- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-65-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08964-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. U., I. A., V. G.
- Advokatai
- Egidijus Milašius, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui G. V., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovių atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-856-774/2011 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovėms J. U., I. A., V. G. dėl sandorių panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė panaikinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (2008-12-22) sudarytą su atsakovėmis J. U. dėl 34 vnt. UAB „Skonio harmonija“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (2008-12-22) sudarytą su atsakove I. A. dėl 33 vnt. UAB „Skonio harmonija“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (2008-12-22) sudarytą su atsakove V. G. dėl 33 vnt. UAB „Skonio harmonija“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo; panaikinti UAB „Skonio harmonija“ visų akcijų savininko sprendimą Nr. 08/12-23 ir priteisti solidariai iš atsakovių 1423 litų ieškovo turėtų išlaidų ir bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį, sirgdamas ir nesuprasdamas savo veiksmų įsigijo UAB „Skonio harmonija“ akcijas. Norėjo kuo greičiau vykdyti veiklą, 20 000 litų kaina už akcijas jam tiko. Tuo tikslu iš banko pasiėmė paskolą asmeniniam vartojimui. 2008-12-17 nuvyko į kavinę su S. G., su kuriuo norėjo būti dalininkais, ir jo drauge ir sumokėjo kavinės direktorei 10 000 litų. Buhalterei pažiūrėjus įmonės balansą, paaiškėjo, kad kavinė yra nuostolinga, skolinga akcininkėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei J. U. 1100 Lt, atsakovei V. G. 800 Lt, atsakovei I. A. 500 Lt atstovavimo išlaidų, 113,93 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas sudarė naudingą sandorį, pirko pradėtą verslą (veikiančią kavinę ) ir turėjo galimybę nedelsiant jį vystyti toliau. Kadangi ieškovas prieš pirkdamas domėjosi įmonės veikla, susipažino su įmonės turima licenzija alkoholio prekybai, norėjo kuo greičiau pradėti veiklą, be to, buvo atvykęs ne vienas , o su UAB „Raida" buhaltere, kuri taip pat susipažino su įmonės veikla, tiek įmonės turimu turtu, skoliniais įsipareigojimais, turimomis licenzijomis, todėl teismas laikė nepagrįstais ieškinio argumentus, kad ieškovas akcijų pirkimo pardavimo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti dėl savo ligos. Taip pat teismas vertino ir kategorišką eksperto išvadą, kad G. V. 2008-12-17, 2008.12.22-23 buvo konstatuojamas psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (būklė buvo kompensuota medikamentais), kuris netrukdė suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 2, b. l. 69-71). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita), todėl teismas, vertindamas nurodytą ginčijamų sandorių turinį, nesutiko su ieškinio argumentais ir ieškovo paaiškinimais, kad ieškovo įsigytos akcijos yra bevertės. Nurodė, kad ieškovas įmonės nuostolingumą grindė prielaidomis ir samprotavimais, nepateikė duomenų, kad įmonės veikla yra nuostolinga, ar jos veikla yra apribota. Teismo vertinimu, ieškovas įsigydamas atsakovių įmonę tikslu pradėti veiklą ir vystyti kavinių tinklą, kaip verslininkas veikė savo rizika ir 2008-12-22 UAB “Skonio harmonija“ pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovėmis sudarė laisva valia (CK 6.156 straipsnis). Teismas laikė nepagrįsta ir neįrodyta ieškovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovas atsakovėms du kartus sumokėjo po 10 000 litų, nes konkrečių neginčijamų įrodymų šiai savo tikėtinai aplinkybei pagrįsti ieškovas nepateikė, taip pat ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė kiekvienos atsakovės nesąžiningumas. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, padarytos neįsigilinus į bylos medžiagą, neįvertinus tinkamai byloje esančių įrodymų ir taip pažeidus CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismo argumentai, kad parduodama įmonė turėjo visą reikalingą dokumentaciją, įmonė buvo veikianti ir ieškovas sudarė naudingą sandorį, nepagrįsta realiomis bylos aplinkybėmis. Teigia, kad įmonės dokumentacija net nebuvo įtraukta į parduotos UAB „Skonio harmonija" turto balansinę apskaitą ir nebuvo įvertinta, kad faktiškai 2008 m. gruodžio 23 d. įmonė turėjo tik vieną darbuotoją - naująjį direktorių G. V., ir dėl to akivaizdžiai negalėjo vykdyti jokios produktyvios veiklos. Be to, įvertinus ieškovui perduotos visos įmonės turto bazę, akivaizdu, kad UAB „Skonio harmonija" jos akcijų perleidimo metu neturėjo jokio apyvartinio kapitalo savo veiklai vykdyti, todėl be ieškovo skolintų 20000 Lt lėšų įmonės akcijoms įsigyti, norint vykdyti įmonės veiklą dar reikėjo atkurti perleistos bendrovės nuosavą kapitalą, kad jis po atsakovių valdymo metų atitiktų LR akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Ieškovo nuomone, sudaryti sandoriai - akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir visų akcijų savininko G. V. sprendimas Nr.08/12-23 visiškai buvo nenaudingi, ir netgi žalingi ieškovui, jų sudarymo aplinkybės buvo nepagrįstos. Pažymėtina, kad liudytoja R. P. nurodė nei žinanti, nei prisimenanti ieškovo, tačiau teismas jos parodymus priėmė ir vertino, nors buvo akivaizdu, kad šie parodymai neturi reikšmės bylai, taip pat teismas nepagrįstai, pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, vienpusiškai įvertino liudytojo V. V. veiksmus, kaip patvirtinančius sąmoningą ieškovo norą įsigyti verslą ir savo veiksmų suvokimą bei jų pasekmes. Apelianto nuomone, byloje yra pateikti konkretūs duomenys apie tikrąją įsigytos įmonės finansinę būklę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas skunde nepagrindė, kuo šis sandoris yra jam žalingas. Atsakovių nuomone, nepagrįstai apeliantas nurodo, kad ginčo veiksmų rezultatas buvo niekinis, kadangi įsigydamas įmonės akcijas, apeliantas turėjo galimybę vystyti verslą toliau, kadangi licenzija buvo galiojanti, pareigybinės instrukcijos ir darbo saugos dokumentacija paruoštos, registruotas kasos aparatas, visi reikiami leidimai galiojantys, pati įmonė veikianti, turinti gerą vardą, o tai, kad ieškovas nevystė veiklos negali būti pagrindas naikinti sandorį. Aplinkybė, kad ieškovas gavo paskolą, patvirtina, kad sveikatos būklė banko darbuotojai nekėlė abejonių. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būtent faktinis ieškovo tėvo V. V. elgesys, o ne jo parodymai teisme, kad sūnus dėl ligos nieko nesuprato, patvirtino jo pritarimą sąmoningiems ieškovo veiksmams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo principus ir pareigą sprendimą grįsti visapusišku, pilnutiniu, objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kitus ieškovo pateiktus įrodymus.
Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti nuginčytas kaip negaliojantis, jeigu jo sudarymo metu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksniu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiu pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo esminė sąlyga – būsenos, negalint suprasti sudaromo sandorio reikšmės bei valdyti savo veiksmų, pagrindimas (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip negaliojančias ginčija 2008-12-22 su atsakovėmis sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias jis – ieškovas, iš atsakovių įsigijęs 100 UAB „Skonio harmonija“ akcijų. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekė įrodyti, jog minėtų sandorių sudarymo metu jis nesuprato savo veiksmų ir sandorių esmės, bei neturėjo jokių ketinimų įsigyti bevertį turtą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, tačiau ir liudytojų parodymus, sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes.
Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu, pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieškovas pakankamai suprato savo veiksmų esmę sandorio sudarymo metu. Ieškovo veiksnumas dėl psichinės ligos nėra apribotas, jis nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas psichiatrijos ekspertizės išvadą tyrė ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais apie ieškovo sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Toks faktinių aplinkybių vertinimas atitinka CPK 185 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodomi sandorio šalies psichikos sutrikimai, nagrinėjamos bylos atveju atsiradę dėl psichinės ligos, ir jų nulemta sveikatos būsena, dėl kurios šalis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę tarp kitų įrodymų. Teismo psichiatrų ekspertų komisija teismo psichiatrijos ekspertizės akte, ištyrusi jai pateiktą bylos medžiagą bei papildomai surinktus dokumentus padarė išvadą, kad pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog ieškovui G. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (būklė kompensuota medikamentų fone), kuris netrukdė suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Išvada apie ieškovo sveikatos būklę ir apie jo gebėjimą suprasti veiksmus ginčo sandorio sudarymo metu pateikta ir apeliacinės instancijos teismui pakartotinai paskyrus ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kurios išvadose (b. l. 12-17, t. 3) taip pat teigiama, kad nors ir ieškovas serga psichikos sutrikimu, tačiau nebuvo konstatuoti klinikiniai simptomai tokio intensyvumo ir ryškumo, kad jie galėtų įtakoti intelektinės bei valios funkcijas, sutrikdyti jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų sandorių turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, nustatė, kad pateikti į bylą dokumentai rodo, jog ieškovas turi patirties įmonės vadovavimui, supranta ir suvokia įmonės būklės sąvoką, prieš sandorių sudarymą domėjosi įsigyjamos įmonės veikla, sąmoningai atliko eilę veiksmų, siekdamas sudaryti tiek ginčo, tiek ir su ginčo sandoriais susijusius veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šiuos faktus, atliko šių sandorių įvertinimą bei nenustatė aptariamos CK 1.89 straipsnio taikymo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, kad CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste. Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog valios ydingumą patvirtina vien tai, jog ieškovas įsigijo nuostolingai veikiančią įmonę, už ją sumokėjęs didelę pinigų sumą gavo niekinį rezultatą. Ginčo sandorio sudarymo aplinkybės bei jo vykdymas: domėjimasis įsigyjamos įmonės veikla, konsultavimasis su finansinius reikalus išmanančiu asmeniu, nuoseklus veiksmų atlikimas siekiant sudaryti ginčo sandorį, sandorio sudarymas dalyvaujant ieškovo artimam giminaičiui, nepatvirtina, jog tokioje pačioje situacijoje vidutinis protingas asmuo tokio sandorio nebūtų sudaręs. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas įsigijo įmonę, kurios finansinis balansas yra neigiamas, nepaneigia ginčo sandorio sudarymo tikslingumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo G. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo atsakovėms pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme: V. G. 500 Lt, J. U. 300 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V. atsakovėms bylinėjimosi išlaidas: V. G. 500 Lt, J. U. 300 Lt.