Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-237-543/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
T-237-543/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-237-543/2022
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00752-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 357-87 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo V. B. bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. lapkričio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 17 d. Į bausmės laiką įskaityta 6 mėnesiai 1 diena. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2013 m. liepos 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. gegužės 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-87 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Būdamas laisvėje nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis taip pat turėtų gyvenamąją vietą, pateikė tai patvirtinančią pažymą. Laisvėje nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, profesiją, oficiali jo darbo patirtis yra apie du metai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo kelias profesijas, yra dirbantis. Nors nuteistojo darbo patirtis nėra didelė, tačiau jis pasižymi teigiama motyvacija darbui bausmės atlikimo metu, be to, jis formaliai patvirtino ir apie galimą darbo vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, o tai gali būti vertinama kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančiu veiksniu. Šiuo metu nuteistasis jau neturi finansinių įsipareigojimų, jau yra apmokėjęs visą įsiskolinimą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, sulaukia jų paramos bei palaikymo, yra jų remiamas finansiškai ir tai gali būti vertinama, kaip svarbiu nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą galinčiu palengvinti veiksniu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis savo laisvalaikį leidžia sportuodamas, taip pat jis dalyvauja ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors nuteistasis praeityje rinkdavosi veiklas, kurios skatindavo jo nusikalstamumą, tačiau dabar jis suvokia, kad veikla kurioje anksčiau dalyvaudavo, yra susijusi su tuo, kad šiuo metu jam tenka atlikti bausmę. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistasis sprendžia šią problemą dalyvaudamas (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nesijaučia socialiai izoliuotas ar atsiskyręs, save ir savo ankstesnį elgesį vertina kritiškai, pripažįsta savo būdo trūkumus, kuriuos stengiasi keisti. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, jis remiasi visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Šiuo metu nuteistasis gana pozityviai žvelgia į ateitį, reiškia norą pamatyti savo anūkus. Nuteistojo tarpasmeninių bendravimo įgūdžių lygis yra pakankamas, nepastebima manipuliacija jo bendravime, jo elgesyje nepasireiškia agresija, stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo savikontrolės įgūdžių atžvilgiu. Nuteistasis geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, jis turi ateities planų, turi savo požiūrį, tačiau nėra kategoriškas ir geba priimti kito nuomonę. Nuteistasis nepateisina nusikalstamo elgesio, neišsako diskriminacinių nuostatų. Nuteistajam yra priimtinos visuomenės vertybės, stengiasi jų laikytis, suvokia, kad turi suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į kitų žmonių teises ir gerovę. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka 9 kartus ir yra 3 kartus paskatintas. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Šiuo metu dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, pavojingas bei impulsyvus elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas; sunkumai numatant neigiamas savo elgesio pasekmes, tačiau yra ir apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta; motyvacija darbui; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai. Komisija nusprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis V. B. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 357-87 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. B. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog nuo pat pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šios rizikos vertinimas iš esmės nepakito ir visada išliko vidutinė rizika. Ta aplinkybė, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis V. B. mokėsi, įgijo specialybių, dirba, įvykdė turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų teismo motyvų.

