Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiam J. L., kaltinamajam E. D., jo gynėjui advokato padėjėjui S. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo; bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2014-10-12 apie 19 val., bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, prie A. Mackevičiaus g. 58D namo, Kaune, be jokios aiškios priežasties, priėjęs prie automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio J. L., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei atidaręs vairuotojo pusės automobilio dureles keturis kartus sudavė kumščiu ir tris kartus įspyrė nukentėjusiajam J. L. į galvą, po ko, nenustatytas ikiteisminio tyrime asmuo tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. L. į galvą ir du kartus įspyrė į veidą, tokiais bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, pereinančia į skruostą ir žandą, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, nosies pertvaros iškrypimu, bei neigiamus išgyvenimus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su jo vaikų motina E. P. buvo susitaręs, kad vaikus pas jį atveš 17 val., nes buvo vieno iš jų gimtadienis. E. nuo 15 val. neatsakė į jo telefono skambučius. Apie 19 val. jis su draugu ir jo tėvu Renault automobiliu važiavo iš Akropolio ir prie namų pamatė gatve bėgančius vaikus. Draugo tėvo, kuris vairavo automobilį, paprašė sustoti, pribėgo prie E., pradėjo ant jos šaukti, nes ji sutartu laiku neparvežė vaikų, jais nesirūpina, priekaištavo, kad sugadino vaiko šventę. Tada iš automobilio išlipo J., pribėgo prie kaltinamojo ir trenkė jam dešine ranka į kairį skruostą, jie susimušė. Kaltinamojo draugas išlipo iš automobilio ir juos išskyrė. Draugo vardas J., pavardės nežino, jis po to išvyko į užsienį, šiuo metu jo Lietuvoje nėra. Jis niekam nesudavė. Draugo tėvas, kuris vairavo automobilį Renault irgi yra išvykęs į užsienį, jų adresų kaltinamasis teigė nežinantis. Kaltinamojo teigimu, jis nebuvo nuėjęs prie nukentėjusio automobilio, smūgius J. L. sudavė gindamasis, tai įvyko A. Mackevičiaus gatvėje, apie 15 metrų atstumu nuo automobilio. Kaltinamasis neneigė, kad galėjo nusikeikti, bet neigė grasinęs ką nors užmušti. Su E. P. yra susituokęs, kartu negyvena, turi du vaikus 4 m. ir 8 m., šiuo metu advokatas ruošia dokumentus dėl santuokos nutraukimo šalių sutarimu.

Nukentėjęs J. L. parodė, kad automobiliu atvyko į Mickevičiaus gatvę, atvežė E. P. vaikus pas E. D., sustojo skersgatvyje prie Pelėdų kalno. E. P. nuėjo prie E. namų, jis, palaukęs kelias minutes, nusprendė pavažiuoti į priekį, sustojo kelkraštyje ir laukė, kol E. nuves vaikus. Pro jį pravažiavo žalsvos spalvos automobilis, sustojo prie E., pavažiavo atgal, prisiparkavo už jo mašinos, E. D. šaukė ant E., keikėsi, jis stovėjo viduryje gatvės. Atėjo iki nukentėjusio automobilio, atidarė dureles, pradėjo keiktis ir po kelių sekundžių smūgiuoti nukentėjusiam į galvą. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad nukentėjęs vežioja jo vaikus, grąsino užmušti. Atėjo kitas asmuo, kuris taip pat pradėjo smūgiuoti. Nukentėjęs sėdėjo automobilyje, buvo prisisęgęs diržu. E. D. smūgiavo rankomis ir kojomis, kitas asmuo numušė J. L. akinius. Kažkas pradėjo šaukti, sureagavo į konfliktą, tada nukentėjęs įjungė pirmą pavarą ir pavažiavo į priekį. Tuo konfliktas baigėsi. Nukentėjęs buvo be akinių, apsvaigęs. Sustojęs iškart skambino policijai. Atėjo E., pradėjo guosti, po kelių minučių, priėjo E.. Jis norėjo kažką padaryt arba pasakyt E.. Jis sakė apie vaikus, kad nukentėjęs jų nevežiotų. Po to E. D. pasišalino. Policija atvažiavo po 10-15 min., greitoji pagalba išvežė nukentėjusį į ligoninę. Buvo sumušta kairės pusės akis, vokas, ausis, lūpa, nosis, iškrypus nosies pertvara, perskelta lūpa, nubrozdinta kairė ausis, po kaire akimi mėlynė, ant voko buvo kraujosruva. Buvo nedarbingas savaitę, ėjo pas gydytojus, pirko tepalą, paskui buvo labai nemalonu, visi klausinėjo, kas įvyko, buvo matomos kraujosrūvos. Ligoninėje negulėjo. Daugiau su E. D. nebendravo. Suma, kurią nurodė ieškinyje atitinka sužalojimą, moralinį pažeminimą yra teisinga. Turtinės žalos atlyginimo neprašė.

