Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2010 05 31 sprendimą Nr. S-153(7-33/2010);panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 12 17 sprendimą Nr. 68-371.panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2009 05 14 sprendimą Nr. (04)-K3-137 ;

Paaiškina, kad mokestinis ginčas nagrinėjamas jau ne primą kartą. Paaiškino, kad, nagrinėdama pareiškėjo skundą iš naujo, VMI neatkreipė dėmesio, kad MGK 2009 11 06 sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka jo aprašomosios dalies, ir 2009 12 17 sprendimu Nr. 68-371 neįvykdė MGK 2009 11 06 sprendimo rezoliucinės dalies. VMI iš naujo neišnagrinėjo skundo visa apimtimi. Pareiškėjo skundo argumentai apėmė visą mokesčio bazės apskaičiavimo pagrįstumą. VMI apsiribojo tik mokesčių ir su jais susijusių sumų perskaičiavimu, netiriant mokestinės bazės nustatymo teisingumo. Mano, kad padaryta procesinė klaida. MGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą iš naujo, ir pasisakė, kad dalis pareiškėjo argumentų jau įvertinti MGK 2009 11 06 sprendime, jo pareiškėjas neskundė, todėl iš naujo pareiškėjo argumentai nebuvo analizuojami.

Mano, kad 2010 05 31 MGK sprendime duodama nuoroda į pačios MGK sprendimą, kuriuo panaikintas VMI 2009 08 05 sprendimas. Mano, kad tai yra neteisinga procesine prasme. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai, atsiradę po VMI 2009 08 05 sprendimo panaikinimo, gauti atsakymą į visus savo argumentus negalėjo būti įgyvendinti. Dėl to šiuo metu nėra galiojančio atsakymo į pareiškėjo 2009 08 31 skundą dėl visų jame išdėstytų argumentų. Pareiškėjas ginčija mokestinės bazės dydį.

Pareiškėjas ginčija visus požymius, pagal kuriuos jo veikla buvo pripažinta individualia komercine veikla. Veiklos versliškumas ir tęstinumas buvo pripažinti dėl 2006-2007 m. laikotarpiu vykdytų sandorių, susijusių su butais (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypu prie šio buto.

Paaiškina, kad pirmasis butas Europos pr. yra naujos statybos butas, kuris buvo įsigytas jaunai šeimai besilaukiančiai kūdikio. 2005 05 31 gimė neįgalus vaikas, sirgo ir pareiškėjas. Buto plotas buvo mažas, butas virš pravažiavimo arkos, tai kenkė šeimos narių sveikatai. Namas buvo naujos statybos, girdėjosi triukšmas, jautėsi vibracija, bet butą reikėjo išpirkti, kadangi buvo įnešę avansą, kurį būtų praradę. Dėl šios priežasties pareiškėjo šeima butą išpirko, nors tuo metu jau buvo akivaizdu, kad butas šeimos netenkina. Dėl to butas buvo parduotas 2006 03 29 su ekonominiu nuostoliu. Kadangi butas parduotas dėl šeimos sveikatos, gautos už jį pajamos negali būti priskirtos individualios veiklos pajamoms. Atsiradus galimybei įsigyti sklypą, šeima nutarė bendromis lėšomis, kartu su sutuoktinės tėvais, pasistatyti ir kartu apsigyventi viename name (kotedže). Tačiau pabrangus statybai, šeima pritrūko lėšų, todėl nebaigtą statybą buvo priversti parduoti. Pareiškėjas už savo įdėtas lėšas neatgavo statybos sąnaudų, kurias VMI įvertino 98 272 Lt. Pareiškėjas pardavė jam priklausantį butą už 90 000 Lt.

Pabrėžia, kad nei viename sandoryje pareiškėjas jokio pelno negavo, priešingai, patyrė žalą. Žemės sklypas buvo parduotas, nes jis tiesiogiai susijęs su jame pastatytais butais.

Mano, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. nuostatoms, Konstitucijai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams, kaip turi būti įvertinta, ar yra individualios veiklos požymiai. Mano, kad nėra nustatytas nei vienas iš būtinų požymių.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir jo argumentus. Paaiškino, kad mokesčių administratorių sprendimuose esanti motyvacija išeina už mokestinio laikotarpio, kuris buvo tikrinamas, ribų. Teigė, kad sandoriai su butu (duomenys neskelbtini). negali būti priskirti individualiai veiklai, todėl ir PVM pareiškėjui negali būti skaičiuojamas. Prašė nagrinėti visą mokestinį ginčą iš esmės ir skundą tenkinti.

Paaiškina, kad 2009 11 06 sprendimu Nr. S-353-(7-310/2009) Mokestinių ginčų komisija tik pasisakė, kad turi būti perskaičiuoti mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Dėl to panaikino VMI 2009 08 05 sprendimą Nr. 68-226 ir perdavė centriniam mokesčių administratoriui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Tačiau MGK sprendime konstatavo, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė individualią veiklą, nes nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas, versliškumas.

Dėl ekonominės veiklos rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi ir paaiškino, kad pareiškėjas, pažeisdamas PVM įstatymo 92 str., neapskaičiavo mokėtinos 2669 Lt PVM sumos, jos nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą. Nurodė, kad PVM pareiškėjui apskaičiuotas pagrįstai. Dėl PSD įmokų rėmėsi Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. 4 p. ir paaiškino, kad PSD įmokų suma apskaičiuota pagrįstai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Ginčas kilo Kauno AVMI 2009 03 12 Patikrinimo aktu Nr. AU16-13 nustačius faktines aplinkybes, kad sutuoktiniai L. A. ir A. A. 2005-2006 m. įsigijo bei pardavė nekilnojamąjį turtą. Sandoriai nurodyti Patikrinimo akto 2 ir 3 lentelėse bei akto aprašomojoje dalyje, kur nurodomi ir kiti nekilnojamojo turto sandoriai, tame tarpe žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimas 2005 06 13, taip pat namo statyba šiame sklype. Patikrinimo akte daroma išvada, kad akte išvardinti sandoriai turi individualios veiklos požymių. Dėl to pareiškėjui papildomai apskaičiuota PVM 3813 Lt, 1185 Lt PVM delspinigių, privalomojo sveikatos draudimo įmokų 176 Lt, šių įmokų delspinigių – 39 Lt, iš viso 5213 Lt.

Kauno AVMI 2009 05 14 sprendimu Nr. (04)-K3-/37 (MGK byla indeksu 6.11-05(7-310/2009, l. 22-29) patikrinimo aktą patvirtino. Tikrinimo laikotarpis buvo 2006 01 01 – 2007 12 31. Iš šio sprendimo darytina išvada, kad sprendimas priimtas įvertinus sandorius, kurie analizuojami sprendime, padaroma išvada, kad tų sandorių visuma ir jų seka turi visus būtinus individualios veiklos požymius. Nurodomas sutuoktinių A. 2006 03 29 sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo A. Š. sandoris (butą sutuoktiniai įsigijo 2005 12 19), 2005 11 10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo sandoris, 3 butų kotedžo statyba žemės sklype, 2006 12 13 santuokos metu pastatytų butų (duomenys neskelbtini) ir 3 pasidalijimas, 2006 12 21 buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimas, 2007 05 03 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimas, taip pat pripažinimui fakto, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą turėjo reikšmės ir žemės sklypo įsigijimas 2005 06 13 namo statybai (duomenys neskelbtini), Kaune.

VMI 2009 08 05 sprendimu Nr. 68-226 patvirtino Kauno AVMI sprendimą.

Pareiškėjas šį sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2009 11 06 sprendimu Nr. S-353-(7-310/2009) pareiškėjo skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, VMI sprendimą panaikino. Pareiškėjo skundo MGK motyvai ir argumentai buvo susiję su tuo, kad pareiškėjas sandorių sudarymą aiškino asmeninio pobūdžio aplinkybėmis. Skunde pareiškėjas ginčijo ir buto (duomenys neskelbtini), Kaune pardavimo kainą, kurią nustatė mokesčių administratoriai. MGK sprendime tuomet buvo nurodyta, kad ginčas yra dėl pareiškėjo tikrinamuoju metu sudarytų sandorių pripažinimo individualia ir ekonomine veikla atitinkamai GPM įstatymo ir 2 str. 7 d. ir PVM įstatymo 2 str. 6 d. prasme bei iš šios veiklos gautų pajamų dydžio nustatymo ir apmokestinimo.

MGK 2009 11 06 sprendime (t. I, b. l. 14-22) plačiai ir argumentuotai pasisakė dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies taikymo. MGK sprendime įvertinti tokie sandoriai: pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu įgytas neįrengtas butas ((duomenys neskelbtini), Kaune), jo įrengimas ir pardavimas, 2,4 a žemės sklypo įgijimas (duomenys neskelbtini)g., Kaune, kotedžo statyba šiame sklype ir tuo tikslu trijų nekilnojamojo turto objektų suformavimas ir jų perleidimas, žemės sklypo padidinimas ir pardavimas butų pirkėjams. Nurodė, kad vertinant individualios veiklos buvimą, buvo atsižvelgta į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą, tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiklai, o buto (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas pareiškėjo sutuoktinės tėvui ir vėlesnis šio buto pardavimas bei gautos pajamos pripažintos tik pareiškėjo sutuoktinės individualia veikla ir šios veiklos pajamomis. MGK vertino nurodytų sandorių atitikimą GPM įstatymo 2 str. 7 d. nurodytiems individualios veiklos požymiams, t. y. pasisakė dėl versliškumo požymio buvimo. MGK atmetė pareiškėjo argumentus dėl sandorių atsitiktinumo, dėl sandorių sudarymo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš MGK sprendime nurodytų motyvų pareiškėjo atstovė prašo atsižvelgti į MGK sprendime paminėtą UAB „Beržolė“ direktoriaus K. V. paaiškinimą, kadangi sprendime nurodyta tik dalis šio paaiškinimo, kuri naudinga mokesčių administratoriui. Nurodo, kad šis paaiškinimas patvirtina, kad butą pareiškėjas buvo priverstas pirkti, nors jau žinojo, kad šis butas jo šeimai netiks. Dėl kitų motyvų pareiškėjo atstovė pasisako tik dėl datų, t. y. kad sprendimuose apimamas didesnis laikotarpis nei mokestinio patikrinimo laikotarpis. Dėl datų teismas daro išvadą, kad mokesčiai gali būti apskaičiuojami tik už mokestinių patikrinimų laikotarpius, kurie nurodyti patikrinimo akte. Tačiau motyvacija, kuria grindžiamas individualios veiklos buvimas (veiklos verslumo ir tęstinumo požymiai), gali apimti ir kitą pareiškėjo veiklą, kuri patvirtina esant individualios veiklos požymius. Taip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimuose analogiškose bylose (2009 02 19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009, 2008 12 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08, 2006 10 20 nutartis administracinėje byloje A14-916/06).

Aptariamame MGK 2009 11 06 sprendime nurodoma, kad komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas. MGK sprendime prieš tai aptarti ir įvertinti sandoriai apima ir buto (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimą ir pardavimą. Todėl MGK nurodo, kad remiantis PVM įstatymo 2 str. 6 d. ir 71 str. 1-2 dalių nuostatomis, pareiškėjui pagrįstai nustatyta prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM ir susijusias su šio įstatymo pažeidimu sumas.

Toliau MGK 2009 11 06 sprendime atsakoma į pareiškėjo skundo argumentus, kurių pagrindu jis ginčijo gautų individualios veiklos pajamų dydžio nustatymą. MGK nurodo aplinkybes, kurios rodo, kad dėl pajamų iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo mokesčių administratoriaus nustatyta suma dėl 30 000 Lt gavimo yra nepatvirtinta. MGK nustatė, kad pajamos už šio buto pardavimą turi būti ne 160 000 Lt, bet 145 000 Lt. MGK taip pat nesutiko su mokesčių administratoriaus nustatytu pajamų dydžiu pagal 2007 05 03 žemės pirkimo-pardavimo sutartį. MGK nustatė, kad 10 000 Lt suma, kuri gauta pardavus (duomenys neskelbtini) esantį butą ir žemės sklypą (suma gauta už žemės sklypą), negali būti priskirta prie pareiškėjo individualios veiklos pajamų. MGK sprendime nurodyta, kad MGK nepriskirta mokesčių administravimo funkcija ir ji negali perskaičiuoti mokesčių, delspinigių ir baudų, todėl MGK naikina sprendimą, o pareiškėjo skundą perduoda centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nurodė MAĮ 155 straipsnio 4 dalį.

Vertinant tolesnę ginčo eigą, svarbu nustatyti MGK kompetencijos apimtį, sprendžiant mokestinius ginčus. Skundų nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 straipsnio nuostatos. MAĮ 155 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokius sprendimus gali priimti Mokestinių ginčų komisija: panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; iš dalies patvirtinti arba iš dalies panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; pakeisti mokesčių administratoriaus sprendimą; perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. MGK 2009 11 06 sprendimas yra panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 08 05 sprendimą Nr. 68-226 ir perduoti pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Toks sprendimas reiškia, kad mokesčių mokėtojo skundas visa apimtimi perduotas nagrinėti iš naujo, nes MGK galėjo pasinaudoti galimybe tik iš dalies panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir tik tą dalį perduoti nagrinėti i naujo. Tuomet pareiškėjas būtų turėjęs galimybę skųsti MGK sprendimą toje dalyje, kurioje pasakyta, kad pareiškėjas pažeidė mokesčių įstatymus. Esant dabartinei situacijai, pareiškėjas laukė, kol bus priimtas naujas sprendimas dėl jo skundo, tada 2010 01 28 įteikė MGK skundą, kuriuo prašė panaikinti VMI prie FM 2009 12 17 sprendimą Nr. 68-371 ir Kauno AVMI 2009 05 14 sprendimą Nr. (04)-K3-138 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, indeksas 6.11-05(7-31/2010). Šio skundo argumentai dėl individualios veiklos konstatavimo buvo analogiški ankstesnio skundo MGK argumentams. MGK 2010 05 03 sprendime, kuris skundžiamas teismui, pasakyta, kad naujo pareiškėjo skundo argumentai sutampa su argumentais skundo, kurį MGK jau išnagrinėjo ir dėl kurio priėmė 2009 11 06 sprendimą. Teismas daro išvadą, kad MGK 2010 05 03 sprendime galėjo pasisakyti, kad pareiškėjo argumentai dėl individualios veiklos požymių įvertinimo jau buvo išnagrinėti ankstesniame sprendime (2009 11 06), kadangi jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė. Pareiškėjo teisės tokia nuoroda nebuvo pažeistos, kadangi jis žinojo 2009 11 06 MGK sprendimo turinį, argumentus, padarytas išvadas ir neprarado teisės skųsti tuos argumentus teismui. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo visa apimtimi, taigi MGK sprendimas toje dalyje, kurioje yra nuoroda į ankstesnį sprendimą, pareiškėjo teisių ir konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo nepažeidė.