Visų pirma, iš 2022 m. gegužės 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-85 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. B. Lietuvos Respublikoje yra teistas 6 kartus. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Jo įvykdyti nusikaltimai yra to paties modelio, tačiau paskutiniai nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius. Taigi vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nesilaikė probacijos sąlygų ir dėl to vėliau visgi buvo sugrąžintas realiam bausmės atlikimui. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir kelias profesines kvalifikacijas. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis taip pat mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, oficiali šio nuteistojo darbo patirtis yra tik apie 2 metai. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis dirbdavo ir nelegaliai. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi pažymą dėl nuteistojo įdarbinimo. Visos paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti tai, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą, tačiau tokios aplinkybės visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo abejoti dar labiau verčia tai, kad laisvėje nuteistasis nevengė neoficialaus darbo ir iš jo gaunamų pajamų. Tuo tarpu minėtos bendrovės pateikta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, o ir išduota beveik prieš du metus – 2020 m. rugpjūčio 18 d.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Pats nuteistasis pripažinęs, jog laisvėje jis pragyvendavo tiek iš oficialaus darbo pajamų, tiek ir iš nelegalios veiklos – narkotikų prekybos. Šios bausmės vykdymo metu nuteistąjį finansiškai remia ir jo artimieji. Nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė tiek vienas, tiek ir veikdamas bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, neigiamą įtaką jam darantys asmenys atsirasdavo dėl to, kad jam norėjosi gyventi geriau, rūpintis savo šeimos gerove. Šios bausmės vykdymo metu buvo pastebėta, jog nuteistasis bendravo su nuteistosiomis iš (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog praeityje nuteistasis rinkdavosi veiklas, kurios skatindavo jo nusikalstamumą. Nors nuteistasis šiuo metu neigia palaikantis socialinius ryšius su ankstesniais neigiamą įtaką dariusiais asmenimis, tačiau visgi nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkus socialinių ryšių su nusikalstamą elgesį palaikančiais asmenimis. Pats nuteistasis pripažino, jog būdamas laisvėje vartodavo narkotines medžiagas – heroiną, kurį intensyviai vartodavo apie tris ar keturis mėnesius, o po to kurį laiką nevartodavo, taip pat jis ir sistemingai vykdė prekybą narkotinėmis medžiagomis. Pastebėtina, jog ir dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Paskutiniai nuteistojo nusikaltimai yra susiję su narkotinių medžiagų disponavimu ir jų platinimu. Galima teigti, jog nuteistajam yra būdingos (duomenys neskelbtini) problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu. Nors dabartinės bausmės vykdymo metu pats nuteistasis pripažįsta šias problemas ir bando jas spręsti dalyvaudamas savipagalbos grupėse, tačiau visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, remiasi visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Nuteistasis pripažįsta, kad yra linkęs išlaikyti socialinį atstumą nuo kitų žmonių, tačiau nesiekia absoliučios izoliacijos, bendrauja su sau artimesniais žmonėmis. Pats nuteistasis pripažįsta, jog tolimoje praeityje save žalojo siekdamas palaikyti kartu su juo kameroje kalinčius asmenis. Nuteistojo tarpasmeninių bendravimo įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, manipuliacija jo bendravime nepastebima. Nuteistasis bendrauja noriai ir gan atvirai, nors ir yra linkęs nutylėti jį galimai neigiamai charakterizuojančią informaciją. Nuteistojo elgesyje nepasireiškia agresija, jis nenaudojo smurto prieš kitus asmenis ir bausmės atlikimo metu, tačiau pripažino, kad praeityje konfliktinėje situacijoje buvo praradęs savitvardą ir būdamas neblaivus panaudojo agresiją. Nuteistajam yra būdingas impulsyvus elgesys. Nuteistasis susiduria su sunkumais numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Analizuojant nuteistojo nusikalstamą elgesį, pastebima, jog jis yra linkęs pakartoti ankstesnes klaidas dėl siekio greitu būdu prasimanyti pinigų. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, lėmusius nusikalstamumą, pats mano, kad tas problemines sritis yra išsprendęs, tačiau stokoja įžvalgos, kad tos problemos vis dar egzistuoja ir gali atsinaujinti. Nuteistasis turi ateities planų, tikisi, kad viskas pasiseks, tačiau jo planams trūksta konkretumo, kaip tai įgyvendinti bei numatymo galimų sunkumų ir jų įveikimo būdų. Nuteistasis pripažįsta, jog pats anksčiau atlaidžiai žvelgė į kai kuriuos nusikaltimus bei pateisino ir savo elgesį.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 9 kartus nubaustas drausmine tvarka. Pastebėtina, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta dar 2021 m. vasario 23 d. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – narkotinių medžiagų vartojimas; mobilaus ryšio telefono turėjimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo V. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialios grupės įtaka; būdingas rizikingas, pavojingas bei impulsyvus elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas – pagrindinė veikla; sunkumai numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. B., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo V. B. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 357-87 dėl nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 357-87 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė