Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjo advokato E. J. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), už tai, kad jis, ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 20 d., netesėtai įgijęs ir turėdamas tikslą platinti, prie savęs, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, laikė ne mažiau kaip 0,902 g miltelių turinčių savo sudėtyje 0,342 g, narkotinės medžiagos kokaino bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2022m. sausio 20 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. M., už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, neteisėtai išplatino ne mažiau kaip 0,902 g miltelių turinčių savo sudėtyje 0,342 g, narkotinės medžiagos kokaino.

2. Be to, kaltinamas ir tuo, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 6 d., neteisėtai įgijęs savo gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti laikė ne mažiau kaip 9,002 g miltelių turinčių savo sudėtyje 3,989 g narkotinės medžiagos kokaino, kurią, supakuota į plastikinį maišelį, 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 14.30 val., savo gyvenamojo namo kieme, neteisėtai, už 750 eurų, pardavė A. M..

3. Be to, jis kaltinamas ir tuo, jog ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 24 d., neteisėtai įgijęs savo gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti laikė 10,075 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,115 g narkotinės medžiagos kokaino, kurią, supakuotą bespalvėje plėvelėje, 2022 m. lapkričio 24 d., apie 22.10 val., savo gyvenamojo namo kieme, neteisėtai, už 500 eurų pardavė A. M., veikusiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

4. V. L. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 25 d. 22 val. 45 min. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 24 d.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. gynėjo advokato E. J. G. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad V. L. pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

8. Suėmimas gali būti taikomas arba jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos V. L. atžvilgiu toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. 2023 m. sausio 2 d. V. L. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, t. y. prokuroras, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad medžiagoje yra objektyvių faktinių duomenų leidžiančių manyti, kad V. L. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, tai pagrindžia apklaustų kaltinamųjų V. L., A. M., R. R. parodymai, protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, jog viena iš būtinų kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį.

10. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad būdamas laisvėje asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

11. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. L. yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), anksčiau buvo teistas 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Naujas nusikalstamas veikas galimai padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. Be to, kaltinamasis nedirba, nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas. Šie duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia teigti, jog V. L. turi polinkį nusikalsti, o nusikalstamos veikos buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis, todėl netaikant suėmimo gali nesilaikyti teisės normų reikalavimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl egzistuoja BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

12. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad kaltinamasis gyvena su garbaus amžiaus tėvu, kuriam reikalinga priežiūra, tėvas padeda sūnui finansiškai, nori būti laisvėje, planavo įsidarbinti, bet dėl kojos čiurnos operacijos to nepadarė, vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos kuo nors išskirtinėmis, galinčiomis kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

13. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, šiuo metu yra su laikinu įtvaru, būtina kas savaitę vykti pas kvalifikuotus medikus dėl kojos čiurnos gydymo, korekcijų bei reabilitacijų. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo suėmimo taikymą pripažinti neteisėtu ir skundžiamą nutartį naikinti. Su sveikatos būkle susijusios aplinkybės, pačios savaime nėra pagrindas panaikinti kardomąją priemonę. Suimtiems asmenims teisė gauti reikiamą medicininę pagalbą ir priežiūra yra užtikrinama jų laikymo vietose. Duomenų, kad V. L. medicininė pagalba esant būtinybei nesuteikiama, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Tokios informacijos skunde nenurodė ir kaltinamojo gynėjas.

14. Nepagrįstai įtariamasis skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs V. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, galimos bausmės griežtumą, buvusius teistumus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju be įtariamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Nors suėmimas ir suvaržo įtariamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau įtariamojo teisės suvaržytos nustačius tokios suvaržymo pagrindus ir laikantis įstatyme nustatytų procedūrų.

15. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog įvertinus kaltinamojo V. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, grėsmę, kad būdamas laisvėje toliau darys teisės pažeidimus, jam pagrįstai toliau taikoma griežčiausia kardomoji priemonė ir šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti iš suėmimo. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pagrindų vietoj suėmimo taikyti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones V. L. atžvilgiu apylinkės teismas nenustatė. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo išvadomis, kad kita švelnesne kardomąja priemone, būtų įmanoma užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus. Švelnesnės kardomosios priemonės, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip pakankamos užtikrinant tinkamą šio baudžiamojo proceso eigą. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus bei proceso stadiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. L. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

16. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. L. teises, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi pratęsdami kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo V. L. gynėjo advokato E. J. G. skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. L. gynėjo advokato E. J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.