- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- II-62-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00052-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jonas Abraitis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.8.2Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. M. skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, I. M. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.
2020-03-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK 20110500343, su nukentėjusiojo A. M. (toliau - pareiškėjas) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2020-02-20 priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnyje jo buvusios sutuoktinės I. M. atžvilgiu. Skundu jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
2020-03-03 teismo nutartimi skundas buvo priimtas bei I. M., dėl kurios veiksmų priimtas skundžiamas nutarimas, institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimų tyrimą, išsiųstos skundo kopijos; institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimų tyrimą, nustatytas 10 darbo dienų terminas nuo skundo išsiuntimo dienos pateikti privalomą atsiliepimą į skundą.
Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnas (toliau-Policijos komisariatas) surašė nutarimą (toliau- Skundžiamas nutarimas), kuriuo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, teisena nutrauktina, nesant nusižengimo sudėties. Administracinė teisena nutraukta nenurodant jokių konkrečių motyvų ir pagrindų. Nutarime tik konstatuojama, jog nustatytos aplinkybės, kad I. M. pakeitė lauko durų spynos širdelę, dėl ko A. M. net kartu su policijos pareigūnais negali patekti į jam priklausančio gyvenamojo namo dalį, pasiimti sau priklausančių daiktų. Bet vis tiek administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes kaip nurodo I. M., ji nesutinka, kad A. M. be jos žinios patektų į jiems abiem priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) , Vilkaviškis. Tuo pačiu konstatuojama, kad dėl daiktų pasiėmimo A. M. gali kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėją arba į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą (Vilkaviškis) pas baudžiamąją bylą kuruojantį prokurorą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas nepagrįstas, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad 2020-02-07 A. M. kartu su policijos pareigūnais nuvyko į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškis, kurio ½ dalis priklauso jam. Į namus vyko kartu su policijos pareigūnais, kadangi jam yra paskirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų 100 m. atstumu, bei nesilankyti virš nurodytoje gyvenamojoje valdoje. Nuvykus į nurodytą gyvenamąją patalpą, patekti į ją nebuvo galima, kadangi buvo pakeista lauko durų spynos „širdelė“, bei pakeistas garažo pakeliamų vartų pultelio kodas. Buvusi sutuoktinė I. M. pripažino, jog yra pakeitusi spynos „širdelę“ ir nesutinka, jog A. M. be jos žinios patektų, tiek į jai, tiek ir jam priklausančio gyvenamojo namo dalį. Medžiagoje neginčijamai nustatyta, kad A. M. negali patekti į gyvenamąjį namą dėl to, kad L. M. pakeitė įėjimo spyną. I. M. savo veiksmus pateisina, remdamasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu yra priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė - nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m bei nesilankyti gyvenamojoje valdoje. Kardomoji priemonė neapima draudimo turėti gyvenamojo namo durų raktus ir turėti galimybę patekti į jį, nepažeidžiant draudimų, nustatytų pritaikius kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad A. M., būdamas gyvenamosios valdos bendraturtis, be teisinio pagrindo dėl I. M. neteisėtų veiksmų neturi galimybės į šią gyvenamąją patalpą patekti. Gyvenamosios patalpos raktų turėjimas yra buto savininko teisės naudotis nuosavybe išraiška ir įgyvendinimo būdas. Kardomoji priemonė yra suvaržiusi jo teisės naudotis gyvenamąją patalpa praktinį įgyvendinimą, tačiau negalėjo atimti iš jo pačios daiktinės teisės, taigi ir šios teisės išraiškos bei įgyvendinimo būdo. Dėl to pagrįstai pripažintina, kad daiktinės teisės yra pažeidžiamos. Atskiro susitarimo tarp bendraturčių dėl pastato patalpų naudojimosi, t. y. gyvenamojo namo patalpomis, nėra. Teismo sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo nėra. Skundžiama nutarimas yra visiškai