Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, laikinai einančio direktoriaus funkcijas, Arnoldo Dilbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucijos) specialistas 2017 m. spalio 9 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ji turėdama sudarytą galiojančią nuotolinio lošimo sutartį Nr. TB245381 su UAB „X“, žinodama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) reikalavimus, perdavė jai suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį kitam asmeniui (savo sūnui A. K.), tokiu būdu sudarė galimybę kitam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jos vardu ir tuo pažeidė ALĮ 20² straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą. Tokiais savo veiksmais ji buvo kaltinama padariusi administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, nutraukė, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

3.1. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jog administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus (tame tarpe ir ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytus pažeidimus) gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju teisiškai svarbus yra ne pažeidimo padarymo, bet pažeidimo nustatymo momentas, kuris nebūtinai turi sutapti su padarymo momentu. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo fakto suvokimas, kurį lemia informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą vertinimas. Šis subjektyvus faktorius negali būti vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų bei sudėtingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A143-326/2007, A146- 1505/2008, A444-106/2011, A525-1565/2013 ir kt.). Skunde teigiama, jog paprastai pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Pažymima, jog šioje byloje pažeidimo konstatavimui Institucija turėjo atlikti išsamų tyrimą. 2017 m. balandžio 26 d. iš A. K. paėmus paaiškinimą buvo nustatyta, jog ji statymus iš savo paskyros atlikinėjo padedama sūnaus, kartais prie jos sąskaitos prisijungdavo ir pats sūnus. Šiame paaiškinime ji taip pat nurodė, jog sutarties sąlyga, kad draudžiama perduoti jai suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį, buvo žinoma. Būtent šio paaiškinimo data, t. y. 2017 m. balandžio 26 d., laikytina pažeidimo nustatymo diena, todėl nuo jos ir skaičiuojamas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad buvo praleistas terminas administracinei nuobaudai skirti.

3.2. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, jog Institucija nepratęsė nuobaudos skyrimo termino. Šis terminas buvo pratęstas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. DI-687 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“. Nuobaudos skyrimo terminas šiuo įsakymu, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo pratęstas iki vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 26 d., todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nebuvo pažeistos.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos skundas tenkinamas.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2017 m. spalio 9 d. dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kurio padarymo data nurodoma – laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nuobauda galėjo būti paskirta iki 2017 m. birželio 30 d., o Institucija nuobaudos skyrimo termino nepratęsė. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog Institucijos skundas pagrįstas ir turi būti tenkinamas, nes apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymo normas bei padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas pagrįstai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio nuostatų, sprendė, jog veika, dėl kurios A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neturėtų būti perkvalifikuojama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog skaičiuojant nuobaudos skyrimo terminus turėtų būti taikomos ATPK 35 straipsnio nuostatos, tačiau jas aiškino ir pritaikė netinkamai. Iš tiesų ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau ATPK 35 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pažeidimas (ATPK 178¹⁸ straipsnio 1 dalis), dėl kurio A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra įtrauktas būtent į ATPK dvyliktą skirsnį, todėl nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami ne nuo pažeidimo padarymo dienos, kaip nurodė teismas, o nuo pažeidimo nustatymo dienos, kuri dažniausiai nesutampa su pažeidimo padarymo diena. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. K. 2017 m. vasario 24 d. dėl galimai jos atžvilgiu neteisėtų bendrovės UAB „Lošimų strateginė grupė“ veiksmų kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 8). Institucija pradėjo tyrimą, atliko patikrinimą. Tyrimo metu buvo gauti rašytiniai duomenys, leidžiantys įtarti, jog A. K. galėjo pažeisti taisykles, t. y. galimai jos sąskaita naudojosi tretieji asmenys, kas draudžiama pagal teisės aktus (b. l. 18-19). Tęsiant patikrinimą iš A. K. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog statymus atliko pati, padedama sūnaus, taip pat prie sąskaitos prisijungdavo ir jos sūnus (A. K.). Šiame paaiškinime A. K. nurodė, jog jai žinoma apie draudimą perduoti suteiktą slaptažodį ir identifikacinį kodą (b. l. 84-85). Atlikus patikrinimą Institucija 2017 m. gegužės 10 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog A. K., turėdama galiojančią nuotolinio lošimo sutartį, perdavė jai suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį kitam asmeniui (sūnui) ir tokiu būdu sudarė galimybę kitam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jos vardu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 3 dalies nuostatas (b. l. 87-92). Kaip pagrįstai skunde nurodo Institucija, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos (šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnybos) pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį lemia informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Todėl pažeidimo nustatymo momentas siejamas ne su informacijos-pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą gavimo momentu, o su tos informacijos patikrinimo ir įvertinimo momentu, kuris dėl būtinybės išanalizuoti ir įvertinti norminį reglamentavimą bei kitas aplinkybes būna vėlesnis nei pranešimo gavimo momentas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su skundo teiginiu, kad pažeidimo nustatymo momentas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti ir kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju informacijos apie galimai padarytą pažeidimą Institucija gavo tuo metu, kai UAB „X“ pateikė rašytinį atsakymą Institucijai (b. l. 18-19), tačiau turint omenyje pažeidimo specifiką (naudojimasis elektroniniais slaptažodžiais, duomenimis), akivaizdu, vien iš gautos informacijos – UAB „X“ subjektyvių telefoninio pokalbio su A. K. vertinimų nebuvo galima spręsti apie tai, kad A. K. iš tiesų leido savo slaptažodžiu ir prisijungimo kodais naudotis kitam asmeniui. Ši informacija tapo žinoma tik tada, kai A. K. pateikė rašytinį paaiškinimą Institucijai 2017 m. balandžio 26 d. Todėl Institucija pagrįstai pažeidimo nustatymo momentą laiko būtent 2017 m. balandžio 26 d., nepaisant to, kad patikrinimo aktas ir išvada apie šį pažeidimą buvo surašyta tik 2017 m. gegužės mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo suėjęs, todėl apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė nepagrįstai. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutarime nurodė, jog terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo pratęstas. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems duomenimis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. DI-687 buvo pratęstas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 26 d. Šis įsakymas buvo pridėtas prie bylos medžiagos ir perduotas teismui (b. l. 97).Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2017 m. spalio 17 d. nutarimą, kuris panaikinamas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, laikinai einančio direktoriaus funkcijas, Arnoldo Dilbos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.