Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.13; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.5.2.17; 2.5.10.8; 3.2.6.4

2016 m. kovo 9 d.

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovės atstovams D. B., G. S., atsakovei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei D. M. dėl 7 285,86 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės 7 285,86 Eur už aplinkai padarytą žalą.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė privačiame S. A. P. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei greta esančioje laisvo valstybinio fondo žemėje, neturėdama Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo, bręstančiame IV grupės medelyne iškirto 40,477 kub. m žalių lapuočių medžių. Už šį savavališką miško kirtimą atsakovė 2015 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1K-00-01-01(15) pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62 straipsnio 2 dalyje, 62¹ straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 579 Eur bauda, kurią atsakovė sumokėjo. Nustatyta, kad atsakovė neplynu kirtimu miško žemėje iškirto 40,477 kub. m žalių lapuočių medžių bręstančiame IV grupės medelyne, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl pagal 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 ,,Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2.2 punktą, 1.4.2 punktą susidarė 7 285,86 Eur žala aplinkai, kurią sudaro: 60 Eur už kiekvieną kubinį metrą medienos, dauginant iš koeficiento 2 dėl IV grupės medelyno ir iš koeficiento 1,5 dėl to, kad medžiai augo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje. Miškų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta pareiga kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Kadangi atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė 7 285,86 Eur žalą aplinkai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu privalo ją visiškai atlyginti.

Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė pripažįsta, kad pagal susitarimą atliko kirtimą S. A. P. miške, galėjo iškirsti dalį medžių ir iš gretimai esančio laisvo valstybinio fondo žemės sklypo, kadangi kertant nebuvo pažymėtas vienas riboženklis, pripažįsta, kad iškirto iškirstų medžių apmatavimo duomenyse nurodytą kiekį medžių, tačiau jai nebuvo žinoma, kad kirtimą atlieka miško žemėje, mano, kad net ir neturėdama leidimo kirsti medžius galėjo iškirsti 1,5 m ribą nuo sklypo krašto į abi puses, į žalą neturi būti įskaičiuoti sausuoliai ar ploni medžiai, iš žalos turėtų būti išskaičiuota dalis pajamų, kuri gauta realizavus rastą medieną, prašo priteisiamą žalos dydį mažinti, kadangi jai nurodytas ieškinyje žalos dydis yra labai didelis.

Byloje nustatyta, kad atsakovė D. M., atlikdama pagal susitarimą su A. P. jos sklypo, esančio Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) medžių, krūmynų valymo darbus, miško žemėje A. S. P. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei laisvo valstybinio fondo žemėje 750 kvartalo miško sklype Nr. 12, neturėdama leidimo kirsti mišką, iškirto bręstančiame IV grupės medelyne, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, 115 vnt. minkštų lapuočių medžių, kurių bendras tūris – 42,3 kub. m, dėl ko padaryta 7 285,86 Eur žala aplinkai. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2015 m. vasario 10 d. atsakovei D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji A. S. P. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei laisvo valstybinio fondo žemėje 750 kvartalo miško sklype Nr. 12, Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo kirsti mišką, iškirto bręstančiame IV grupės medelyne 115 vnt. minkštų lapuočių medžių, kurių bendras tūris – 42,3 kub. m. 2015 m. vasario 17 d. nutarimu D. M. pripažinta kalta pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį, 62¹ straipsnio 2 dalį, jai paskirta 579 Eur bauda, nukirstos medienos kiekis sumažintas iki 40,649 kub. m. 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio savavališko kirtimo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. 2014 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime D. M. pripažino pagal susitarimą su S. A. P. jo žemės sklype Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) vykdžiusi valymo darbus, t. y. kirtusi medžius. 2014 m. birželio 7 d. darbų atlikimo sutartimi S. A. P. susitarė su D. M., kad ši atliks jos žemės sklype, esančiame Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) medžių, krūmynų valymo (pjovimo) darbus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad S. A. P. priklauso 4,8389 ha žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas vakarinėje jo dalyje ribojasi su Teiraus ežeru. 2015 m. sausio 28 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vedėjas G. S. nusprendė kreiptis dėl S. A. P. šiaurinės sklypo ribos patikslinimo, 2015 m. sausio 29 d. pateikė dėl to prašymą UAB ,,Aginro“. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje yra nesuformuotas žemės sklypas. Kapčiamiesčio girininkijos miške, kvartalo Nr. 750, sklypo Nr. 12, S. A. P. privataus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo duomenys patvirtina, kad rasti iškirsti 36 vnt. medžių – 14,296 kub. m: iš jų du medžiai (Nr. 1 ir Nr. 26), 1,402 kub. m, patenka į žemės sklypo ribą, vienas medis (Nr. 17), 0,149 kub. m, yra sausuolis, todėl viso iškirsta 33 vnt. žalių medžių – 12,745 kub. m. Kapčiamiesčio girininkijos miške, kvartalo Nr. 750, sklypo Nr. 12 (laisva valstybinio fondo žemė) neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo duomenys patvirtina, kad šiame sklype iškirsti 82 vnt. medžių, 28,082 kub. m: iš jų trys medžiai (Nr. 15, Nr. 40, Nr. 77), 0,139 kub. m yra sausuoliai, todėl žalių medžių iškirsta 79 vnt., 27,943 kub. m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas bei 2015-09-23 pažyma Nr. 60740 Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentas patvirtina, kad atsakovės iškirstas plotas abejuose sklypuose patenka į miško žemę. 2015-09-23 pažymoje Nr. 60739 Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, taksoraščio ištraukoje matyti 750 kvartalo sklypo Nr. 12 medžių rūšys (beržai, juodalksniai), jų amžius – 54 m. Ištrauka iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro patvirtina, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zona prie Teiraus ežero, atsakovės neteisėto kirtimo vietoje, yra ne mažesnė nei 200 m. Iškirstų medžių stiebais arba pustiebiais apmatavimo ir sortimentų duomenys patvirtina, kad viso rasta neišvežtų juodalksnių ir beržų stiebų ir pustiebių 11,407 kub. m ir 8,58 kub. m. Remiantis 2015-03-02 prašymu, 2015-03-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus leidimu leista medieną realizuoti valstybės naudai. 2015 m. kovo 24 d. Turto apžiūros aktais Nr. (28.8-08-4)-330-3305 ir Nr. (28.8-08-4)-330-3302 šios malkinės medienos vertė 6 Eur už 1 kub. m, bendra suma – 119,94 Eur. Turto perdavimo aktais ši malkinė lapuočių mediena perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM). 2015-03-26 VMI prie LR FM raštas Nr. (28.8-08-4) RNA-10898 patvirtina, kad mediena parduota, išduotas leidimas L Nr. 000159 ją išvežti. Sąskaitos išrašas Nr. 348 patvirtina, kad atsakovė paskirtą administracinę baudą sumokėjo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas – įstatymuose ar sutartyse numatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas), atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), o taip pat pažeidimas bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veikimo, ar neveikimo rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.245 – 6. 248 straipsniai). Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis (netiesioginiai nuostoliai).

Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas dėl to, kad kirtimą atliko atsakovė D. M., vykdydama tarp jos ir S. A. P. pasirašytą darbų atlikimo sutartį dėl krūmynų valymo darbų. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo darbus vykdyti suderinus su Veisiejų miškų urėdija. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad aukščiau aptartus medžius S. A. P. žemės sklype bei laisvo valstybinio fondo žemėje ji išpjovė turėdama leidimą šiuos medžius pjauti. Vien atsakovės pasiteiravimas Veisiejų miškų urėdijoje apie galimybę pjauti medžius S. A. P. žemės sklype, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Veisiejų miškų urėdiją tokį leidimą konkretiems medžiams išpjauti davė. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas sugretintas su kartografinės duomenų bazės fragmentu, kuriame pažymėta savavališko kirtimo vieta patvirtina, kad S. A. P. ir laisvo valstybinio fondo žemėje pažymėtas taksacinis sklypas Nr. 12, kuriame 0,12 ha yra miško žemės, o iš aukščiau aptarto Taksoraščio ištraukos matyti, kad šio medelyno skalsumas – 0,8, aukštis 21-24 m. Įvertinus tai, pripažintina, kad atsakovė D. M. savavališką kirtimą vykdė miško žemėje, todėl vien tai, kad S. A. P. žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – žemės ūkio, savaime nereiškia, kad tokiame sklype miško žemės nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad S. A. P. 4,8389 ha žemės sklype kita žemė užima 0,4434 ha, o žemės sklypo planas patvirtina, kad ši kita žemė yra Teiraus ežero pakrantėje augantys lapuočiai. Įvertinus tai, atsakovės argumentai, kad ji iškirto medžius ne miško žemėje yra nepagrįsti. Remiantis Miškų įstatymo 9 straipsnio 5, 6 dalimi miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus 20.1 – 20.8 punktuose nustatytus atvejus. Atsakovės atliktas kirtimas nepatenka į Nuostatų 20.1 – 20.8 punktus, todėl atsakovė, realizuodama žemės sklypo savininkės valią, kirtimui S. A. P. žemės sklype bei laisvo valstybinio fondo žemėje turėjo gauti leidimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniame padalinyje (Nuostatų 19 punktas), o tokio leidimo neturėjo, todėl toks miško kirtimas pripažintinas neteisėtu. Atsakovė pripažįsta, kad neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo duomenys (tiek sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek laisvo valstybinio fondo žemėje) yra teisingi, juos surašant ji dalyvavo, tai patvirtino savo parašu. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė S. A. P. sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iškirto 33 vnt. žalių medžių, kurių tūris 12,745 kub. m, o laisvo valstybinio fondo žemėje iškirto 79 vnt. žalių medžių, kurių tūris – 27,943 kub. m, t. y. viso – 40,688 kub. m. Ieškovė (dėl aritmetinės klaidos apskaičiuojant laisvo valstybinio fondo žemėje iškirstų medžių tūrį) prašo priteisti žalą už 40,649 kub. m, todėl žala aplinkai priteistina pagal šį neteisėtai iškirstų medžių tūrį, nes teismas negali viršyti ieškinio reikalavimų. Atsakovės argumentai, kad nepagrįstai suskaičiuota žala aplinkai už sausuolius, menkaverčius plonus medžius ir sklypo riboje augančius medžius atmestini kaip nepagrįsti: neteisėtai iškirstų medžių apmatavimų duomenyse sausuoliai yra pažymėti ,,s“ raide, medžiai, iškirsti ribinėse linijose (Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašo 2.11 punktas) yra pažymėti raide ,,R“ ir šių medžių tūris neįskaičiuotas į nukirstų žalių medžių tūrį, už kurį paskaičiuota žala aplinkai. Neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo duomenys patvirtina ir tai, kad apskaičiuojant žalą gamtai yra įtraukti tik 8 cm ir storesni medžiai, kurie privalo būti ženklinami atrėžiant biržes (Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės). Pripažinus, kad atsakovė D. M. neteisėtai iškirto 40,649 kub. m medžių, pagal šį tūrį apskaičiuotinas aplinkai padarytos žalos dydis. Taksoraščio ištrauka patvirtina, kad ginčo sklypo miškas nepriskirtas I, II, III grupės miškams, todėl laikytinas IV grupės mišku (Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2.2 punkte nustatyta, kad jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sužalojami medžiai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą, kuris IV grupės medelynuose yra 2,0, o jeigu žala padaryta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, papildomai taikomas ir koeficientas 1,5 (3.1 punktas). Pagal minimo priedo 1.4.2 punktą neplyno IV grupės miškuose padaryto kirtimo žalos dydis skaičiuojamas 60 Eur už 1 kub. m, o pritaikius aukščiau nurodytus koeficientus ( 2,0 ir 1,5), aplinkai padarytos žalos dydis yra 7 285,68 Eur (60 Eur x 40,477 kub. m x 1,5 K x 2,0 K). Sugretinus Kartografinės duomenų bazės fragmentą su Ištraukos iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis pagal jų mastelį, matyti, kad atsakovė neteisėtai iškirto medžius Teiraus ežero paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl pagrįstai pritaikytas 1,5 koeficientas. Visų šių nustatytų aplinkybių ir aptartų argumentų pagrindu spręstina, kad dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 7 285,86 Eur žala aplinkai, todėl atsakovė privalo ją atlyginti (CK 6.245 – 6.248 straipsniai). Nors konfiskuota mediena iš S. A. P. sklypo ir realizuoti perduota valstybei priklausanti mediena (119,94 Eur vertės) buvo parduota, tačiau tai nėra pagrindas šia dalimi mažinti žalos aplinkai dydį, nes neteisėtai iškirstų medžių realizavimas nesumažina žalos aplinkai dydžio.

Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prašo priteistinų nuostolių dydį sumažinti dėl sunkios jos turtinės padėties. Iš informacinių sistemų ir registrų duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė nedirba, yra individualios įmonės savininkė, jos gaunamos pajamos – 257,95 Eur, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, žala aplinkai padaryta dėl neatsargumo, nes atsakovė nors ir domėjosi miško kirtimo galimybėmis sklype, tačiau nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kad gautų leidimą kirsti miškui, nusistatytų tikslią S. A. P. sklypo ribą, dėl ko buvo iškirsti medžiai ir laisvoje valstybinio fondo žemėje. Atsakovė gailisi dėl padarytos žalos, sumokėjo jai skirtą baudą. Įvertinus visas šias aplinkybes pripažintina, kad pritaikius visiško nuostolių atlyginimo principą, atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių dėl jos sunkios turtinės padėties, kai tuo tarpu kita šalis dėl labai skirtingos šalių turtinės padėties, dėl priteistos visos sumos, nepajustų žymaus pagėrėjimo. Įvertinus tai, priteistinos žalos aplinkai dydis mažintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkintinas, nes nustatyta, kad jis pagrįstas, todėl atsakovė kalta dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas net ir tuo atveju, kaip pripažinus ieškinį visiškai pagrįstu, priteisiama suma mažintina dėl sunkios atsakovės turtinės padėties. Todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinė­ji­mosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 135 Eur – mokėtino žyminio mokesčio už priteistą turtinį (4 500 Eur) reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,74 Eur (CPK 96 straipsnio 1,6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo ieškovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, į. k. 302471705, (sąskaitos Nr. LT 654010042502313838, AB DNB banke).

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 139,74 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 74 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.