nepagrįstas. Policijos komisariatas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ANK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas, reglamentuojančias kiekvieno asmens teises, žmogaus orumo gynimą, nuosavybės reglamentavimą, žmogaus pareigų apibrėžtumą, bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimąsi ir disponavimą, savavaldžiavimo sąvokos taikymą, jo sąlygas, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiais klausimais. CK 4.37 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.75 straipsnis apibrėžia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Bendraturčiai nėra atidaliję pastato savo nuosavybės dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių susitarimo nėra. Kitoks savo tariamos teisės vykdymas yra grynas savavaldžiavimas (ANK 518 straipsnis). Akivaizdu, kad buvusi sutuoktinė suvokia savo neteisėtą elgesį ir aiškiai nurodė, kad neketina elgtis kitaip, tačiau Policijos komisariatas tokį elgesį vertino kaip tinkamą. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad L. M. pakeitė užraktą į bendro naudojimosi patalpą, kurioje ne tik A. M. asmeniniai daiktai, bet ir yra apskaitos prietaisai, atsisakė duoti raktą, ir taip neleidžia naudotis turtu, nuosavybe. I. M. veiksmai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalims, atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina jos kaltę, nes ji realizavo savo teisę nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdama kitų bendraturčių teisę naudotis jiems priklausančiu turtu. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. M. piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja savo, kaip vieno iš bendraturčio, namo bendraturčių teisėmis, siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruodama kito bendraturčio interesus. Policijos komisariatas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Policijos komisariatas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nutarime nenurodyti jokie sprendimo priėmimo motyvai, argumentai. Nutarime atpasakotas A. M. skundas, 1. M. paaiškinimai ir pareigūno, matyt, vidiniu įsitikinimu pagrįstas sprendimas - savavaldžiavimo I. M. nepadarė. Esant tokiam sprendimui, darytina išvada, kad kiekvienas bendraturtis gali elgtis kaip tik nori, t. y. leisti arba neleisti naudotis savininkui savo turtu, keisti spynas nuo patalpų, neduoti rakto (b. l. 2-5).
Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas A. M. nurodė, kad buvusi sutuoktinė I. M. pakeitė jam ir jai priklausančio gyvenamojo namo durų spyną, ir A. M. negalėjo atsiimti sau priklausančių daiktų, nes dėl smurto artimoje aplinkoje jam paskirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie nukentėjusių asmenų 100 m. atstumu ir nesilankyti gyvenamojoje vietoje. I. M., nurodė, kad durų spyną iš tikrųjų pakeitė, nes buvusi anksčiau sugedo, o garažo vartų pultelio nekeitė, taip pat ji nurodė, kad neprieštarauja, kad jos buvęs sutuoktinis iš namų pasiimtų savo daiktus, tačiau ji nori pati dalyvauti jo daiktų pasiėmime. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktą medžiagą, konstatuotina, kad I. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. požymių.
II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjas nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, bei paaiškino, kad jo santykiai su buvusia sutuoktine I. M. blogi. Santuoka nutraukta taikos sutartimi. Prie jos nebuvo pridėta sutartis dėl kilnojamų daiktų pasidalinimo, buvo patys susirašę atskirą sutartį. Šiuo metu jo atžvilgiu yra baudžiamoji byla. 2019 m. gruodžio 12 d. paskirta kardomoji priemonė nesiartinti per 100 m. prie I. N.. Nagrinėjamas įvykis buvo š. m. vasario 7 d. Tuo metu gyvenęs pas draugus. (duomenys neskelbtini) gyvena jo žmona I. M. su vaikais, ir kartais būdavo jos draugas. Kai gruodžio 12 d. buvo iškeldintas, nebuvo nuvykęs daiktų pasiimti. Pirmą kartą nuvažiavęs 2020 m. vasario 7 d. pasiimti pirštinių, kepurės. Jis dėl to kreipęsis į policiją, policijos komisariate pasiteiravęs kokiu būdu gali pasiimti daiktus. Jam paaiškino, kad jis gali pasiimti asmenines higienos priemones. Norėjęs pasiimti kepurę, pirštines. Nesikreipęs pas prokurorą, teisėją. Jam policijoje pasakė, kad reikia skambinti 112, išsikviesti policijos pareigūnus, jiems filmuojant jo veiksmus, tik tokiu būdu galintis papulti. Jis pasakęs, kad jam yra