VMI prie FM šio ginčo eigoje priimtame 2009 12 17 sprendime taip pat yra nuoroda į tai, kad pakartotinai nagrinėti pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms ir atitinkamo apmokestinimo klausimus yra netikslinga, nes VMI laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2009 08 05 sprendime Nr. 68-226, kurią patvirtino MGK. Tokia nuoroda nereiškia, kad VMI prie FM netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kadangi VMI sprendime nurodyta, kokios argumentacijos laikosi mokesčių administratorius, pripažindamas pareiškėjo veiklą individualia veikla. Toks sprendimo motyvuojamosios dalies išdėstymas pareiškėjo teisių nepažeidžia, nes jam yra pasakoma, kuriais argumentais remiantis dalis jo skundo atmetama. Juo labiau, kad VMI nagrinėjo tą patį pareiškėjo skundą, kuris jau kartą buvo išnagrinėtas, pareiškėjo argumentacija nesikeitė, pareiškėjas jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė. Tokia sprendimo formuluotė nesutrukdė pareiškėjui šiuos sprendimus visa apimtimi skųsti teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas privalo įvertinti ir tuos pareiškėjo argumentus, kurie susiję su jo nekilnojamojo turto sandorių įvertinimu, jų visumą pripažįstant turint individualios veiklos požymių.

Teismas daro išvadą, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas tiek per mokestinio patikrinimo laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2007 12 31, tiek anksčiau - 2005 metais - sudarė sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, o visa ši jo veikla turi individualios veiklos požymius, kurie nustatomi vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 7 dalimi – tai turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tokia veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, jeigu nustatomi tokie požymiai: savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo ir kai veiklos tikslas yra ekonominės naudos siekimas.

Nustatant ar mokesčių mokėtojo veikla gali būti priskirta individualiai veiklai, nebūtinai turi būti įvertinama tik mokestinio patikrinimo laikotarpio veikla. Be to, nebūtinai pradžioje tais sandoriais galėjo būti siekiama vykdyti individualią veiklą. Šiais klausimais yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 02 19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009, 2008 12 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08, 2006 10 20 nutartis administracinėje byloje A14-916/06). Todėl mokesčių administratoriai, nustatydami, ar yra individualios veiklos požymiai, turėjo teisę įvertinti ir pareiškėjo 2005 m. sudarytus sandorius, tačiau tuo laikotarpiu gautos pajamos nebuvo įtrauktos priskaičiuojant mokesčius už įstatymų pažeidimus.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Pareiškėjas (ir jo sutuoktinė) 2005 12 19 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, kurį 2006 03 29 pardavė. Pareiškėjas aiškina, kad jų šeimai netiko šio buto vieta, jo kokybė, todėl butą jie buvo priversti parduoti. T. y. aiškina, kad butas buvo įsigytas asmeniniam naudojimui, tačiau paaiškėjus, kad jo naudoti asmeniniams tikslams neįmanoma, jis buvo parduotas. Paaiškina, kad butą įsigyti pareiškėjas buvo priverstas, kadangi 2005 04 11 pareiškėjas įnešė avansinį įnašą 15 200 Lt, o tik po to paaiškėjo, kad butas šeimai netiks. Paaiškina, kad UAB „Beržolė“ pirmininkas V. paliudijo, kad avansas nebūtų grąžinamas, todėl butas buvo išpirktas, o tik po to parduotas. Kauno AVMI 2008 07 22 apklaustas UAB „Beržolė“ direktorius K. V. (t. I, b. l.175) paaiškino, kad bendrovė statė namą (duomenys neskelbtini), 2004-2005 m. pardavinėjo butus. Asmenys, kurie pirko, įsipareigojo sumokėti avansinius mokėjimus, o pastačius namą, įsipareigojo galutinai sumokėti. Preliminariose sutartyse buvo numatyta, kad vienašališkai ar be priežasties nutraukus sutartis, avansinis mokėjimas grąžinamas nebūdavo. Pastačius namą, pirkėjai pretenzijų dėl kokybės neturėjo ir sudarė butų pirkimo sutartis.

