- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- N-575-5578-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė S. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 27 d. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši jam buvo atimta. S. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 130² straipsnį.
II.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažino S. L. kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką ir paskyrė nuobaudą - 30 parų administracinį areštą. Teismas pažymėjo, kad be paties S. L. prisipažinimo jo kaltė, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (jauno amžiaus, nedirba, buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatęs, kad S. L. automobilį vairavo savavališkai, be savininkės D. C. žinios, teismas neskyrė vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą ir paskirti S. L. nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyto transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonės savininkas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu S. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė S. L. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.
Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas neskyrė S. L. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti teisėtus automobilio savininkės interesus ir motyvuodamas tuo, kad S. L. automobilį vairavo savavališkai, be savininkės D. C. žinios. D. C. pažeidėjui automobilio vairuoti neleido, pastarasis, būdamas išgėręs, jai priklausantį automobilį, paėmė savavališkai. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. C. paaiškinimą (b. l. 15) Institucijai apie tai, kad jai priklausantį automobilį S. L. paėmė savavališkai, parašė 2010 m. balandžio 29 dieną, t. y. praėjus dviems dienoms po pažeidimo, padaryto jai priklausančiu automobiliu. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė būtų ėmusis visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti, todėl negalima daryti išvados, kad S. L. D. C. automobilį paėmė be jos žinios. Dėl šios priežasties D. C. priklausanti transporto priemonė, kaip S. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskuotina.
Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda S. L. paskirta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.