kardomoji, kad jis negalintis artintis. Jis ne teisininkas, kaip jam sakė, taip jis ir padaręs. Jis nuvykęs vasario 7 d. apie 12 valandą dienos. Jis nežinojęs, ar bus namie buvusi žmona. Jam buvo uždrausta su ja bendrauti, jis jos apie tai neįspėjęs. Policininkai buvo vyras ir moteris, jie visą situaciją žinojo. Namuose nieko nebuvo. Iš lauko galima įeiti dviem būdais - per laukines pagrindines duris su raktu, ir per garažą su distanciniu pultu. Jis turėjęs raktus ir pultelį. Jis bandęs su savo raktu rakinti, ir neatsirakino, buvo pakeista. Su pulteliu vartai paprasčiausiai neatsidarė. Policijos pareigūnai viską filmavo. Manantis, kad pultelį galima perprogramuoti. Savavaldžiavimas pasireiškė spynos pakeitimu, ir tai, kad jis neįėjęs su pulteliu. Jis neskambinęs, nes manantis, kad turtas yra įregistruotas jo vardu, jis gali patekti vienas su policija. Jam buvo uždrausta lankytis šiuo adresu, ir dabar taip yra. Nuo gruodžio 12 d. jis ten nėra buvęs. Jis balandžio mėn. pabaigoje bandęs patekti identišku būdu, pasiskambinęs policijai, bet jam išaiškino, kad į tokius įvykius karantino metu policija nevažiuoja. Jam reikėjo pirštinių vis tiek. Po to parašęs dėl savavaldžiavimo skundą, galvojęs, kad išsispręs. Daugiau patekti nebandęs. Nuo skyrybų pradžios M. jį vis spaudė išsikraustyti iš namų. Nebuvo jokio ginčo dėl skyrybų. Kai parašė skundą dėl smurto, tai manantis, kad tuo pasinaudodama jį norėjo iškelti. Dalį daiktų jau yra pasiėmęs. Jau prieš skyrybas jis būdavo negrįžtantis namo. Jis išsiveždavęs daiktų po truputį, tačiau dar nebuvo bylos baudžiamos. Po šito įvykio nesikreipęs dėl daiktų, nes manęs, kad jam policija priims palankų sprendimą, kadangi jis užsiregistravęs savo turtą pagal įstatymą. Jis manęs, kad kaip bendrasavininkas turi teisę įeiti neatsiklausęs. Sulaukęs palankaus sprendimo, jis būtų ėjęs į namą. Niekas jam neapribojo teisės valdyti savo turtą ir juo naudotis, bet tik patekti, Jis ir dabar gali naudotis patalpomis, jas parduoti, tik patekti nėra jam galimybės. (2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 11 min. 20 sek.---26 min. 36 sek., 32 min. 15 sek---32 min. 52 sek.)
Asmuo kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, I. M. su skundu nesutiko, bei paaiškino, kad su skundu susipažinusi. Spyna sugedo sausio 3-4 dienomis, ji turėjo pasikeisti šerdelę, sutaisyti nebuvo įmanoma, nes kaip meistrai paaiškino, buvo išlūžus kažkokia auselė iš vidaus. Atvažiavo pažįstamas, kuris baldus gamina, sakė sulūžusi, jau nieko nepadarys. Tada nuvažiavusi į ,,Senukus“ ir pirkusi šerdelę. Prie kasos bekalbant, stovėjo du vyrukai, kurie sakė galintys pakeisti. Tuo metu A. M. jau buvo paskirta kardomoji priemonė. Su juo spynos pakeitimo klausimo nederinus, kadangi buvo uždrausta bendrauti, negalvojusi, kad kažką blogo daranti, nes jis negalėjo ateiti. Jam apie spynos pakeitimą nepranešusi, kadangi jam yra kardomoji priemonė, jis negali bendrauti, negali įeiti. Dėl garažo pultelio - ji labai dažnai ištraukiant elektros laidą iš rozetės, nes mažiukas mėgsta pasiimti ir pažaisti, yra radusi pravertą garažą. Tai padariusi dėl saugumo. Iš lauko ant garažo niekas nežiba. Dabar yra įjungta. Jis buvo patekęs esant kardomajai priemonei sausio 3 ar 4 dieną, tuo metu dar buvo sena spyna, buvo išpilti kvepalai, pavogtas mašinos raktas. Spyną ne dėl to keitus, jau durys klibėjo seniai, buvo sulūžę. Dar buvo su policija, tačiau ji nežinojusi, jos niekas neįspėjo. Nežinojusi apie tai, kol jos neišsikvietė apklausai policija, nepasakė, kad yra skundas. Ji tikrai nebuvusi namuose, vaikai darželyje, didžioji mokykloje. Niekas jos nebuvo įspėję apie atvykimą, niekas neskambino, kad bus daiktų. Ji policijoje sutikusi, kad jis pasiimtų daiktus, tik norėjusi būti namuose tuo metu. Po to pas ją niekas daugiau dėl daiktų atsiėmimo nesikreipė jokiu būdu. Tą pačią dieną kai jam turėjo būti paskirta kardomoji, jam paskambino pareigūnė. Ji pati su dukra išvykusi pas psichologą. Jis pasiėmė ne tik rūbus, bet ir įrankius iš garažo. Jo dar turto šiuo metu yra, batai, kelnės. Jis buvo žadėjęs nuo rugpjūčio ar rugsėjo išsikraustyti, kartu bute nesiruošę gyventi, todėl susirinko daiktus, stovėjo sunkvežimis, jis krovėsi. (2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 26 min. 40 sek.---35 min. 55 sek.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
