- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 2-16136-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- BUAB „Dentuva“
- Atsakovas
- L. D.
dalyvaujant ieškovo BUAB „Dentuva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ atstovei K. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Dentuva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Dentuva“, atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, pareiškė ieškinį buvusiai direktorei L. D. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-6324-656/2014 iškėlė UAB „Dentuva“ bankroto bylą, kreditoriaus M. Š. pareiškimo pagrindu. Paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Atsakovė įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-08-08. Kaip matyti iš įmonės balanso už 2013 metus, įmonė turėjo turto už 95 942 Lt (27 786,27 Eur), o įsipareigojimų už 104 016 Lt (30 125,12 Eur). Tad jau tuo metu įmonė buvo nemoki. Atsakovė, būdama įmonės vadovė, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir savo neveikimu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pradelsti įmonės įsipareigojimai už 2013 m. finansinės atskaitomybės dieną buvo 16 427,33 Eur (56 720,28 Lt), o turtą sudarė 27 786,73 Eur. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus ir laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai. Jeigu įmonės vadovė, paaiškėjus įmonės nemokumui, kai 2013-12-31 buvo sudarytas įmonės balansas, būtų kreipęsis į teismą, kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję. Atsakovė privalo padengti žalą, kuri vertinama ne kaip bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo patirta 10 620,17 Eur žala (t. 1, b. l. 1-42).
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, neradus jos žinomu gyvenamosios vietos adresu „(duomenys neskelbtini)“ bei VSDFV duomenis nustatytos darbo vietos (UAB „Maisto express“) adresu (b. l. 66-68). Atsakovė atsiliepimo į pateiktą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad įmonės dalį dokumentų perdavė įmonės akcininko – juridinio asmens atstovas, o su atsakove susisiekti nepavyko. Paskutinis įmonės vadovas D. G., vadovavęs įmonei iki bankroto bylos iškėlimo, jokios realios veiklos nevykdė, o tik sutiko už užmokestį formaliai būti įmonės vadovu. Dalis įmonės bankroto administratoriui perduotų dokumentų net nėra pasirašyti paskutiniojo įmonės vadovo D. G., iš perduotų dokumentų negalima vertinti, kad paskutinis įmonės vadovas iš viso veikė įmonės naudai. Remiantis tuo, atsakove ieškovas traukia L. D..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei L. D., apie teismo posėdį ją informavus viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 82-84), nepavykus įteikti teismo šaukimo žinomu paskutinės gyvenamosios vietos adresu (b. l. 86). Teismo posėdžių sekretorė bandė telefonu susisiekti su atsakovės darbdavio UAB „Maisto express“ (b. l. 87) atstovais viešoje erdvėje paskelbtais telefono numeriais, tačiau nepavyko. Jokių prašymų iš atsakovės negauta.
Byloje prašoma priteisti žala kildinama iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Dentuva“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-11-23 (b. l. 9-11), o jos vadove laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-08-08 paskirta atsakovė L. D.. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-18 nutartimi c. b. Nr. B2-270-565/2016 (b. l. 7; LITEKO duomenys) įmonei iškelta bankroto byla. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės darbuotoja M. Š.. Byloje pateiktas įmonės balansas 2013-12-31 datai, iš kurio matyti, kad įmonės turtą 2013-12-31 dienai sudarė 27 786,73 Eur (95 942 Lt), o įsipareigojimus – 30 125,12 Eur (104 016 Lt), iš kurių 16 427,33 Eur buvo pradelsti įsipareigojimai pagrindiniam kreditoriui SIA Kebabs fix (b. l. 2-3, 14-40). Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 24 086,34 Eur (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš įmonės bankroto byloje Nr. B2-270-565/2016 patvirtintų kreditorinių reikalavimų įsiteisėjusiomis teismo nutartimi).
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.).
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011).
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013 ir kt.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš atsakovės, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad pareiga vadovui kreiptis į teismą kilo 2014 metų pradžioje, kai buvo sudaryta finansinė atskaitomybė už 2013 metus ir matyta įmonės finansinė padėtis, kadangi iš tai dienai sudaryto balanso matyti, kad kreditoriniai įsiskolinimai viršijo ½ įmonės turto dalį, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Tokiai ieškovo pozicijai teismas iš dalies pritaria.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.
Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2014).