Pareiškėjas nurodo savo šeimos aplinkybes ir buto kokybę ir aiškina, kad butą reikėjo parduoti, nes jis būtų praradęs avansą. Šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjas galėjo nutraukti preliminarią sutartį (netgi, jeigu ji buvo tokia, kaip aiškino K. V.), nes pareiškėjo nurodomos priežastys, kodėl jis negalėjo apsigyventi tame name, negalėjo būti pripažintos sutarties nutraukimu be priežasties. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų vedę kokias nors derybas su UAB „Beržole“ dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kad jie būtų išsakę savo argumentus dėl buto kokybės. Todėl šio buto įsigijimas ir vėlesnis jo pardavimas pagrįstai pripažinti kaip pareiškėjo vykdoma prekybos nekilnojamuoju turtu individuali veikla. Pareiškėjo teiginiai, kad butas buvo perkamas šeimos poreikiams, paneigiami ir kitomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2005 11 10 įsigijo sklypą žemės, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjas 2005 06 13 įsigijo sklypą namo statybai (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo statomas namas. Šiuo laikotarpiu pareiškėjo sutuoktinė turėjo butą su garažu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2005 11 10 įsigiję sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, jame statė 3 butų kotedžą. Nebaigti statyti butai 2006 12 01 buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filiale, nustatytas jų baigtumas – 69 procentai. Kotedžo butas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas (pareiškėjas ir jo sutuoktinė pardavė). Kiti du butai sutuoktinių buvo pasidalyti taip, kad atiteko A. A. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2007 05 03 pardavė ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigytą 2005 11 10, visiems trims butų pirkėjams, neatsižvelgiant į tai, kad A. A. du butus dovanojo tėvams. Šeima nei bute (duomenys neskelbtini), nei kotedže (duomenys neskelbtini) g. negyveno.

Įvertinus visus nurodytus sandorius, o taip pat kitas aplinkybes (pagrindinį pajamų šaltinį, tai, kad pareiškėjas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba), pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas vertėsi individualia veikla. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepriklausomai nuo kitų asmenų sudarinėjo minėtus nekilnojamojo turto sandorius, t. y. jų veikla buvo savarankiška, nes nekilnojamas turtas priklausė jiems nuosavybės teise. Nenustatyta, kad sudarant sandorius pareiškėjas būtų priklausomas ar atskaitingas kitiems asmenims. Veiklos tęstinumo požymis taip pat nustatytas pagrįstai, kadangi sandorių buvo ne vienas, jie vyko nuo 2005 metų – pareiškėjas įsigijo neįrengtą butą, du žemės sklypus, po to pardavė butą, pastatė iš dalies kotedžą, kuriame buvo trys butai, juos pasidalijo, vieną pardavė, pardavė žemės sklypą. Ši veikla tęsėsi nuo 2005 metų iki 2007 metų. Dėl ekonominės naudos siekimo tai mokestinio ginčo metu nustatyta, kad pareiškėjas jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, tikrinamuoju laikotarpiu negavo, jis dirbo pagal verslo liudijimą, kur numatyta veikla buvo naujų statinių statyba, gavo pajamų ir pagal verslo liudijime nurodytą veiklą, tačiau pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sudarė esminę pareiškėjo pajamų dalį. Tai, kad to nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos buvo didesnės nei gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėjas nesiekė ekonominės naudos. Ekonominės naudos siekimo požymiui nustatyti nebūtina konstatuoti, kad realiai ta nauda ir buvo gauta. Bet kuri ekonominė veikla gali būti ir nuostolinga. Mokestinio ginčo eigoje pagrįstai nebuvo pripažinta, kad aptariami sandoriai buvo atsitiktiniai, sudaryti dėl pareiškėjo šeimos poreikių pasikeitimo. Tokie pareiškėjo paaiškinimai paneigiami tuo, kad be nurodytų sandorių, pareiškėjas maždaug tuo pat metu įsigijo ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kur taip pat buvo statomas gyvenamasis namas. Be to, nei viename iš nurodytų nekilnojamojo turto objektų pareiškėjas ar jo šeima niekada nebuvo apsigyvenę, tuo tarpu šeima turi kažkur gyventi. Pareiškėjas mokestinio ginčo eigoje ir teismui nepaaiškina, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena jo šeima, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi aptarti nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami nuolat siekiant gerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 1994 08 17 (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė turi butą Vilniuje. Patikrinimo akte nurodyta, kad A. A. 2008 07 12 Kauno AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad nuo 2007 m. rudens gyvena su šeima adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį butą sutuoktiniai įsigijo iš UAB „YIT Kausta būstas“ pagal 2007 09 12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau avansas už butą 103 000 Lt buvo sumokėtas 2006 07 31. Taip pat patikrinimo akte konstatuojama, kad sutuoktiniai A. pagal 2002 07 21 sutartį įsigijo butą su garažu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, už 82 000 Lt. Šį butą sutuoktiniai 2005 08 12 sutartimi pardavė už 375 000 Lt. Šie pastarieji sandoriai nebuvo vertinami kaip turintys individualios veiklos požymių, tačiau jie patvirtina, kad sutuoktiniai turėjo kur gyventi, kad savo šeimos gyvenamosios vietos klausimus jie sprendė atskirai, tuo pat metu sudarinėdami kitus sandorius dėl nekilnojamojo turto. Taigi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, kad šeimai tikrai reikėjo buto (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) g. pareiškėjas aiškina norėjęs apsigyventi su sutuoktinės tėvais, tačiau nėra jokių duomenų, kad A. A. tėvai būtų apsigyvenę ar siekę apsigyventi kotedže T. (duomenys neskelbtini) g.