III. Skundo netenkinimo pagrindai ir motyvai.
Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka buvo nutraukta abiejų sutikimu iki nagrinėjamo įvykio. LITEK-o duomenimis ji buvo nutraukta 2019-11-18, sprendimas įsiteisėjo 2019-12-19. Remiantis šiuo sprendimu, jie yra bendraturčiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, jiems priklauso po ½ dalį. Iš jų paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jie gyvenamojo namo nėra pasidalinę. Tiek pareiškėjo paaiškinimu, tiek LITEKo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-222-633/2020, kurioje pareiškėjas kaltinamas fiziniu smurtu prieš savo šeimos narius, tame ir prieš buvusią sutuoktinę I. M.. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, t.y. I. M. ir A.M, nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m. atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M. ir A.M, nesilankyti šiose vietose - (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Byla nėra iki šiol išnagrinėta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) detaliai nereglamentuoja šios kardomosios priemonės vykdymo tvarkos, tai reglamentuoja rekomendacijos dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306. Šių rekomendacijų 53 p. nustatyta, kad prokuroras, gavęs įtariamojo, kuriam paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, prašymą leisti atvykti į gyvenamąją vietą pasiimti asmeninių daiktų ir nusprendęs šį prašymą tenkinti, apie tai raštu informuoja įtariamąjį ir nukentėjusįjį bei užtikrina teritorinės policijos įstaigos pareigūno dalyvavimą šiame veiksme. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad jis pas jokį prokurorą ar teisėją nesikreipė, jo raštiško leidimo nuvykti ir pasiimti daiktus nėra gavęs, nukentėjusiosios apie tai neinformavęs, nuvykęs tik su policijos pareigūnais. Kad apie pareiškėjo atvykimą pasiimti daiktų nežinojo nurodė ir I. M.. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąją namą nebuvo apribotas, su kuo teismas sutinka, tačiau BPK normomis jam buvo apribotas patekimas į gyvenamąjį namą, o poįstatyminiuose aktuose, minėtose Generalinio prokuroro rekomendacijose, buvo nustatytos sąlygos, kurioms esant jis galėjo patekti į gyvenamąjį namą. Šių reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis neteisėtai buvo neįleistas į jam nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Tokiai situacijai esant, jis turėjo teisę išrašyti kitam asmeniui įgaliojimą valdyti jam priklausantį turtą, į kurį jam patekimas teisės aktų nuostatomis yra apribotas. Pareiškėjas teigė, kad I. M. be jo žinios pakeitė namų durų spyną, bei kažką padarė vartams, kad su jo turimu pulteliu jie neatsidarė. Visų pirma, esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjas neturėjo teisės patekti į gyvenamąjį namą. Antra, I. M. teismo posėdyje motyvuotai paaiškino, kad spyna sugedo, ir ji buvo pakeista, kas matyti ir iš pareiškėjo paaiškinimų, o vartų elektrą buvo atjungusi iš vidaus, kad vaikai nedarinėtų ir dėl saugumo, o kadangi pareiškėjui buvo uždrausta su juo bendrauti, jam nepranešusi, bei jam buvo ir yra uždrausta lankytis. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių jos paaiškinimą, todėl visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šioje situacijoje, įvertinus teismo ištirtas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. M. vykdė kokią nors teisę į turtą, siekdama neleisti juo naudotis ( į jį patekti) pareiškėjui, kadangi jis tuo metu ir taip negalėjo į jį patekti be atitinkamų sąlygų, kurių jis nesilaikė, todėl jam jokia žala negalėjo atsirasti ir neatsirado dėl I. M. veiksmų. Jeigu ji būtų pakeitusi spynas ir vartų pultelį, siekdama, kad jis nepatektų į namus, tai jokių pasekmių taip pat nesukeltų, kadangi pareiškėjui uždrausta patekti į namą. Spynos pakeitimo klausimas (ar reikėjo ją keisti, kas turi padengti išlaidas ar panašiai), remiantis civilinio kodekso CK 4.75 straipsniu sprendžiamas arba bendru sutarimu arba teismo tvarka. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp pareiškėjo ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 d. 1 p., 4 p.,
nutaria:
2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Snieguolės Ašakūnienės nutarimą adminstracinio nusižengimo byloje ROIK 20110500343 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjo nukentėjusiojo A. M. skundo netenkinti visiškai.
Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) A. M..
Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.