Analizuojant ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau 2014 metų pradžioje, kai buvo sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, reikšminga ir aktuali tampa aplinkybė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti tik 2014-04-30 (Juridinių asmenų registro išrašo duomenys, b. l. 9-11). Nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 metus jau buvo sudaryti 2014 metų sausio mėnesį, vertintina, kad įmonės finansinė būklė vadovei tikėtina tapo ir turėjo tapti žinoma 2014 metų gegužės pradžioje, sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus.
Iš byloje esančio 2013-12-31 dienai sudaryto balanso duomenų matyti, kad 2013 metais įmonės turtą sudarė 27 786,72 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 30 125,12 Eur ( b. l. 12), o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostolis didėjo, lyginant su 2012 metais. Faktą, kad dalis balanse užfiksuotų įsipareigojimų buvo pradelsta ieškovas įrodinėja pagrindinio bankroto byloje esančio kreditoriaus SIA Kebabs fix pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (b. l. 14-40), kurios, anot ieškovo, leidžia vertinti, kad 2013 metais buvo pradelsta 16 427,33 Eur suma kreditoriui (b. l. 2-3). Duomenų, patvirtinančių, kad byloje esančios SIA Kebabs fix ieškovui išrašytos sąskaitos faktūros buvo laiku arba bent iki 2014 metų pradžios apmokėtos, nėra. Todėl teismui nėra pagrindo daryti priešingų išvadų, nei teigia ir įrodinėja ieškovas.
Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su ieškovo argumentais, kad remiantis balanso už 2013 metus, pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, formaliai buvo galima spręsti apie įstaigos finansinės situacijos sudėtingumą, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo įmonės turtą.
Kita vertus, konstatuoti įmonės vadovo kaltus veiksmus bei teigti, kad vien šie įmonės finansiniai rodikliai neabejotinai sąlygojo vadovo pareigą atitinkamai reaguoti į įmonės nemokumo atsiradimą, neužtenka, nes teismų praktikoje vyrauja ir tokia nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimą ĮBĮ nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Tačiau byloje esantys duomenys bei ieškovo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad iš turimų bankroto administratoriaus duomenų negalima spręsti, kad buvo siekiama tęsti įmonės veiklą, ją pertvarkyti, vystyti pelninga kryptimi ar pan., leidžia vertinti, kad byloje nepaneigta atsakovės, kaip buvusios įmonės vadovės, pareiga 2014 metais gegužės mėnesį kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išsiaiškinus įmonės realią finansinę padėtį.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, kad įmonės vadovo pareigas ėjusi L. D. pažeidė įstatyminę pareigą laiku (2014 metų gegužės mėn.) kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Dėl žalos dydžio
Ieškovas, teikdamas ieškinį, įrodinėja, kad žalos dydį sudaro konkreti įmonės išaugusi įsipareigojimų suma, kurią sąlygojo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų apimtis (pasyvas), o žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį svo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011). Tad nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo. Įmonei, taip pat ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi.
Iš ieškinio ir pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas žala laiko laikotarpiu nuo 2014 metų gegužės mėnesio išaugusius įmonės įsipareigojimus 10 620,17 Eur sumai įmonės kreditoriams (b.l. 4-5, 41-59), kai įmonės vadovė privalėjo vykdyti įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei vadovas ir vykdo ūkinę komercinę veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, bet jei ji vykdoma nuostolingai, tai negali paneigti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013). Įvertinus teisminę praktiką bei byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad dėl įmonės vadovės neteisėto neveikimo laiku kreiptis į teismą, ieškovui kilo žala išaugusių įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtyje, todėl ši žala priteistina ieškovui. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio žalos atlyginimo bylos yra nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai, ar įvykdytos visos bankroto procedūros, ar nustatyta, kokia dalis kreditorių reikalavimų yra patenkinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-12 nutartis c. b. Nr. 2A-510/2014).
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra atsakovės, buvusios įmonės vadovės, veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku) ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, kadangi atsakovei laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai ir finansiškai nepajėgiai vykdyti veiklą, nebūtų didėję kreditoriniai įsipareigojimai. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, tad kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 178 str.). Ieškovui įrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą), o atsakovei nepaneigus savo kaltės, ieškovui iš atsakovės priteistina 10 620,17 Eur žala už įstatyminės pareigos (ĮBĮ 8 str. 1 d.) nevykdymą.
Ieškovas prašo ieškiniu priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą, šis klausimas nėra sprendžiamas.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistina 319,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui BUAB „Dentuva“, įm. kodas 302920908, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, įm. kodas 303266646, iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 620,17 Eur (dešimt tūkstančių šešių šimtų dvidešimt eurų, 17 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 324,38 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.