- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2079/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1574-370/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltspeda“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl juridinio asmens dalyvio veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir jo atsakomybės pagal juridinio asmens dalyvio prievoles,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Baltspeda“ (kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o to paties apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) ieškiniu, pareikštu CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašė: pripažinti nesąžiningais atsakovo T. M. (buvusio ieškovo direktoriaus ir akcininko) veiksmus, dėl kurių ieškovui atsirado 3 904 043,32 Lt dydžio mokestinė nepriemoka pagal 2006 m. rugpjūčio 19 d. – 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno teritorinės muitinės sprendimus, bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 904 043,32 Lt (3-7 b. l.).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovui pareikšti reikalavimai dėl didelės vertės prievolės, kuri atsirado dėl neteisėtų ir nesąžiningų jo veiksmų, subsidiaraus įvykdymo, todėl atsakovas, sužinojęs apie ieškinio padavimą teismui, gali siekti išvengti įsipareigojimų įvykdymo, perleisdamas savo turtą, jį sumažindamas arba kitaip apsunkindamas, kad iš jo turto nebūtų galimybės išieškoti priteistos pinigų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui T. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovo turtinės teises bei pinigines lėšas, neviršijančias 3 904 043,32 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apriboti ar sumažinti jo vertę (67-68 b. l.).
Nurodė, kad atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl nurodyto teismas sprendė, jog šiuo atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 147 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (76-82 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismas nenustatė realios grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų reali tikimybė, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepakaks atsakovo turto, bei būtinybės taikyti paminėtas priemones, ieškovui į bylą nepateikus įrodymų, kad pareikštas reikalavimas atsakovui yra didelis, be to, kaip laikinosios apsaugos priemonės užtikrins teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 144, 178 str.).
2) Teismas preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nors ieškovo reikalavimai, net ir preliminariai juos vertinant, akivaizdžiai nepagrįsti, be to, ieškinys paduotas, praleidus ieškinio senaties terminą.
3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Atsakovas – fizinis asmuo, turintis šeimą ir du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia išgyventi, valgyti, mokytis, mokėti už būstą bei vykdyti įsipareigojimus, o, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas atsakovo turtas ir piniginės lėšos, būtinos šeimos bei vaikų poreikiams patenkinti, namų ūkio išlaidoms apmokėti bei išgyventi atsakovui, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti atsakovo šeimyninę padėtį bei leisti disponuoti dalimi (po 850 Lt kiekvienam šeimos asmeniui, t. y. iš viso 2 550 Lt) areštuotų piniginių lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Juolab kad ieškovas – bankrutuojanti įmonė, kuri negalės atlyginti atsakovo nuostolių, turėtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
4) Teismas be pagrindo klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (90-92 b. l.). Nurodo, kad, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, o teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo į jį argumentų ir bylos įrodymų, tik nustato, ar ieškinys galėtų būti patenkintas, t. y. ar nėra akivaizdžiai netenkintinas, todėl apeliantas be pagrindo teigia dėl ieškinio nepagrįstumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Ieškovo teigimu, atsakovas atskirajame skunde nepaneigė prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, priešingai, jo argumentai patvirtina, jog ši prielaida pagrįsta. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali išlaikyti savo nepilnamečių vaikų bei įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o vengimas teikti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį tik sustiprina abejones dėl jo finansinių galimybių įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad nėra realios rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2012, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2124/2011). Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-882/2012). Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas – šiuo metu likviduojama dėl bankroto įmonė yra pareiškęs apeliantui reikalavimą dėl 3 904 043,32 Lt priteisimo. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę tokia suma fiziniam asmeniui neabejotinai laikytina didele, o apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog nėra grėsmės, kad, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, jog apeliantui priklausančio turto vertė ir piniginių lėšų suma viršytų prašomą priteistą sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė aukščiau nurodytos prezumpcijos, todėl apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog skundžiama apygardos teismo nutartimi atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kadangi teismas nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises (CPK 145 str. 2 d.). Beje, atsakovas turi teisę, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasi į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą, prašyti pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jam disponuoti ir naudotis areštuotų piniginių lėšų dalimi, reikalinga būtinų poreikių patenkinimui (CPK 148 str.).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.