- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3797-673/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
2019 m. gruodžio 20 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. gruodžio 7 d. apie 00.05 val., I. K., Kėdainių m., J. B. gatvėje, ties pastatu Nr. 1A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimą, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0016, patikros sertifikato numeris Nr. 1086956, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių ), tai yra - 1,63 ‰ (promilių) girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, vairavo jos vardu registruotą automobilį, būdama neblaivi. Su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, jų neginčijo. Supranta, kad blogai pasielgė, savo elgesį vertina labai kritiškai, nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, pažada, kad daugiau niekada šitaip neįvyks, tai buvo atsitiktinis atvejis. Ji nedirba, kartais pagroja vargonais bažnyčioje, iš bažnyčios už tai gauna šiek tiek pajamų. Su išlaikymo pinigais auginamam nepilnamečiui sūnui per mėn. gauna apie 500 Eur pajamas. Labai prašo nekonfiskuoti automobilio, jei konfiskuotų vertę – pinigus skolintųsi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos dukrą, su kuria kartu gyvena, gerai sutaria, dukra turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką.
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad kaltinamajai 2019-12-07 00.11 val. nustatytas 1,63 promilių, o 00.32 val. - 1,69 promilių girtumas (b. l. 24-26).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajai nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 27).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, nuo 2013-07-30 registruotas kaltinamosios vardu (b. l. 33-34).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis kaltinamosios vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 2066 Eur (b. l. 36).
Liudytojas E. S. – policijos pareigūnas, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku sustabdė automobilį, kurį vairavo kaltinamoji ir nustatė, kad ji vairavo būdama neblaivi: pirmą kartą nustatė 1,63 promilių, o antrą kartą - 1.69 promilių girtumą (b. l. 50).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir pačios kaltinamosios parodymais, ištirtais liudytojo parodymais, aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 00.05 val., I. K., Kėdainių m., J. B. gatvėje, ties pastatu Nr. 1A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimą, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0016, patikros sertifikato numeris Nr. 1086956, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių ), tai yra - 1,63 ‰ (promilių) girtumas.
Kadangi kaltinamoji, ką pati pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojo parodymai bei rašytiniai įrodymai, sėsdama už automobilio vairo būdama vidutiniai neblaivi ir jį vairuodama, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, tai yra alkotesteriu buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas, veikdama tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamoji/jos gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant dukros S. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. To paties prašė ir prokuroras.
Laiduotoja S. T. nurodė, kad ji yra kaltinamosios dukra, gyvena kartu su mama, kartu dar gyvena ir nepilnametis brolis, ji neteista, bausta vieną kartą 2017 m. už nedidelį nusižengimą – nežinojo, kad automobilį pastatė vietoje, už kurią reikėjo susimokėti, mokosi VD universitete ir dirba odontologijos centre, pati susimoka už mokslą, teisę vairuoti turi nuo 2016 m., su kaltinamąja palaiko glaudžius santykius, gyvena kartu, nuolat bendrauja, mano, kad galės kaltinamajai daryti teigiamą įtaką. Kaltinamosios padarytą veiką vertina blogai, bet žino, kad tai buvo atsitiktinis atvejis, nes ji gera motina, taip nutiko primą kartą. Prašo nekonfiskuoti mamos vardu registruoto automobilio, nes juo važinėja ir ji. Kaune dirba odontologijos klinikoje, darbas baigiasi tokiu laiku, kai autobuso grįžti į Kėdainius jau nebūna, todėl turėtų išeiti iš darbo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, anksčiau neteista, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bausta administracine tvarka, tačiau galioja nuobaudos už nesunkius KET pažeidimus, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruota, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bažnyčios atstovo charakterizuojama išimtinai teigiamai, nedirba, išsituokusi 2019 m. rugsėjo mėn., viena augina nepilnametį sūnų, 22 metų dukra studentė (b. l. 95-110, 116-118).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir, kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos, kad tai buvo atsitiktinis atvejis. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.
Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios dukros S. T. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, administracine tvarka baustas už nesunkų nusižengimą, nuobauda nebegalioja, dirba, studijuoja universitete, darbovietės ir universiteto charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad jų ryšys glaudus, gyvena kartu ir ji galės daryti mamai teigiamą įtaką. Nepateisino kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nurodė, kad ta veika buvo atsitiktinė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pretendentės tapti laiduotoja charakterizuojančią medžiagą, jos deklaruojamus glaudžius ryšius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja, galinti daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojos atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesunki, ji charakterizuojama teigiamai, išsituokusi, augina išlaikymo reikalingą nepilnametį vaiką, neturi nuolatinio darbo, todėl jos turtinė padėtis sudėtinga, įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali (tai yra neprivalo) būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – vairuodama kelių transporto priemonę. Ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas viršijo 1,5 promiles. Taip ji padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, suteiks kaltinamajai galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nėra teista, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis specialia teise, skirtina minimaliam - vienerių metų laikui. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, todėl kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymo dienos 2019-12-09.
Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajai skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).
Dėl automobilio konfiskavimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau būtina įvertinti, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Gi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas yra nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi vertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančią medžiagą (neteista, per 5 metus nebausta už sunkius nusižengimus, savo poelgį vertina nuoširdžiai ypač blogai, išsituokusi, viena augina nepilnametį išlaikymo reikalingą vaiką, gauna nedideles pajamas, todėl turtinė padėtis pakankamai sudėtinga, kt.), kuri rodo, jog kaltinamajai nusikalstamas elgesys nėra būdingas, ji neturi polinkio veikti nusikalstamai būnant neblaiviai; į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į tai, kad automobilis buvo įgytas teisėtai, registruotas, draustas privalomuoju draudimu, praėjęs techninę apžiūrą; į tai, kad automobiliu naudojasi, kas paneigta nebuvo - teismo pasitikėjimo verta kaltinamosios dukra – laiduotoja, kuri ir dirba, ir mokosi Kauno m., po darbo grįžta į Kėdainius, o jos darbo laikas nesutampa su autobusų grafiku, be to, kaip neturinti 5 metų vairavimo stažo, būdama studentė, pati mokėdama už mokslą, neturi galimybės dar ir turėti savo vardu registruoto automobilio, nes tai reikštų dideles papildomas išlaidas draudimui; į tai, kad nėra duomenų, jog automobilio nekonfiskavimas keltų pavojų visuomenės saugumui; į tai, kad automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai; žala padaryta nebuvo; įvertinant ir valstybei tenkančius automobilio konfiskavimo vykdymo kaštus; atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai yra skiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), dar ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimas, neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso, padaryto nusikaltimo, kaltinamosios asmenybės ir su kaltinamosios padarytu nusikaltimu nesusijusių jos šeimos narių poreikių ir galimybių, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kaltinamajai šiuo atveju netaikytina.
Kardomosios priemonės.
Kaltinamoji sulaikyta nebuvo. Byloje jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai.
Automobilis, saugomas saugojimo aikštelėje UAB „Keleriškių metalistas“, Respublikos g. 12A, Kėdainiuose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajai.
paskirtas 2019-12-09 prokuroro nutarimu kaltinamosios vardu registruotam automobiliui, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
I. K., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL dydžio - 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor bank AS.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą I. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 9 d.
Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą saugojimo aikštelėje UAB „Keleriškių metalistas“, Respublikos g. 12A, Kėdainiuose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. K..
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2019 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu I. K. vardu registruotam automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WAUZZZ4F95N059409, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).