Todėl daroma išvada, kad mokesčių administratorius dalį sandorių įvertino kaip turinčius individualios veiklos požymių – šiai veiklai buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas, versliškumas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei jų įvertinimą mokestinių įstatymų prasme, VMI 2009 12 17 sprendimu Nr. 68-371 pagrįstai pasisakė, kad tikrinamajame laikotarpyje pareiškėjo gautos pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt, o ši veikla yra PVM apmokestinama individuali veikla (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, toliau – PVMĮ, 2 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnio 1 ir 2 dalis, 92 straipsnis), todėl priskaičiavo pareiškėjui 2669 Lt PVM. Taip pat pagrįstai, vadovaujantis PVMĮ 123 str. 1 d., MAĮ 96, 97 str., nuo papildomai apskaičiuotos nedeklaruotos mokesčio sumos apskaičiuota 830 Lt delspinigių. Pareiškėjui gyventojų pajamų mokestis už 2006 m. nepriskaičiuotas, nes nustatyta, kad pareiškėjas patyrė nuostolį, 2007 m. GPM taip pat neskaičiuotas, nes pareiškėjas patyrė nuostolį. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų pareiškėjas neskaičiavo, todėl pareiškėjui, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai apskaičiuota mokėti 176 Lt PSD įmoką ir 39 Lt PSD įmokos delspinigius (remiantis MAĮ 96 str. 2 d.). VMI skundžiamu sprendimu pagrįstai skirtos 10 procentų dydžio PVM ir PSD įmokų baudos – 267 Lt PVM bauda ir 18 Lt PSD bauda. PVM dydis VMI prie FM apskaičiuotas vadovaujantis MGK 2009 11 06 sprendimo nurodymais, atsižvelgiant, kad ankstesniame sprendime pareiškėjui nepagrįstai priskaičiuotos tam tikrų dydžių pajamos. Mokestinių ginčų komisija 2009 11 06 sprendime pagrįstai neperskaičiavo mokėtino mokesčio, nes MAĮ 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius tais atvejais, kai pats mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai jį apskaičiavo ar neperskaičiavo. MGK teisės aktais neįpareigota perimti šią mokesčių administratoriaus funkciją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo L. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.