Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 23.20 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 promilių neblaivumas), vykstant konfliktui su sugyventine R. R., iš pradžių tyčia sugriebė rankomis R. R. už plaukų ir tampė, tačiau tokiais savo veiksmas nesukėlė R. R. fizinio skausmo ir jos nesužalojo, o po to tyčia paėmė metalinį kirvį, prirėmė kirvio ašmenis prie R. R. kaklo ir pagrasino R. R. nužudyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad R. R. yra jo sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį, vaikų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namas yra nuomojamas. 2024 m. rugsėjo 20 d. su sugyventine vartojo alkoholį, gėrė degtinę, kurios išgėrė 0,7 l talpos butelį. Maždaug apie 23.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko būtent neprisimena, prisimena tik tai, kad konfliktą pradėjo būtent R. R. Ji pradėjo dėl kažko tai jam priekaištauti. Kas vyko toliau, nieko neprisimena, tačiau neatmeta to, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad galėjo paimti į rankas kirvį, priremti jį prie sugyventinės kaklo ir grasinti, kad ją nužudys, kadangi buvo neblaivus. Gali pasakyti tik tiek, kad nužudyti jos tikrai negalėtų, bet grasinti tai padaryti galėtų. Apie įvykį daugiau nieko negali nurodyti, kadangi buvo neblaivus ir praktiškai nieko neprisimena. Kol vyks tyrimas, galėtų pagyventi pas savo seserį. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. R. nurodė, kad N. R. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu yra jau 7 metus. Su sugyventiniu sutaria gerai tik iki tol, kol yra blaivūs, tačiau jam arba abiem būnant neblaiviems, N. R. pradeda konfliktus, kurie yra pavydo pasekmė. Įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d., būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur nuomojasi kambarį, dviese su N. R. vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir alų. Kiek alkoholio buvo išgerta, tiksliai negali pasakyti, mano, kad apie 300 ml degtinės ir šiek tiek alaus, nesijautė esanti girta, tačiau N. R. tikrai buvo gerokai neblaivus. Jiems begeriant, tarp jų eilinį kartą kilo konfliktas, konflikto metu ji stovėjo kambaryje ir ketino eiti į tualetą, kai sugyventinis, išėjęs iš balkono, priėjo prie jos ir dešine ranka patempė už plaukų. Šis jo fizinis veiksmas jai nesukėlė fizinio skausmo. Ji konflikto netęsė ir nuėjo į tualetą. Būdama tualete, ji naršė mobiliajame telefone, įsijungė „Tik Tok“ programėlę, kurioje žiūrėjo įvairius vaizdo įrašus. Sugyventinis, tai išgirdęs, atėjo į tualetą rankoje laikydamas kirvuką, tačiau kurioje rankoje laikė, ji neprisimena. Vos tik jis pradarė tualeto duris, iškart prišoko prie jos ir prirėmė kirvį jai prie kaklo. Ką tuo metu jis jai sakė, neprisimena, tačiau kitą dieną jis jai aiškino, kad neva tokiu būdu norėjo ją pamokyti, kad mažiau sėdėtų „Tik Tok“ žiūrėdama tuos vaizdo įrašus. Į tyrėjos užduotą klausimą, kaip ji jautėsi tuo metu, kai N. R. jai prie kaklo prirėmė kirvį, atsakė, kad, žinoma, nebuvo malonu, tačiau žinojo, kad jis jai nieko nepadarys. Neprisimena, kad jis jai kažkuo būtų grasinęs. Su N. R. gyvena kartu jau 7 metus, konfliktai yra nuolatiniai, ypač jam esant girtam ir dėl tos pačios priežasties, t. y. pavydo. Po šio savo veiksmo N. R. grįžo į kambarį ir ėmė sakyti, kad jis nieko nebijo ir kad apie įvykį pats praneš policijai. Ji girdėjo, kaip N. R. kvietė policiją. Tai jis darė būdamas namuose. Po pokalbio telefonu sugyventinis kvietėsi ją eiti kartu prie prekybos centro „P.“, kur turėjo atvažiuoti policija, tačiau ji nesutiko eiti kartu ir liko namuose. Po kažkiek laiko į kiemą atvažiavo policija kartu su N. R. Policininkas klausė jos, kas atsitiko. Iš pradžių ji nenorėjo pasakoti, nes nieko baisaus kaip ir nenutiko, tačiau pagalvojo, kad jei pats sau iškvietė policiją, tai papasakos, tačiau jei būtų buvusi blaivi, mano, kad būtų nieko nepasakojus policijai. Nori nurodyti, kad savo sugyventiniui N. R. jokių pretenzijų nei turėjo, nei turi dabar. Konflikto metu ji nebuvo sužalota, jokia žala jai nepadaryta. Nemano, kad savo veiksmais sugyventinis realiai jai grasino, nemano, kad būtų jai ką nors padaręs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2024 m. rugsėjo 20 d. dirbo su to paties skyriaus vyriausiąja patrule D. D. Apie 23.41 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur prie prekybos centro „P.