarytą žalą, nei policijai apie eismo įvykį, kaip privalėjo tai padaryti pagal Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatytus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio ir elektros stulpo atramos susidūrimo kontaktas buvo akivaizdus, todėl teismo vertinimu, D. P. po stipraus jo vairuojamojo automobilio ir atramos smūgio, neabejotinai privalėjo sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o nesant tokiai galimybei, policijos pareigūnams, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taigi, D. P., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, nepasitraukti iš įvykio vietos, padėti jį išsiaiškinti. Be kita ko, D. P. vairavimo stažas, turima patirtis, leidžia manyti, kad jam yra gerai žinomos Kelių eismo taisyklės, ir jis, tikrai, kaip teigia pats, būdamas blaivus, turėjo suvokti ir suvokė, kad po stipraus smūgio būtina kviesti policijos pareigūnus. Taigi, toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, todėl konstatuotina, kad D. P. šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta turtinė žala.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad D. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Byloje esančiu 2018 m. balandžio mėn. susitarimu dėl žalos atlyginimo, nustatyta, kad D. P. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ susitarė dėl 626,36 Eur žalos, atsiradusios D. P. eismo įvykio metu nulaužus oro linijos l-200 iš transformatorinės B-114 atramą Nr. 201/4, ir nutraukus laidus, atlyginimo (b. l. 61). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog eismo įvykio, kurį sukėlė ir iš kurio pasitraukė D. P., metu padaryta turtinė žala (626,36 Eur) neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas perkvalifikuoti D. P. inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. kaltė dėl to, kad jis po eismo įvykio, lėmusio AB „Elektros skirstymo operatorius“ turto apgadinimą, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu, alkoholio tikrinimo žurnalo išrašu, kuris patvirtina, kad D. P. 2018 m. kovo 5 d., 10.44 val., nustatytas 0,14 promilės girtumas, liudytojų policijos pareigūnų R. K. ir V. V. bei liudytojo S. B. parodymais. Ši D. P. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, todėl jam ir už šį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad suklysta nurodant pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad protokole nurodytos aiškios nusižengimų aplinkybės, D. P. žinojo kuo yra kaltinamas, išdėstytos veikos yra įrodytos, teismas pakeičia nuorodą į administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio teisės akto, t. y. Kelių eismo taisyklių, punktus, nurodant, kad D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 221, 222, 226 punktus.

Teismas D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad D. P. padarė tris nusižengimus, iš kurių du jo padaryti nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, laikomi vienais pavojingiausių administracinių nusižengimų kelių eismo srityje, į administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. asmenybę, jis turi nuolatinį darbą užsienyje, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į tai, kad nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. už kiekvieną padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus artimas minimalioms, numatytoms ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose, administracines nuobaudas – baudas, bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, kuris numatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje privalomai skiriamai administracinio poveikio priemonei (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį D. P. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neskiriamas.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. P. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad D. P. paskirtos, nors ir minimalaus dydžio nuobaudos, tačiau jos yra pakankamos bei proporcingos, nagrinėjamu atveju atitinkančios ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, o ANK 423 straipsnio 5 dalyje transporto priemonės konfiskavimo skyrimas nėra privalomas, be to, ir į tai, kad D. P. pripažintas kaltu vartojęs alkoholį po eismo įvykio, o ne vairavęs neblaivus, todėl teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje administracinio nusižengimo byloje netaikytinas.

Duomenų laikmena su vaizdo įrašu, esanti administracinio nusižengimo byloje, teismo nutarimui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje (b. l. 129).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70,00 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą.

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą D. P. paskirti 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18079182103 ir įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.