Liudytoja E. P. parodė, kad oficialiai yra kaltinamojo žmona, tačiau kartu negyvena, ketina išsiskirti. 2014-10-12 su vaikais atvyko į A. Mackevičiaus gatvę, sustojo prie 38 namo, kur vaikai gyvena E. D., perėjusi gatvę, pamatė iš kitos gatvės pusės ateinantį E.. Jis ėjo link jos, po to apsisuko, nuėjo prie mašinos link J., atidarė dureles, pasilenkęs pradėjo rėkti, Jurgis negalėjo pajudėti iš vietos, nes iš galo privažiavo kitas automobilis, iš jo išlipo kažkoks žmogus ir priėjo prie J. L., suprato, kad vyksta muštynės, kiek smūgių buvo suduota nežino, nuo įvykio vietos buvo maždaug už 40 metrų. Liudytoja tuo metu nuvedė vaikus, o atsisukusi pamatė, kad Jurgis automobiliu pavažiavo į kitą vietą, kalba telefonu su policijos pareigūnais, jo veidas visas kruvinas. Ji įlipo į J. L. automobilį ir bandė guosti nukentėjusį. Tada E. D. dar kartą priėjo prie Jurgio automobilio, atidarė keleivio dureles, pradėjo keiktis dėl vaikų, priekaištavo, kad ji vaikus vežioja su kitu žmogumi. J. išlipo iš mašinos, jie šnekėjo, buvo vartojami keiksmažodžiai, tačiau daugiau muštynių nebuvo. Vėliau atvažiavo policija, liudytoja nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo, o Jurgis į ligoninę. Jam buvo ištinusi lūpa, sumušta nosis. J. L. savaitę nėjo į darbą, bet sužalojimai veide buvo matomi ilgiau, apie 2-3 savaites.

Iš 2014-10-17 specialisto išvados Nr. G2706/14 (02) matyti, kad J. L. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinančia į skruostą ir žandą, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, nosies pertvaros iškrypimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12-13).

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Nors kaltinamasis E. D. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusio parodymais apie tai, kad kaltinamasis ir nenustatytas asmuo sudavė jam smūgius ir sužalojo. Nukentėjusio parodymus patvirtina liudytojos E. P. parodymai apie kaltinamojo elgesį įvykio metu. Įvykio vieta – A. Mackevičiaus gatvė yra vieša vieta. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo kviečiama policija, greitoji pagalba, todėl akivaizdu, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Kaltinamasis neneigė sudavęs smūgius, tačiau teigė, kad taip gynėsi nuo nukentėjusio, kuris jį puolė. Tokie kaltinamojo paaiškinimai nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis. Jokių duomenų apie nukentėjusio smurtą prieš kaltinamąjį byloje nėra. Nukentėjęs ir liudytoja tai neigia. Į policiją ir greitąją pagalbą kreipėsi ne kaltinamasis, bet nukentėjęs. Kaltinamasis negalėjo nurodyti jį ir nukentėjusį išskyrusio asmens duomenų, išskyrus vardą J., nors teigė kartu dirbęs, turi bendrų pažįstamų ir kartu atvyko į įvykio vietą prie savo namų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu 2014-10-27 kaltinamasis teigė, kad J. iš užsienio grįš kitą savaitę. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo teiginiai apie savigyną vertintini kritiškai ir atmestini, kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

Kaltinamasis E. D. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sužalojo nukentėjusį, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.

Nukentėjęs J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, nesaugumo jausmą. Dėl sveikatos sutrikimo turėjo problemų darbe, nes negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, sumažėjo bendravimo galimybės.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju, nukentėjęs patyrė fizinį smurtą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jautė fizinį skausmą, trumpam prarado darbingumą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumų darbe. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusio reikalavimai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, buvo teistas, bausmę atlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokslu.

J. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti J. L. iš E. D. 1000 eurų ( 3452,80 litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.