“ jų turėjo laukti vyras, pranešęs apie tai, kad sumušė savo sugyventinę. Nuvykus nurodytu adresu, jokio asmens nepastebėjo, todėl susisiekė telefonu su pranešėju, kuris jiems paaiškino, kad prie prekybos centro ateis po 10 min., kadangi šiuo metu renkasi savo daiktus. Telefoninio pokalbio metu asmuo aiškino, kad jis nieko nepadarė savo sugyventinei, kad policiją iškvietė norėdamas tai įrodyti. Minėtas asmuo prie prekybos centro atvyko maždaug po 20 min. Šio asmens vardo ir pavardės apklausos metu jau neprisimena, tačiau jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo paaiškinimus buvo sunku suvokti. Asmuo „mėtėsi“ savo parodymuose – iš pradžių sakė, kad mušė sugyventinę, po to aiškino, kad nieko jai nedarė. Tikslu išsiaiškinti tikslias įvykio aplinkybes buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur kaip suprato, buvo įvykio vieta ir galimai nukentėjusi moteris. Po kurio laiko į lauką išėjo moteris, kuri vengė bendrauti su jais ir paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau po ilgo pokalbio davė neaiškius parodymus. Moteris, kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, nurodė, kad alkoholį kartu vartojo su savo sugyventiniu. Moteris buvo agresyviai nusiteikusi savo sugyventinio atžvilgiu, aiškino, kad su juo gyvena 7 metus, tačiau nuo šiandien jau nebebus kartu. Vėliau pavyko išsiaiškinti, kad jai buvo grasinama, taip pat, kad sugyventinis buvo sugriebęs už plaukų ir juos tampė. Tikslinant įvykio aplinkybes moteris paaiškino, kad kilus konfliktui sugyventinis jai sugriebė už plaukų, tačiau to veiksmo metu ji nepajuto fizinio skausmo, o po to, paėmęs kirvį, jį pridėjo jai prie kaklo ir grasino nužudyti. Ant moters kaklo kažkokių sužalojimų nebuvo matyti. Kartu su galimai nukentėjusia moterimi jie užėjo į namą, kur antrame aukšte, tualeto patalpoje ant palangės buvo padėtas kirvis. Moteris jiems nurodė, kad būtent juo buvo jai grasinta. Kadangi moteris buvo neblaivi, jie surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir pranešėją su galimu įtariamuoju pristatė į OVS, kur tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir patalpino asmenį į areštinę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje nurodyta, kad R. R. (nustatytas 1,34 promilių neblaivumas) paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 23.30 val. kartu su savo sugyventiniu N. R. (nustatytas 2,62 promilių neblaivumas) vartojo alkoholį namuose. Vartojant alkoholį, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl praeities nuoskaudų, dėl ko N. R. ranka (kuria būtent nenurodė) sugriebė R. R. už plaukų ir tampė, tačiau ji fizinio skausmo nepajuto. Taip pat R. R. paaiškino, kad vėliau, jai būnant kartu su sugyventiniu vonios kambaryje (kokiu būdu ir kaip atsirado vonios kambaryje paaiškinti dėl susijaudinimo negalėjo), N. R. paėmė metalinį kirvį ir, prikišęs R. R. prie gerklės, pradėjo grasinti (kokiais būtent žodžiais dėl susijaudinimo ir baimės įvardyti negalėjo), tačiau paminėjo, kad prikištą kirvį prie gerklės ji vertina kaip realų grasinimą ją nužudyti. R. R. prašė policijos pareigūnų N. R. nuo jos izoliuoti, nes baiminasi, kad kitu atveju jis su ja gali susidoroti. Taip pat R. R. paaiškino, kad N. R. prieš ją jau yra ne kartą smurtavęs, todėl bijo, kad šį kartą su ja gali susidoroti. Taip pat R. R. paaiškino, kad N. R. ir anksčiau yra jai grasinęs – sakęs, kad su ja susidoros. Ant R. R. kaklo vizualiai matomų sužalojimų nesimatė, medikų pagalbos atsisakė, taip pat kategoriškai atsisakė bendrauti su policijos pareigūnais bei vengė aiškiai ir nuosekliai duoti parodymus. N. R. pradžioje paaiškino, kad pats iškvietė policiją, kadangi smurtavo prieš savo sugyventinę, tačiau įvardyti, kaip smurtavo, negalėjo. Bendraujant N. R. pakeitė parodymus, teigdamas, kad prieš sugyventinę nesmurtavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vonios kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo antrame aukšte. Užėjus į vonios kambarį, tiesiai matoma stovinti baltos spalvos skalbimo mašina, šalia jos baltos spalvos unitazas. Virš skalbimo mašinos yra langas, uždengtas užuolaida ir palangė, ant kurios yra matomas gulintis kirvis, kuris apžiūros metu paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Pridėtos nuotraukos.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kirvis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Peilis vientisas, metalo struktūros, matomi dėvėjimo ir rūdžių požymiai. Metalinės rankenos viduje matomos apvalios formos angos. Bendras kirvio ilgis 26,4 cm. Kirvio ašmenų ilgis – 14,1 cm, plotis – 11,7 cm. Apžiūrint objektą, pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nėra.

Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 21 d., 00.30 val. alkoholio kiekio matuokliu N. R. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.

Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 21 d., 00.47 val. alkoholio kiekio matuokliu R. R. nustatytas 1,34 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad N. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. R. 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 23.20 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (kuomet jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas), vykstant konfliktui su sugyventine R. R., iš pradžių tyčia sugriebė rankomis R. R. už plaukų ir tampė (tačiau tokiais savo veiksmas nesukėlė R. R. fizinio skausmo ir jos nesužalojo), o po ko tyčia paėmė metalinį kirvį, prirėmė kirvio ašmenis prie R. R. kaklo ir pagrasino R. R. nužudyti. Tai patvirtina paties kaltinamojo N. R., taip pat nukentėjusiosios R. R. ir liudytojo A. D. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys su pridėtomis nuotraukomis, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu po to, kai nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu vartojo alkoholinius gėrimus (t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai esant neblaiviems), kaltinamasis po kilusio žodinio konflikto pasiėmęs kirvį grasino nužudyti nukentėjusiąją.

Kaltinamasis N. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. būdamas namuose su sugyventine R. R. vartojo alkoholį (gėrė degtinę, išgėrė 0,7 l butelį), vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau negalėjo nurodyti jo kilimo priežasties. Tolesnių įvykio aplinkybių neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime – kad galėjo pasiimti kirvį ir juo grasinti nukentėjusiajai R. R.. Nurodė, kad praktiškai įvykio aplinkybių neprisimena. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis pasiėmęs kirvį (t. y. šaltąjį ginklą) ir jį pridėjęs prie nukentėjusiosios kaklo (t. y. iš esmės prie gyvybiškai svarbios kūno vietos) ir taip grasindamas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Todėl neturi teisinės reikšmės jo paaiškinimai, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių praktiškai neprisimena.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog N. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis N. R. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia (t. y. realiai grasinant pasiėmus kirvį nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus (jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad N. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog N. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – N. R. yra brandaus, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis, užsiima individualia veikla, tačiau individualios veiklos realumą patvirtinančių duomenų nėra; neturima duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje; nevedęs, bet turintis ilgametę sugyventinę – nukentėjusiąją R. R. Kaltinamasis praeityje teistas – ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, teistumas išnykęs; be to, šiuo metu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla jo atžvilgiu (taip pat dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo). Kaltinamasis N. R. baustas administracine tvarka – pagrinde už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numatytų įsipareigojimų nesilaikymo (paskirtų baudų nelinkęs mokėti). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog kaltinamasis turi elgesio problemų dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų N. R. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholinius gėrimus; 3) įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, N. R. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 72² straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, N. R. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. R. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 21 d., 00.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 22 d., 8.59 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kirvis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – sunaikintinas, o prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti garso ir vaizdo įrašai – paliktini saugoti šioje medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. R. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, N. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per penkis (5) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 21 d., 0.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 22 d., 8.59 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kirvį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti, o prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtus garso ir vaizdo įrašus – palikti saugoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje (IBPS).

Išaiškinti N. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, N. R. turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.