Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis

2020-03-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK 20110500343, su nukentėjusiojo A. M. (toliau - pareiškėjas) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2020-02-20 priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnyje jo buvusios sutuoktinės I. M. atžvilgiu. Skundu jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

2020-03-03 teismo nutartimi skundas buvo priimtas bei I. M., dėl kurios veiksmų priimtas skundžiamas nutarimas, institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimų tyrimą, išsiųstos skundo kopijos; institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimų tyrimą, nustatytas 10 darbo dienų terminas nuo skundo išsiuntimo dienos pateikti privalomą atsiliepimą į skundą.

Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnas (toliau-Policijos komisariatas) surašė nutarimą (toliau- Skundžiamas nutarimas), kuriuo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, teisena nutrauktina, nesant nusižengimo sudėties. Administracinė teisena nutraukta nenurodant jokių konkrečių motyvų ir pagrindų. Nutarime tik konstatuojama, jog nustatytos aplinkybės, kad I. M. pakeitė lauko durų spynos širdelę, dėl ko A. M. net kartu su policijos pareigūnais negali patekti į jam priklausančio gyvenamojo namo dalį, pasiimti sau priklausančių daiktų. Bet vis tiek administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes kaip nurodo I. M., ji nesutinka, kad A. M. be jos žinios patektų į jiems abiem priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) , Vilkaviškis. Tuo pačiu konstatuojama, kad dėl daiktų pasiėmimo A. M. gali kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėją arba į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą (Vilkaviškis) pas baudžiamąją bylą kuruojantį prokurorą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas nepagrįstas, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad 2020-02-07 A. M. kartu su policijos pareigūnais nuvyko į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškis, kurio ½ dalis priklauso jam. Į namus vyko kartu su policijos pareigūnais, kadangi jam yra paskirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų 100 m. atstumu, bei nesilankyti virš nurodytoje gyvenamojoje valdoje. Nuvykus į nurodytą gyvenamąją patalpą, patekti į ją nebuvo galima, kadangi buvo pakeista lauko durų spynos „širdelė“, bei pakeistas garažo pakeliamų vartų pultelio kodas. Buvusi sutuoktinė I. M. pripažino, jog yra pakeitusi spynos „širdelę“ ir nesutinka, jog A. M. be jos žinios patektų, tiek į jai, tiek ir jam priklausančio gyvenamojo namo dalį. Medžiagoje neginčijamai nustatyta, kad A. M. negali patekti į gyvenamąjį namą dėl to, kad L. M. pakeitė įėjimo spyną. I. M. savo veiksmus pateisina, remdamasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu yra priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė - nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m bei nesilankyti gyvenamojoje valdoje. Kardomoji priemonė neapima draudimo turėti gyvenamojo namo durų raktus ir turėti galimybę patekti į jį, nepažeidžiant draudimų, nustatytų pritaikius kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad A. M., būdamas gyvenamosios valdos bendraturtis, be teisinio pagrindo dėl I. M. neteisėtų veiksmų neturi galimybės į šią gyvenamąją patalpą patekti. Gyvenamosios patalpos raktų turėjimas yra buto savininko teisės naudotis nuosavybe išraiška ir įgyvendinimo būdas. Kardomoji priemonė yra suvaržiusi jo teisės naudotis gyvenamąją patalpa praktinį įgyvendinimą, tačiau negalėjo atimti iš jo pačios daiktinės teisės, taigi ir šios teisės išraiškos bei įgyvendinimo būdo. Dėl to pagrįstai pripažintina, kad daiktinės teisės yra pažeidžiamos. Atskiro susitarimo tarp bendraturčių dėl pastato patalpų naudojimosi, t. y. gyvenamojo namo patalpomis, nėra. Teismo sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo nėra. Skundžiama nutarimas yra visiškai nepagrįstas. Policijos komisariatas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ANK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas, reglamentuojančias kiekvieno asmens teises, žmogaus orumo gynimą, nuosavybės reglamentavimą, žmogaus pareigų apibrėžtumą, bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimąsi ir disponavimą, savavaldžiavimo sąvokos taikymą, jo sąlygas, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiais klausimais. CK 4.37 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.75 straipsnis apibrėžia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Bendraturčiai nėra atidaliję pastato savo nuosavybės dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių susitarimo nėra. Kitoks savo tariamos teisės vykdymas yra grynas savavaldžiavimas (ANK 518 straipsnis). Akivaizdu, kad buvusi sutuoktinė suvokia savo neteisėtą elgesį ir aiškiai nurodė, kad neketina elgtis kitaip, tačiau Policijos komisariatas tokį elgesį vertino kaip tinkamą. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad L. M. pakeitė užraktą į bendro naudojimosi patalpą, kurioje ne tik A. M. asmeniniai daiktai, bet ir yra apskaitos prietaisai, atsisakė duoti raktą, ir taip neleidžia naudotis turtu, nuosavybe. I. M. veiksmai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalims, atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina jos kaltę, nes ji realizavo savo teisę nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdama kitų bendraturčių teisę naudotis jiems priklausančiu turtu. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. M. piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja savo, kaip vieno iš bendraturčio, namo bendraturčių teisėmis, siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruodama kito bendraturčio interesus. Policijos komisariatas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Policijos komisariatas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nutarime nenurodyti jokie sprendimo priėmimo motyvai, argumentai. Nutarime atpasakotas A. M. skundas, 1. M. paaiškinimai ir pareigūno, matyt, vidiniu įsitikinimu pagrįstas sprendimas - savavaldžiavimo I. M. nepadarė. Esant tokiam sprendimui, darytina išvada, kad kiekvienas bendraturtis gali elgtis kaip tik nori, t. y. leisti arba neleisti naudotis savininkui savo turtu, keisti spynas nuo patalpų, neduoti rakto (b. l. 2-5).

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas A. M. nurodė, kad buvusi sutuoktinė I. M. pakeitė jam ir jai priklausančio gyvenamojo namo durų spyną, ir A. M. negalėjo atsiimti sau priklausančių daiktų, nes dėl smurto artimoje aplinkoje jam paskirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie nukentėjusių asmenų 100 m. atstumu ir nesilankyti gyvenamojoje vietoje. I. M., nurodė, kad durų spyną iš tikrųjų pakeitė, nes buvusi anksčiau sugedo, o garažo vartų pultelio nekeitė, taip pat ji nurodė, kad neprieštarauja, kad jos buvęs sutuoktinis iš namų pasiimtų savo daiktus, tačiau ji nori pati dalyvauti jo daiktų pasiėmime. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktą medžiagą, konstatuotina, kad I. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. požymių.